Tai įvyko per platesnio masto ataką prieš Rusijos ir rusų okupuotas teritorijas, panešė „Kyiv Independent“, remdamasis rusų „Telegram“ žiniasklaidos kanalais.
Juodojoje jūroje po išpuolio nuskendo Turkijos žvejybos laivas, yra žuvusiųjų
Juodojoje jūroje į vakarus nuo Rusijos okupuoto Krymo pusiasalio penktadienį buvo užpultas ir nuskendo Turkijos žvejybos laivas, per incidentą vienas žmogus žuvo ir keturi buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Pakrančių apsaugos tarnyba išplatintame pranešime nurodė, kad netoli Sevastopolio krantų buvo užpultas ir nuskendo su Turkijos vėliava plaukiojantis žvejybos laivas „DURU 67“.
Pareigūnai nepateikė išsamios informacijos apie išpuolio aplinkybes ir nenurodė atsakingų asmenų.
Netoliese buvęs kitas žvejybos laivas evakavo penkis sužeistus žvejus iš skęstančio laivo ir pasuko link Inebolu rajono Turkijos šiauriniame Juodosios jūros regione, pranešė pakrančių apsauga.
„Deja, vienas iš sužeistų žvejų, kurio būklė buvo kritinė, evakuacijos metu mirė“, – priduriama pranešime.
Gegužės pabaigoje Turkija įspėjo dėl „nekontroliuojamo eskalavimo“ Juodosios jūros regione po to, kai dronas atakavo Turkijos krovininį laivą.
Ukrainos karinis jūrų laivynas teigė, kad laivą atakavo Rusijos dronas.
Syrskis: karščiausiomis pietų kryptymis Rusija jau sutelkė daugiau nei 140 tūkst. karių
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Aleksandro Syrskio, Aleksandrovsko, Huliajpolės ir Orechovsko kryptimis priešas telkia karines pajėgas, kurių bendras skaičius šiuo metu jau viršija 140 tūkst. žmonių, praneša naujienų portalas „Unian“
„Vien Aleksandrovsko kryptimi sutelkta daugiau nei 71 tūkst. rusų karių. Maždaug tiek pat priešo pajėgų sutelkta ir Huliajpolės bei Orechovo kryptimis“, – platformoje „Facebook“ rašė jis, pridurdamas, kad situacija vis dar yra nestabili.
A. Sirskis taip pat pranešė su nepilotuojamųjų sistemų pajėgų vadu majoru Robertu Brovdžiu aptaręs šių sistemų plėtros ir naudojimo klausimus.
„Toliau stiprinami pajėgumai smogti priešui, ypač operatyvinėje gilumoje“, – pažymėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.
Karo apžvalgininko Deniso Popovičiaus nuomone, Rusijos vasaros puolimas žlugo, tačiau ji imsis naujų bandymų užimti Ukrainos teritorijas.
Ekspertas mano, kad okupantų puolimo perspektyvos Zaporižios ir Donecko srityse atrodo abejotinos – visų pirma dėl Ukrainos smūgių logistikos infrastruktūrai.
Pasak Rusijos ir Ukrainos karo veterano, buvusio „Aidar“ bataliono kuopos vado Jevgenijaus Dikio, yra didelė tikimybė, kad tai bus paskutinis Rusijos Federacijos vasaros puolimas. Jis pažymėjo, kad okupantų puolamasis potencialas šiais metais gali galutinai išsekti.
„Politico“: NATO svarsto galimybę skirti Ukrainai karinės pagalbos už dar 70 mlrd. eurų
NATO šalys svarsto galimybę skirti Ukrainai naują 70 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos paketą, apie kurį galėtų būti paskelbta kitą mėnesį Ankaroje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime, remdamasis NATO diplomatų suteikta informacija pranešė naujienų portalas „Politico“.
Pasak šaltinių, praėjusį mėnesį Vokietijos pateiktame pasiūlyme numatytas naujas mechanizmas, kuriuo siekiama didinti Ukrainos finansavimo skaidrumą. Leidinyje pažymima, kad tai vyksta tuo metu, kai keletas šalių skundžiasi, jog joms tenka neproporcingai didelė išlaidų, skirtų Ukrainai padėti, dalis.
„Svarbiausia, kad Ankaroje būtų tvirtai įsipareigota toliau tvariai ir teisingiau teikti esminę pagalbą Ukrainai“, – sakė vienas aukšto rango NATO diplomatas.
Prognozuojama, kad parama Ukrainai bus viena iš pagrindinių liepos 7-8 d. vyksiančio NATO viršūnių susitikimo temų.
„Šiuo metu vyksta diskusijos dėl to, kaip toliau teikti tvirtą NATO paramą Ukrainai ir užtikrinti teisingesnį naštos pasidalijimą“, – sakė neįvardytas Aljanso pareigūnas.
Ukrainos misijos prie NATO vadovė Aliona Getmančiuk pareiškė, kad bet kokie nauji įsipareigojimai turėtų būti orientuoti į Kyjivo prioritetus, tokius kaip oro gynyba, investicijos į dronų ir raketų gamybą bei ilgojo nuotolio šaudmenys.
„Kol Ukrainai nebus suteikta veiksmingų saugumo garantijų, galime pasikliauti tik mūsų partnerių teikiamomis finansinėmis garantijomis“, – sakė ji.
Praėjusį mėnesį atmetę NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte pasiūlymą Ukrainai skirti 0,25 proc. BVP, sąjungininkai dabar svarsto Vokietijos iniciatyvą. Tačiau, kaip teigia trys diplomatai, diskusijos vis dar yra pradinėje stadijoje. Kaip praneša „Politico“, tikimasi, kad šį mėnesį vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime pavyks pasiekti susitarimą.
Naująjį finansavimą sudarytų ne vien naujos lėšos. Šaltinių teigimu, pagal šį pasiūlymą 30 mlrd. eurų būtų skirta iš jau suderintos 90 mlrd. eurų vertės dvejų metų ES paskolos Ukrainai, o 40 mlrd. eurų – iš dvišalių įsipareigojimų.
„Tai natūralu, nes dauguma NATO sąjungininkių taip pat yra ES narės. Būtų neteisinga reikalauti, kad jos prisidėtų du kartus“, – sakė vienas aukšto rango NATO diplomatas.
Tuo pačiu metu kyla susirūpinimas, kad šalys gali jausti mažesnį spaudimą teikti tiesioginius įnašus, jei vietoje to galės pasikliauti ES finansavimu.
Kaip praneša „Ukrinform“, penkios šalys, tarp jų Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, atmetė NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte pasiūlymą skirti 0,25 % savo BVP karinei pagalbai Ukrainai.
Wadephulas žada Ukrainai nepajudinamą paramą
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atmetus Volodymyro Zelenskio derybų pasiūlymą, Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pažadėjo Ukrainai tvirtą paramą.
Supratome naujausią V. Putino pareiškimą ir darome „vienintelę teisingą ir reikalingą išvadą: mūsų parama Ukrainai yra ir bus nepajudinama“, pareiškė J. Wadephulas žurnalistams per savo vizitą Meksikos sostinėje Meksike.
„Kuo greičiau V. Putinas sės prie derybų stalo, tuo greičiau liausis mirtys. Ne tik civilių gyventojų ir žmonių Ukrainoje, bet, beje, ir rusų karių“, pabrėžė ministras. Kartus jis dar kartą pareikalavo įtraukti europiečius į galimas derybas. Europa esą turi jose vaidinti vaidmenį.
„Viena yra aišku: Vokietija 100 proc. remia Ukrainą“, – akcentavo J. Wadephulas.
V. Putinas prieš tai atmetė atvirame laiške V. Zelenskio pasiūlytą tiesioginį susitikimą.
„Nematau tam prasmės“, – sakė V. Putinas Tarptautiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge. Prieš tokį viršūnių susitikimą esą pirmiausiai turi būti susitarta dėl ilgalaikio konflikto sprendimo.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 249 rusų dronus iš 272
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 249 Rusijos paleistus dronus iš 272, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo penktadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 272 dronus, įskaitant „Shahed“ „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numušti/neutralizuoti 249 priešo dronai.
11 vietų registruoti 19 dronų smūgiai , 13 – numuštų oro taikinių nuolaužos.
ES ekonomikos komisaras pasisako prieš sankcijų Rusijai švelninimą
Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis vienareikšmiškai pasisako prieš sankcijų, pavyzdžiui, Rusijos naftos eksportui, švelninimą.
„Akivaizdu, kad dabar ne metas mažinti spaudimą Rusijai. Turime toliau daryti spaudimą, toliau skelbti sankcijas Rusijai“, – sakė jis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) metinio susitikimo Rygoje kuluaruose.
Tai esą svarbu, nors, turint omenyje Europos Sąjungoje tam reikalingą vienbalsiškumą, „užduotis nėra lengva“. Tačiau, anot V. Dombrovskio, yra šalių narių iniciatyvų dėl tolesnių prekybos suvaržymų ir „Visa“ ribojimų Rusijos piliečiams.
ES iki šiol yra priėmusi 20 sankcijų Rusijai paketų.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 380 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 6 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 372 tūkst. 270 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 380 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 983 (+3) priešo tankus, 24 696 (+12) šarvuotas kovos mašinas, 43 397 (+82) artilerijos sistemas, 1 837 (+5) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 405 (+1) oro gynybos sistemas, 436 (+0) karo lėktuvus, 353 (+0) sraigtasparnius, 1 585 (+9) antžemines robotizuotas sistemas, 331 818 (+ 2 046) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 4 733 (+0) kruizines raketas, 33 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 103 658 (+358) automobilius ir degalų cisternas, 4 253 (+3) specialiosios įrangos vienetus.
Rusija teigia turėjusi atremti šimtus Ukrainos dronų
Rusija pranešė šeštadienį turėjusi atremti šimtus Ukrainos dronų, įskaitant netoli Sankt Peterburgo, kur Maskva rengia didelį ekonomikos forumą.
Tuo tarpu Ukraina pranešė, kad per Rusijos smūgius žuvo mažiausiai trys žmonės.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva ir Kyjivas suintensyvino viena kitos dronų atakas, JAV vadovaujamoms diplomatinėms pastangoms užbaigti jau penktus metus trunkantį karą įstrigus dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.
Sankt Peterburgo tarptautinis ekonomikos forumas (SPIEF), kažkada vadintas „Rusijos Davosu“, baigiasi šeštadienį, praėjus dienai po to, kai renginyje kalbą pasakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Virš Leningrado srities numušti 86 dronai. Kovinės operacijos tęsiasi“, – sakė regiono, kurio pagrindinis miestas yra Sankt Peterburgas ir kuriam taip pat priklauso svarbūs Baltijos jūros uostai, gubernatorius Aleksandras Drozdenka.
Pirmąją viršūnių susitikimo dieną Ukrainos dronai smogė naftos kompleksui ir karinei bazei Sankt Peterburge, kuris taip pat yra V. Putino gimtasis miestas.
Naktį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro gynyba iš viso numušė 376 Ukrainos dronus „virš Belgorodo, Briansko, Kalugos, Kursko, Leningrado, Naugardo, Oriolo, Pskovo, Rostovo, Riazanės, Smolensko, Tverės ir Tulos sričių, Maskvos srities, Krymo Respublikos, Abchazijos Respublikos bei virš Azovo ir Juodosios jūrų vandenų“.
Pietų Ukrainoje pareigūnai rado dviejų vyrų, dingusių po atakos Zaporižioje, kūnus, pranešė regiono gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Per Rusijos dronų ir artilerijos atakas Dnipropetrovske vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti, „Telegram“ rašė regiono gubernatorius Oleksandras Hanža.
Pietų Rusijos Ust Labinsko mieste po drono atakos naftos bazėje kilo gaisras, pranešė vietos pareigūnai, tačiau informacijos apie sužeistuosius nėra.
Rusijos pajėgos šeštadienį taip pat numušė devynis į Maskvą skridusius Ukrainos dronus, remiantis ankstesniais miesto mero Sergejaus Sobianino pranešimais.
Putinas Kremliuje susitiko su Schröderiu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje priėmė buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schröderį. Tai buvo „geras pokalbis“, penktadienio vakarą sakė prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūra „Interfax“. Susitikimas esą vyko Kremliuje. J. Ušakovas teigė nieko negalįs pasakyti apie turinį, nes tai buvo „pokalbis tarp keturių akių“.
„Taip, jie susitiko – tai buvo geras pokalbis“, – sakė J. Ušakovas, atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą. Pasiteiravus, ar buvo aparta ir derybų tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) galimybė, patarėjas teigė: „Nežinau – tai buvo pokalbis tarp keturių akių“. Pokalbis esą buvo „draugiškas“.
Kalbėdamas apie pastangas užbaigti karą Ukrainoje, V. Putinas praėjusį mėnesį pareiškė, kad norėtų G. Schröderį matyti kaip europiečių pusės tarpininką. Spaudos konferencijoje paklaustas, kas būtų jo favoritas siekiant atnaujinti dialogą su Europa, prezidentas sakė: „Asmeniškai aš esu už buvusį Vokietijos kanclerį poną G. Schröderį“. Šis laikomas asmeniniu V. Putino draugu ir net prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą dirbo rusų energetikos įmonėms.
Briuselyje ir Berlyne šis pasiūlymas buvo sutiktas skeptiškai. Turint omenyje G. Schröderio, kaip Rusijos valstybinių įmonių lobisto, praeitį, yra „aišku“, kodėl V. Putinas nori jį matyti tarpininku, sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas atmetė kišimąsi iš išorės šiuo klausimu.
„Mes, europiečiai, patys sprendžiame, kas kalba mūsų vardu. Niekas kitas“, – pabrėžė jis gegužės viduryje. Be to, F. Merzas pareiškė abejones, kad Rusija iš tikrųjų yra pasirengusi deryboms.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tą pačią naktį Ukrainos dronai pakartotinai stuktelėjo Peterburgo ir Leningrado srities objektams - naftos bazei ir Kronštato karinei bazei ir kitiems taškams.
Tikėkimės, Putinas dar neišvyko ir tiesiogiai gavo informacijos.
Todėl Ukraina skiria Rusijai tolimąsias sankcijas (kad būtų gerai).
Ukrainos dronai smogė naftos saugyklai Rusijoje ir uosto įrenginiams okupuotame Mariupolyje
Ukrainos dronai naktį į šeštadienį smogė naftos saugyklai Rusijos Krasnodaro srityje ir uosto įrenginiams okupuotame Mariupolyje. Tai įvyko per platesnio masto ataką prieš Rusijos ir rusų okupuotas teritorijas, panešė „Kyiv Independent“, remdamasis rusų „Telegram“ žiniasklaidos kanalais.
Nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kuriuos gyventojai paskelbė socialiniuose tinkluose, buvo matyti gaisras naftos saugykloje Ust Labinsko mieste. Po smūgių ankstyvą rytą virš miesto kilo dideli juodi debesys.
Anot pranešimų, padegta ir uosto infrastruktūra okupuotame Mariupolyje.