Artimieji Rytai. JAV ir Iranas apsikeitė smūgiais

Teheranas dar kartą įspėjo kaimynines valstybes neleisti, kad jų teritorija būtų naudojama galimoms JAV karinėms operacijoms prieš Iraną.

„Šio regiono šalys turėtų laikytis geros kaimynystės principo ir nenaudoti savo teritorijos agresyviems veiksmams prieš Iraną“, – teigiama šeštadienį paskelbtame Irano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Šis pareiškimas paskelbtas po to, kai šeštadienį anksti ryte JAV atakavo radarų įrenginius Siriko regione ir Kešmo saloje pietų Irane.

„Šis išpuolis buvo akivaizdus 2026 m. balandžio mėnesį pasirašyto paliaubų susitarimo pažeidimas ir karinė agresija prieš teritorinį Irano vientisumą“, – teigė ministerija.

Iranas paragino JT Saugumo Tarybą reaguoti į, jo teigimu, „akivaizdų paliaubų pažeidimą“ ir „neteisėtus JAV veiksmus“, kurie, anot jo, kelia grėsmę tiek regioninei, tiek tarptautinei taikai.

Prieš tris mėnesius Izraelis ir Jungtinės Valstijos užpuolė Iraną. Nuo balandžio 8 d. šiame kare formaliai galioja paliaubos, tačiau, nepaisant jų, abipusės atakos tęsiasi toliau.

JAV kariuomenė pranešė, kad penktadienį sėkmingai neutralizavo keletą raketų, kurias Iranas paleido į Kuveitą ir Bahreiną – Persijos įlankos valstybes, kurios yra JAV sąjungininkės.

Pranešama, kad pirmiau JAV karinės pajėgos taip pat neutralizavo keturis Irano dronus Hormuzo sąsiaurio regione ir paskiau surengė ataką prieš Irano radaro stotis, esančias Kešmo saloje ir Goruko mieste.

Izraelio kariams paleidus šūvius į automobilį Vakarų Krante, žuvo septynių mėnesių palestiniečių kūdikis. Palestiniečių sveikatos ministerija Ramaloje pranešė, kad kariai į pietus nuo Hebrono atidengė ugnį į automobilį. Kūdikis nuo sunkių sužalojimų vėliau mirė ligoninėje. Jo tėvai patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus. 

Pasak Izraelio kariuomenės atstovės, kariams per operaciją susidaręs įspūdis, kad automobilis dideliu greičiu lekia į juos. Tada vienas karys paleido kelis šūvius. Trys palestiniečiai buvo sužeisti.

Pirminis tyrimas parodė, kad palestiniečiai buvo niekuo dėti civiliai. Incidento aplinkybės tiriamos. Kariuomenė pareiškė, kad apgailestauja dėl bet kokios žalos, kurią patiria nekalti asmenys. 

Derybos su JAV, pasak Irano aukščiausiojo lyderio Mojtabos Khamenei karinio patarėjo Mohseno Rezaei, visų pirma įstrigo dėl ginčo, kilusio dėl užsienyje įšaldytų Irano lėšų. Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori susitarimo su Teheranu, “šie 24 mlrd. dolerių yra testas“, sakė M. Rezaei penktadienį transliuotame interviu amerikiečių stočiai CNN.

„Tai egzaminas, kurį Jungtinės Valstijos turi išlaikyti, kad atvertų kelią susitarimui, – pridūrė M. Rezaei, kuris anksčiau buvo Revoliucinės gvardijos vyriausiasis vadas. – Tai mūsų pinigai, o ne Jungtinių Valstijų“.

Iranui dešimtmečius taikomos Vakarų sankcijos, kurios smarkiai veikia šalies ekonomiką ir finansų sistemą. Be  to, per Islamo revoliuciją 1979 m. buvo įšaldytas užsienyje esantis Teherano turtas. Irano žiniasklaida neseniai nurodė, kad tai 100–123 mlrd. dolerių (86–106 mlrd. eurų).

Teheranas bet kokį susitarimą su JAV dėl karo pabaigos sieja su sąlyga, kad dalis šių lėšų būtų atlaisvinta. 

JAV ir Izraelis vasario 28 d. oro antskrydžiais pradėjo Irano puolimą. Teheranas į tai reagavo raketų ir dronų smūgiais prieš Izraelį bei kelias Persijos įlankos šalis ir JAV objektus regione. Nuo balandžio 8 d. galioja paliaubos, tačiau jos yra trapios. Derybos dėl ilgalaikio konflikto sprendimo pastaruoju metu įstrigo.

Izraelio kariuomenė paragino visus penkių vietovių ir kaimų Pietų Libane gyventojus nedelsiant evakuotis. Kariuomenės atstovas Avichay‘is Adraee tinkle „X“ pareiškė, kad gyventojai dėl savo pačių saugumo turėtų skubiai palikti savo namus ir pasitraukti į šiaurę nuo Sahrani upės. Kiekvienas, kas yra netoli „Hezbollah“ kovotojų, jų objektų ir kovinių priemonių, rizikuoja savo gyvybe, nurodoma pranešime.

Kariuomenės atstovas nurodymą evakuotis argumentavo Libano „Hezbollah“ grupuotės vykdomais paliaubų pažeidimais. „Hezbollah“ vadas Naimas Qassemas atmetė susitarimą tarp Libano vyriausybės ir Izraelio.

Sahrani upė yra 30 km ilgio. Ji prasideda Libano kalnuose ir maždaug už 7 km į pietus nuo istorinio Sidono uostamiesčio įteka į Viduržemio jūrą.

Izraelio kariuomenė prieš nurodymą evakuotis pranešė apie virtinę „Hezbollah“ dronų atakų prieš Šiaurės Izraelį bei Izraelio karius Pietų Libane.

Socialdemokratams šeštadienį nusprendus šalinti iš valdančiosios koalicijos „Nemuno aušrą“ ir kviesti prie jos jungtis Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, politikos ekspertai teigia, kad toks sprendimas pavėluotas, bet nėra netikėtas.

Politologų nuomone, Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) įgriso Remigijaus Žemaitaičio neprognozuojamumas, nuolatinė kritika ir daroma reputacinė žala. Tuo metu „aušriečių“ lyderis, jų vertinimu, atsidūręs opozicijoje gali dar labiau radikalėti, o jo pasisakymai ir veiksmai – aštrėti.

„Galiausiai socialdemokratai apsisprendė imtis to, kas galėjo būti padaryta iš karto, ypač įvertinant koalicijos partnerių reputacijos problemas, turiu galvoje „Nemuno aušros“ partiją, jos vadovą ir ideologines nuostatas, nes Demokratų sąjungos programinės nuostatos yra artimesnės socialdemokratams nei „Nemuno aušros“, – BNS šeštadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Šia prasme sprendimas pavėluotas, bet nėra netikėtas“, – pridūrė jis.

Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius sako, kad dar šios savaitės pradžioje pokyčiai koalicijoje atrodė nelabai įmanomi.

„Kai Juozas Olekas taip užtikrintai šnekėjo, kad nieko nebus, bet paskui jau po truputėlį tos informacijos kiekis didėjo, tai buvo panašu, kad šiandien gali kažkas įvykti. Iš kitos pusės, vis būdavo situacijos, kad socialdemokratai rinkdavosi kalbėtis įvairiuose formatuose, kad jau gal šį kartą kažkas įvyks. Mano asmeninė reakcija buvo, kad patikėsiu, kai jau pamatysiu tai“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.

„Aišku, Juozas Olekas labai apsikvailino su savo pirmadieniniu pareiškimu, kad čia viskas aišku, dirbsim toliau, bet tikrai tas pokytis galiausiai pribrendo“, – teigė jis.

Veiksnys – artėjantis pirmininkavimas ES

Nors opozicijos ir dalies visuomenės spaudimas buvo juntamas nuo pat kadencijos pradžios, socialdemokratai koalicijos partnerius nusprendė keisti tik praėjus beveik dvejiems metams. R. Vilpišausko nuomone, laukimą galėjo lemti ir koalicijos ištakos, ir paprasčiausia matematika.

„Tokioje situacijoje, kai Gintautas Paluckas ėmėsi formuoti koaliciją, galbūt ir jo asmeniniai santykiai su Remigijumi Žemaitaičiu galėjo padaryti įtaką. Taip pat, kaip patys socdemai yra ne kartą tuo metu kalbėję, jie norėjo turėti kuo didesnę daugumą, aritmetika irgi tapo argumentu kviesti „Nemuno aušrą“ į valdančiąją koaliciją“, – teigė VU TSPMI profesorius.

Kaip rašė BNS, diskusijas dėl koalicijos peržiūros prieš kurį laiką paskatino „Nemuno aušros“ atstovų balsavimas prieš Kapčiamiesčio poligono steigimą.

Dalis socialdemokratų neslėpė nepasitenkinimo, kad „aušriečių“ lyderis aštriai kritikuoja kai kuriuos jų ministrus, jo elgesys ir kalbos sukelia neigiamą rezonansą visuomenėje, be to, jis yra pirmosios instancijos teismo nuteistas dėl antisemitizmo.

M. Baltrukevičiaus nuomone, vienas iš galimų veiksnių, lėmusių koalicijos perkrovimą, yra ir artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai 2027-ųjų pirmąjį pusmetį.

„Socialdemokratai supranta, kad vienoks kontekstas, jeigu Žemaitaitis apie perversmus ar panašius dalykus kalba ir apie tai parašo Lietuvos žiniasklaida ir viskas. Dabar įsivaizduokime situaciją, kai Lietuva pirmininkauja ES, Žemaitaičio vėl kažkoks skandalingas pareiškimas, jau yra tikimybė, kad parašys „Politico“, BBC, dar kas nors iš tarptautinės žiniasklaidos, nes Lietuva vis tiek bus tikrai dėmesio centre tą pusmetį. Šitie dalykai irgi manau, kad galėjo prisidėti prie to, kodėl būtent dabar socialdemokratai galiausiai prisiruošė“, – dėstė analitikas.

Prisidėjo ir tai, kad R. Žemaitaitis buvo nuolatinis pačių valdančiųjų kritikas, neprognozuojamas partneris, mano politologas.

„Šią savaitę Žemaitaitis Kęstutį Budrį atleidinėjo, prieš dvi savaites sveikatos apsaugos viceministrus, finansų ministrą atleidinėjo, ko ten tik nebuvo, tai iš koalicijos partnerio paprastai tikėtumėmės solidaresnio elgesio ir kiek įmanoma daugiau dalykų, ar nepasitenkinimų spręsti už uždarų durų, o ne tik kalbėti, kad vieną ar kitą tavo koalicijos ministrą ar viceministrą atleisti reikia“, – teigė M. Baltrukevičius.

Demokratams galimybė išlikti, Žemaitaičiui – būti piktesniam

VPAI analitiko nuomone, jei prisijungtų prie koalicijos, demokratai turėtų mažiau įtakos politinei darbotvarkei, nes būtų mažesnieji koalicijos partneriai, tačiau partija gali įgauti daugiau matomumo.

„Demokratai yra tokioje situacijoje, kad jeigu dabar būtų Seimo rinkimai, manau, kad jie net ir nepatektų į Seimą. Jiems tiesiog reikia atsikovoti visuomenės pasitikėjimą. Jeigu tu esi kaip opozicinė partija tokioje prastoje būklėje, tai jau tas buvimas valdžioje gal jau per daug nepakenks. Bet jeigu jiems pasiseks būnant valdžioje turėti aktyvius ministrus, būti matomesniems, galbūt galėtų įvykti kažkoks ir pokytis, nebūtinai labai dramatiškas, bet šiuo atveju gauni didesnę galimybę kaip nors už tų 5 proc. užsikabinti“, – dėstė M. Baltrukevičius.

R. Vilpišausko nuomone, demokratų sugrįžimą į koaliciją palengvina ir vadovybės pasikeitimas, kai įtarimų dėl kyšininkavimo sulaukusį Saulių Skvernelį poste pakeitė europarlamentaras Virginijus Sinkevičius. Jis BNS anksčiau sakė, kad demokratai į koaliciją nesiveržia, bet atsakomybės nesikrato.

„Iš to, ką sako Virginijus Sinkevičius, atrodo, kad jie yra linkę svarstyti ir svarstys galimą sugrįžimą į koaliciją. Ir turbūt galima sakyti, kad pasikeitusi Demokratų sąjungos vadovybė galbūt palengvina jų sugrįžimą“, – teigė VU TSPMI profesorius.

Tuo metu R. Žemaitaičio pozicijos atsidūrus opozicijoje, M. Baltrukevičiaus nuomone, gali tik radikalėti.

„Žemaitaitis žadėjo šiandien ramiai pjauti žolę, tai turbūt, kad tą ir darė per daug gal ir nesukdamas galvos. Tai Žemaitaičiui realiai reiškia, kad jis gali jau dabar visiškai be jokios vidinės cenzūros sakyti ką galvoja, būti piktas, agresyvus, niekaip savęs nestabdyti. „Nemuno aušra“ turbūt vis tiek anksčiau ar vėliau būtų pasitraukusi į opoziciją, tai išėjo taip, kad anksčiau“, – kalbėjo jis.

Pasak M. Baltrukevičiaus, „Nemuno aušros“ pašalinimas iš koalicijos neturėtų reikšti šios partijos subyrėjimo.

„Gal keli „Nemuno aušros“ nariai labai norės išsaugoti postus Seime ir galbūt norėtų jungtis prie kokios nors dabar jau valdančiųjų gretose būsiančios frakcijos, bet kad tai būtų kažkoks masinis reiškinys, nemanau. Bet jeigu iki trijų politikų tą padarytų, tai gal per daug ir nešokiruotų“, – teigė politologas.

Naujas premjeras – labai tikėtinas

Prieš LSDP tarybos posėdį intriga buvo kilusi ne tik dėl koalicijos, bet ir dėl Ingos Ruginienės ateities Vyriausybėje. Žiniasklaida skelbė, kad premjero poste ją turėtų pakeisti partijos lyderis M. Sinkevičius, kuris esą jau informavo dabartinę Vyriausybės vadovę apie šį sprendimą.

Tačiau apie pokyčius ministro pirmininko poste socdemai šeštadienį nepaskelbė, M. Sinkevičius teigė esąs patenkintas I. Ruginienės darbu, visgi tikino, kad atsakomybės nesikrato.

R. Vilpišausko vertinimu, tikėtina, kad LSDP vedlys pakeis dabartinę premjerę.

„Inga Ruginienė daug kritikos sulaukė dėl savo darbo vadovaujant Vyriausybei. Jos pasirinkimas buvo netikėtas ir jai pačiai, kaip galima spręsti iš įvairių pranešimų apie tai, kaip socialdemokratai paskutinėmis akimirkomis apsisprendė, pasitraukus iš premjero posto Gintautui Paluckui dėl to, kas perims vadovavimą Vyriausybei“, – kalbėjo profesorius.

„Galima sakyti, kad šiuo požiūriu Mindaugo Sinkevičiaus apsisprendimas vadovauti Vyriausybei reikštų, jog yra taisomi tie sprendimai, kurie buvo padaryti anksčiau. Logiška, kad partijos vadovas vadovauja Vyriausybei ir prisiima atsakomybę už tai, net jeigu ir ne jis vedė partiją į Seimo rinkimus“, – teigė jis.

Savo ruožtu M. Baltrukevičius sako, kad M. Sinkevičius atsakomybės vadovauti Ministrų kabinetui kratysis.

„Manau, kad Mindaugo Sinkevičiaus svajonių scenarijus būtų tiesiog imtis vadovauti kuriai nors svarbiai ministerijai, galbūt Vidaus reikalų, kur Registrų centro istorija vis tiek šiek tiek meta šešėlį ministrui Kondratovičiui. Realiai jis tada galėtų pasidėti pliusiuką, kad neliko nuošalyje. Bent jau tiek, kiek aš girdžiu, tai nepanašu, kad jis būtų labai užsidegęs dabar perimti vadovavimą Vyriausybei dėl labai paprastos priežasties – kad socialdemokratai yra prastoje situacijoje. Vargu, ar premjero keitimas dramatiškai šitą situaciją galėtų pakeisti“, – kalbėjo politologas.

Jis svarstė, kad M. Sinkevičių persigalvoti gali priversti demokratai, iškėlę sąlygą, kad nesijungtų prie I. Ruginienės vadovaujamos Vyriausybės.

Tuo metu tolesnį darbą su „aušriečiais“ drąsiai kalbėjęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas, M. Baltrukevičiaus nuomone, nebus nubaustas.

„Šiaip jau socialdemokratai dažniausiai labai atlaidūs vieni kitiems yra. Tokių griežtesnių pašnekesių gali būti, bet kažin, kad dabar puls atiminėti Seimo pirmininko postą“, – sakė jis.

Iranas šeštadienį pasmerkė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitą, kurioje išreiškiamas susirūpinimas dėl to, kad jai nesuteikiama prieiga prie Irano branduolinių objektų, pavadindamas ją „politinio spaudimo įrankiu“.

Teheranas dalyvavo diskusijose su Vašingtonu dėl savo branduolinės programos, kai vasario 28 dieną Jungtinės Valstijos ir Izraelis jį užpuolė, sukeldami karą regione.

Izraelis anksčiau smogė Iranui 2025 metais birželį, taip pat tuo metu, kai Vašingtonas ir Teheranas dalyvavo branduolinėse derybose, o Vašingtonas prisijungė prie vėlesnių smūgių prieš paskelbiant paliaubas.

Abiejų konfliktų metu Irano branduoliniai objektai buvo ne kartą bombarduojami.

„Jei agentūra nori būti diplomatinio sprendimo dalimi, ji turi susilaikyti nuo techninės ataskaitos pavertimo politinio spaudimo įrankiu“, – socialiniame tinkle „X“ rašė užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadis.

Ketvirtadienį naujienų agentūros AFP matytoje konfidencialioje ataskaitoje TATENA nurodė, kad prieigos prie branduolinių objektų Irane trūkumas kelia „susirūpinimą dėl platinimo“.

„Nors agentūra pripažino, kad kariniai išpuoliai prieš Irano branduolinius objektus ir vietas sukūrė beprecedentę situaciją, agentūrai labai svarbu nedelsiant atlikti patikrinimo veiklą Irane“, – ataskaitoje teigė TATENA.

TATENA niekada nepasmerkė Izraelio ir JAV smūgių Irano branduoliniams objektams.

K. Gharibabadis šeštadienį pareiškė, kad Izraelio ir JAV smūgiai yra „ne tik Irano suvereniteto pažeidimas“, bet ir „tiesioginis smūgis branduolinei saugai“.

„Negalima bombarduoti saugomų objektų, sunaikinti prieigos ir saugumo, būtino patikrinimams, o tada naudoti paties išpuolio pasekmes kaip skundą prieš Iraną“, – tvirtino jis.

Vakarų šalys, vadovaujamos JAV ir Izraelio – prisiekusio Irano priešo, kurį ekspertai laiko vienintele branduoline valstybe Artimuosiuose Rytuose – kaltina Teheraną siekiant įsigyti branduolinių ginklų.

Iranas neigia turintis tokių ambicijų.

2025 metais birželį Jungtinės Valstijos subombardavo tris branduolinius objektus Irane, o tai, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, leido „sunaikinti“ šalies branduolinę programą.

Tačiau tikslus žalos mastas nėra žinomas, o Iranas, atsisakydamas suteikti prieigą prie objektų, remiasi saugumo sumetimais.

Prieš JAV smūgius 2025 metais birželį TATENA apskaičiavo, kad Iranas turėjo maždaug 440 kilogramų itin prisodrinto urano.

Nuo 2025 metų birželio šių atsargų, kurias TATENA inspektoriai paskutinį kartą matė 2025 metais birželio 10 dieną, likimas tebėra neaiškus.

Atsinaujinus atakoms tarp JAV ir Irano, Pakistano vidaus reikalų ministras Mohsinas Naqvi šeštadienį vyksta į Teheraną. Planuojami aukšto rango susitikimai su Irano vyriausybės pareigūnais, agentūrai „dpa“ šeštadienį teigė Pakistano saugumo ir diplomatiniai šaltiniai. Tikslas esą yra paskatinti dialogą tarp Irano ir JAV.

M. Naqvi laikomas artimu kariuomenės vado Asimo Muniro, kuris taip pat lankėsi Irane, patikėtiniu. A. Maniras palaiko gerus kontaktus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, jis laikomas tarpininku tarp karo šalių.

M. Naqvi vyksta į Teheraną po ketvirtadienį ir penktadienį Kirgizijoje vykusio jo susitikimo su Irano kolega Eskandaru Momeni. Po susitikimo pranešta, kad „abiejų šalių vidaus reikalų ministrai pabrėžė būtinybę nuosekliai tęsti pastangas dėl tvarios taikos regione“.

Izraelis ir JAV prieš tris mėnesius užpuolė Iraną. Nuo balandžio 8 d. kare galioja paliaubos, tačiau vis pasitaiko abipusių atakų, pastarąjį kartą – naktį į šeštadienį.

Regiono valstybės, pirmiausiai Pakistanas, tarpininkauja tarp Vašingtono ir Teherano, kad būtų užbaigtas karas.

Persijos įlankos šalys Bahreinas ir Kuveitas griežtai pasmerkė naujas Irano atakas prieš jų teritorijas. Tai akivaizdus abiejų šalių suverenumo pažeidimas, pranešė valstybinė agentūra BNA, remdamasi Bahreino užsienio reikalų ministerija. 

Nepaisant Persijos įlankos regione galiojančių paliaubų, naktį į šeštadienį kilo nauja eskalacija tarp JAV ir Irano. Bahreine ir Kuveite anksti ryte buvo paskelbtas raketų pavojus.

Iranas turi nutraukti savo „nepateisinamas“ atakas, pareiškė Bahreinas. Šalis esą neis į jokius kompromisus saugant savo suverenumą, saugumą ir gyventojus. Oro gynyba numušė tris raketas ir nenurodytą skaičių dronų, pranešė Bahreino ginkluotosios pajėgos.

Užsienio reikalų ministerija Kuveite taip pat pabrėžė, kad „pasikartojančios, pasibjaurėtinos“ Irano atakos „niekaip nėra pateisinamos“. Atakos esą yra „akivaizdi agresija“, kuria ignoruojami tarptautiniai reikalavimai nutraukti tokius veiksmus ir kuria keliamas pavojus gyventojų saugumui bei regiono stabilumui. 

Šeštadienio rytą po laikino oro erdvės uždarymo Kuveite buvo atnaujintas skrydžių eismas, remdamasi Civilinės aviacijos administracija, pranešė valstybinė naujienų agentūra KUNA.

JAV pajėgos pareiškė numušusios šešias iš septynių iš Irano į Kuveitą ir Bahreiną paleistų balistinių raketų. Septintoji savo tikslo nepasiekė, tinkle „X“ pranešė už Artimuosius Rytus atsakinga JAV vadavietė (CENTCOM). Amerikiečių pajėgos, be to, pareiškė, jog Irano tvirtinimai, kad Bahreine apgadinta JAV karinio laivyno Artimuosiuose Rytuose būstinė, nėra teisingi. 

Abiejų karo šalių duomenų kol kas nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Iranas šeštadienį pasmerkė Pasaulio taurės šeimininkes JAV dėl, jo teigimu, „diskriminacinio elgesio“ neišduodant vizų kai kuriems Irano delegacijos nariams į turnyrą.

„Kodėl nesakote, kad vizos buvo atsisakytos išduoti didelei daliai vadovaujančio ir vykdomojo personalo, techniniams patarėjams ir kitiems asmenims, kurie yra neatsiejama bet kurios nacionalinės futbolo rinktinės dalis?“ – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Irano ambasada Turkijoje, reaguodama į ankstesnį JAV pasiuntinio Tomo Barracko (Tomo Barako) pranešimą, kad žaidėjams vizos buvo išduotos.

„Dabar jūs pakėlėte sąmoningą ir diskriminacinį elgesį su Irano nacionaline futbolo rinktine į aukščiausią lygį“, – pridūrė ambasada.

Penktadienį T. Barrackas gyrė JAV ambasadą Ankaroje už jos „darbą tvarkant vizas Irano nacionalinei futbolo rinktinei“ po to, kai Irano futbolo federacijos vadovas Mehdi Tajas (Mehdis Tadžas) tą pačią dieną pareiškė, kad Irano delegacija pateikė pasus vizoms gauti.

Tačiau šeštadienį Irano žiniasklaida, įskaitant sporto žiniasklaidos priemonę „Varzesh3“, pranešė, kad delegacijos nariams, įskaitant M. Tają, taip pat vykdomiesiems nariams ir analitikams, vizos nebuvo išduotos.

Penktadienį M. Tajas valstybinei televizijai sakė, kad jo „vertinimu, visos vizos bus išduotos visiškai ir greičiausiai dėl to nekils jokių problemų“.

Irano atstovai perkėlė savo Pasaulio taurės bazę, kurią iš pradžių planuota įkurti Tuksone, Arizonos valstijoje, į šiaurės vakarų Meksikos pasienio miestą Tichuaną.

Visos trejos komandos grupės rungtynės vyks JAV.

Iranas šeštadienį pasmerkė Pasaulio taurės šeimininkes JAV dėl, jo teigimu, „diskriminacinio elgesio“ neišduodant vizų kai kuriems Irano delegacijos nariams į turnyrą.

„Kodėl nesakote, kad vizos buvo atsisakytos išduoti didelei daliai vadovaujančio ir vykdomojo personalo, techniniams patarėjams ir kitiems asmenims, kurie yra neatsiejama bet kurios nacionalinės futbolo rinktinės dalis?“ – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Irano ambasada Turkijoje, reaguodama į ankstesnį JAV pasiuntinio Tomo Barracko (Tomo Barako) pranešimą, kad žaidėjams vizos buvo išduotos.

„Dabar jūs pakėlėte sąmoningą ir diskriminacinį elgesį su Irano nacionaline futbolo rinktine į aukščiausią lygį“, – pridūrė ambasada.

Penktadienį T. Barrackas gyrė JAV ambasadą Ankaroje už jos „darbą tvarkant vizas Irano nacionalinei futbolo rinktinei“ po to, kai Irano futbolo federacijos vadovas Mehdi Tajas (Mehdis Tadžas) tą pačią dieną pareiškė, kad Irano delegacija pateikė pasus vizoms gauti.

Tačiau šeštadienį Irano žiniasklaida, įskaitant sporto žiniasklaidos priemonę „Varzesh3“, pranešė, kad delegacijos nariams, įskaitant M. Tają, taip pat vykdomiesiems nariams ir analitikams, vizos nebuvo išduotos.

Penktadienį M. Tajas valstybinei televizijai sakė, kad jo „vertinimu, visos vizos bus išduotos visiškai ir greičiausiai dėl to nekils jokių problemų“.

Irano atstovai perkėlė savo Pasaulio taurės bazę, kurią iš pradžių planuota įkurti Tuksone, Arizonos valstijoje, į šiaurės vakarų Meksikos pasienio miestą Tichuaną.

Visos trejos komandos grupės rungtynės vyks JAV.

Libano prezidentas Josephas Aounas paragino Iraną nesikišti į jo šalies reikalus.

„Tai ne jūsų šalis, tai mūsų šalis, – sakė jis Irano revoliucinės gvardijos adresu penktadienį transliuotame interviu stočiai CNN. – Ne jums kištis į mūsų šalį“.

„Jie naudoja Libaną kaip spaudimo priemonę derybose su Jungtinėmis Valstijomis. Tai nepriimtina“, – kalbėjo K. Aounas, turėdamas omenyje Irano vadovybę. Teheranas, teigia, kad mūšiai Libane ir Persijos įlankos regione yra susiję.

Irano remiama „Hezbollah“ grupuotė turi suprasti, kad „nėra kito kelio, kaip tik sėsti prie stalo ir kalbėtis, nėra kito būdo išspręsti šią problemą ir išgelbėti tai, kas dar liko, kaip tik derybomis ir diplomatija“, tęsė prezidentas. Dauguma žmonių Libane, anot jo, yra sotūs  karo. 

„Hezbollah“ yra vienintelė grupuotė Libane, kuri 1990 m. pasibaigus čia vykusiam pilietiniam karui nesitiko atiduoti savo ginklų arsenalo, kurį finansuoja Iranas. Grupuotė Libaną, iš kurio teritorijos ji veikia, kovo pradžioje įtraukė į Irano karą. Iš tikrųjų Libane nuo balandžio 17 d. galioja paliaubos. Tačiau Izraelis ir „Hezbollah“, nepaisant to, toliau kasdien atakuoja vieni kitus.

Trečiadienį Izraelis ir Libanas per pokalbius Vašingtone susitarė dėl „paliaubų įgyvendinimo“. J. Aounas kalbėjo apie „didelį šansą nuraukti priešiškumą tarp Libano ir Izraelio“. Tačiau „Hezbollah“ ketvirtadienį pareiškė, kad atmeta susitarimą.

Iranas, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, dar turi daugiau kaip 20 proc. savo prieš karą turėtų raketų.

„Jie dar turi pajėgumų. Jie turi šiek tiek raketų, jie turi šiek tiek dronų, – sakė D. Trumpas penktadienį televizijos stočiai „ABC News“. – Sakyčiau, žiūrint procentiškai, galbūt 21, 22 proc. savo raketų“.

„Tai daug raketų, tačiau tai nėra tai, kas buvo, kai mes pradėjome pirmąjį savo puolimą, – kalbėjo prezidentas. – Dauguma dronų fabrikų buvo sunaikinta, dauguma paleidimo įrenginių buvo sunaikinta ir dauguma raketų gamybos vietų buvo sunaikinta“.

Nurodydamas daugiau kaip 20 proc. rodiklį, JAV prezidentas įvardijo didesnį Teheranui likusių raketų skaičių nei dar praėjusį mėnesį. Gegužę D. Trumpas kalbėjo apie 18 proc. raketų. Po Irano karo pradžios vasario 28 d. jis vienu  metu tvirtino, kad Teherano karo pajėgumai visiškai sunaikinti.

Netoli Kuveito oro uosto ir Bahreine būta virtinės sprogimų. Girdėjosi pakartotiniai sprogimų garsai, šeštadienio rytą iš abiejų šalių pranešė agentūros AFP korespondentai. JAV kariuomenė pareiškė, kad Iranas į Kuveitą ir Bahreiną paleido septynias raketas. 

Šešios jų buvo numuštos, tinkle „X“ pareiškė kariuomenė.

„Septintoji savo numatyto tikslo nepasiekė“, – teigiama pranešime.  Tarp JAV karių sužeistųjų esą nėra. Tiek Bahreine, tiek Kuveite yra dislokuotos amerikiečių pajėgos.

Irano revoliucinė gvardija prieš tai pareiškė atakavusi „priešiškas bazes“ Persijos įlankoje. Tai esą buvo atsakas į  JAV smūgius prieš radaro įrenginius Irane. Šiuos JAV vėlgi argumentavo tuo, kad Iranas Hormuzo sąsiaurio kryptimi paleido keturis dronus. Jie esą buvo numušti.

Iš tikrųjų šiuo metu Irano kare galioja paliaubos. Tačiau tiek JAV, tiek Iranas vis atakuoja pavienius taikinius. Abi karo šalys paprastai tai grindžia tuo, kad kita pusė prieš tai pažeidė paliaubas.

Kuveite trečiadienį per ataką prieš Kuveito tarptautinį oro uostą žuvo žmogus ir daugiau kaip 60 buvo sužeisti. Kuveitas atsakomybę suvertė Iranui, šis tai paneigė.