Libanas skelbia žuvusiųjų skaičius: išaugo iki 357
Libano sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad žuvusiųjų per trečiadienį visoje šalyje Izraelio suduotus smūgius skaičius padidėjo iki 357-ių, o dar 1 223 žmonės buvo sužeisti.
Anksčiau ministerija skelbė, kad per šiuos smūgius žuvo 303 žmonės.
„Žuvusiųjų skaičius vis dar nėra galutinis, nes tebevyksta griuvėsių valymas ir yra daug žmonių palaikų“, kurių tapatybei nustatyti reikia atlikti DNR tyrimus, rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.
Iranas reikalauja paliaubų tarp Izraelio ir Libano
Prieš taikos derybas su Jungtinėmis Valstijomis Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas įvardijo sąlygas deryboms pradėti.
„Dar turi būti įgyvendintos dvi priemonės, dėl kurių šalys susitarė: tai paliaubos Libane ir įšaldyto Irano turto atblokavimas prieš derybų pradžią“, – rašė jis penktadienį tinkle „X“.
„Šie abu klausimai turi būti išspręsti dar prieš prasidedant deryboms“, – pridūrė M. B. Ghalibafas.
Pokalbiai turėtų vykti Pakistane. Šeštadienį Pakistano sostinėje Islamabade laukiama JAV viceprezidento JD Vance‘o.
Parlamento pirmininkas minėtą įrašą paskelbė netrukus po to, kai JD Vance‘as išskrido iš JAV . Respublikonas prieš tai įspėjo iraniečius „nežaisti žaidimų“. Irano delegacijai derybose tikriausiai vadovaus M. B. Ghalibafas ir užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.
Donaldas Trumpas: Iranas neturi „jokių kortų“
Prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Iranas artėjančiose derybose su Jungtinėmis Valstijomis neturi „jokių kortų“ – išskyrus faktinę svarbaus Hormuzo sąsiaurio laivybos kanalo kontrolę.
„Atrodo, kad iraniečiai nesupranta, jog neturi jokių kortų, išskyrus trumpalaikį Pasaulio šantažavimą panaudojant tarptautinius vandens kelius. Vienintelė priežastis, kodėl jie šiandien gyvi, yra derybos!“ – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Izraelis teigia kovą smogęs 4,3 tūkst. „Hezbollah“ taikinių
Izraelio kariuomenė skelbia kovo mėnesį Libane „sunaikinusi“ daugiau kaip 4,3 tūkst. Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės taikinių. Be to, per tą laiką „eliminuota daugiau kaip 1,4 tūkst. „Hezbollah“ teroristų“, penktadienį pranešė Izraelio pajėgos.
Irano karas vasario pabaigoje prasidėjo JAV ir Izraelio atakomis prieš Islamo Respubliką. Kovo pradžioje Izraelis pradėjo atakuoti ir taikinius Libane. Pasak Libano sveikatos ministerijos, nuo kovo 2 d. žuvo mažiausiai 1 888 žmonės, įskaitant 163 vaikus.
Valstybinė naujienų agentūra NNA tuo tarpu pranešė, kad per naujus Izraelio smūgius Nabatijos mieste šalies pietuose žuvo mažiausiai aštuoni Libano saugumo pajėgų nariai. Izraelio kariuomenė esą surengė „seriją smarkių oro smūgių“, be kita ko, prieš pastatą, kuriame įsikūrę valstybės saugumo biurai. Naujienų agentūros AFP reporteris teigė matęs didelius sugriovimus mieste.
Per karą Irane apgadinta apie 125 tūkst. civilinių objektų
Per Izraelio ir JAV atkas Irane, Raudonojo Pusmėnulio duomenimis, apgadinta arba sugriauta daugiau kaip 125 tūkst. civilinių objektų. Tarp jų yra apie 100 tūkst. būstų ir mažiausiai 23,5 tūkst. parduotuvių, per Irano valstybinę televiziją sakė Irano Raudonojo Pusmėnulio organizacijos vadovas Pirhusseinas Koliwandas.
Jo duomenimis, per karą, be to, smogta daugybei kitų civilinių objektų. Per pro smūgius apgadintos 339 medicinos įstaigos, įskaitant ligonines, vaistines, skubios pagalbos centrus bei laboratorijas.
Be to, pataikyta į 32 universitetus. Tikslingai atakuoti 857 mokyklų ir kitų švietimo įstaigų pastatai, sakė P. Koliwandas.
Europos Komisija sveikina planuojamas Izraelio ir Libano derybas
Europos Komisija sveikina planuojamas Izraelio ir Libano derybas.
„Viltingai laukiame konkrečios pokalbių pradžios ir jų rezultatų“, – Briuselyje sakė atstovas.
Diplomatija, anot jo, yra vienintelis kelias, visos šalys esą turi besąlygiškai paisyti tarptautinės teisės. Kartu atstovas pareikalavo nedelsiant nutraukti atakas Libane.
Iš JAV – perspėjimas Iranui
JAV viceprezidentas J. D. Vance‘s penktadienį perspėjo Iraną „neapgaudinėti“ Vašingtono, tačiau pareiškė viltį, kad Pakistane prasidėsiančios taikos derybos duos „teigiamą“ rezultatą.
„Mes stengsimės, kad derybos būtų teigiamos“, – sakė J. D. Vance‘as žurnalistams prieš lėktuvui pakylant iš Jungtinės Endriuso bazės netoli Vašingtono.
„Jei iraniečiai norės sąžiningai derėtis, mes tikrai esame pasirengę ištiesti ranką. Jei jie bandys mus apgaudinėti, tada pamatys, kad derybų komanda nėra jau tokia maloni“, – sakė jis.
„Hezbollah“ vadas: kovosime „iki paskutinio atokvėpio“
„Hezbollah“ vadas Naimas Qassemas dar kartą pabrėžė savo grupuotės pasirengimą tęsti kovą.
„Pasipriešinimas tęsis iki paskutinio atokvėpio“, – teigiama per televiziją perskaitytoje jo kalboje. Izraeliui esą per 40 metų nepavyko sulaikyti „Hezbollah“ nuo raketų, dronų ir kitų sviedinių leidimo į jo teritoriją.
Anot N. Qassemo, Izraelio ginklai ir grasinimai neįbaugins „Hezbollah“.
„Mes esame teisėti šios žemės šeimininkai, – sakė jis, turėdamas omenyje Izraelio pajėgų veržimąsi Pietų Libane. – Mes atkursime savo suverenumą ir išvysime okupantą“.
N. Qassemas paragino Libano vyriausybę „nedaryti nuolaidų“. Ketvirtadienio vakarą buvo patvirtinta, kad Izraelis ir Libanas kitą savaitę Vašingtone ketina surengti tiesiogines derybas. Izraelio duomenimis, pokalbiuose bus aptariamas „Hezbollah“ nuginklavimas ir taikių santykių tarp Izraelio ir Libano užmezgimas.
Iš Izraelio – kaltinimai ES šaliai
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį apkaltino Ispaniją vykdant diplomatinę kampaniją prieš jo šalį.
Tai įvyko po to, kai Madridui buvo uždrausta dalyvauti JAV vadovaujamo centro, įkurto siekiant padėti stabilizuoti pokario Gazos Ruožą, veikloje.
Izraelio ir Ispanijos santykiai gerokai pablogėjo nuo tada, kai Madridas 2024 metais pripažino Palestinos valstybę.
Abi šalys atšaukė savo ambasadorius.
„Šiandien daviau nurodymą iš Kirjat Gato koordinavimo centro išsiųsti Ispanijos atstovus po to, kai Ispanija ne kartą pasirinko stoti prieš Izraelį. Tie, kurie puola Izraelio valstybę, užuot kovoję su teroristiniais režimais, nebus mūsų partneriai formuojant regiono ateitį“, – vaizdo pranešime sakė B. Netanyahu.
Civilinio ir karinio koordinavimo centras (CMCC) Kirjat Gate, JAV vadovaujama iniciatyva, buvo įkurtas po to, kai spalio 10 dieną įsigaliojo paliaubos Gazos Ruože. Jo tikslas – stebėti paliaubas ir palengvinti humanitarinės pagalbos teikimą į palestiniečių teritoriją.
CMCC veikloje dalyvauja kariškiai ir diplomatai iš kelių kitų šalių, įskaitant Prancūziją, Britaniją ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), kurie dalyvauja susitikimuose dėl saugumo ir humanitarinių klausimų, liečiančių daugiau nei dvejus metus trukusio karo nuniokotą Gazos Ruožą.
Renginiuose taip pat dalyvavo Ispanijos atstovai.
Anksčiau penktadienį Izraelio užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Izraelis uždraudė Ispanijai patekti į centrą.
„Izraelis netylės prieš tuos, kurie mus puola“, – sakė B. Netanyahu.
„Nesu pasirengęs toleruoti šios veidmainystės ir priešiškumo. Neleisiu jokiai šaliai kariauti prieš mus diplomatinio karo nesulaukiant neatidėliotino atpildo“, – pareiškė jis.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas buvo vienas garsiausių kritikų dėl Izraelio karo Gazos Ruože, kurį išprovokavo palestiniečių judėjimo „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį 2023 metų spalio 7 dieną.
Jis taip pat priešinosi JAV ir Izraelio karui su Iranu, kuris prasidėjo vasario 28 dieną.
Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras anksčiau apkaltino Ispanijos vyriausybę „stovint šalia tironų“, nes ši priešinosi JAV ir Izraelio išpuoliams prieš Iraną.
Jis taip pat apkaltino Ispaniją „bendrininkaujant kurstant genocidą prieš žydus ir karo nusikaltimus“, kai ši pripažino Palestinos valstybę.
Ispanija užmezgė diplomatinius santykius su Izraeliu tik 1986 metais, po diktatoriaus generolo Francisco Franco mirties 1975-aisiais.
F. Franco valdymo laikais Ispanija vengė pripažinti Izraelį ir palaikė glaudesnius diplomatinius ryšius su arabų valstybėmis.
J. D. Vance'as išvyksta į taikos derybas su Iranu, sako besitikintis pozityvaus rezultato
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį išvykdamas iš Vašingtono į Pakistane vyksiančias JAV ir Irano taikos derybas pareiškė besitikintis teigiamo rezultato.
„Bandysime pasiekti pozityvias derybas“, – prieš pakildamas iš Andrewso jungtinės bazės žurnalistams sakė jis.
„Jei iraniečiai bus pasirengę derėtis sąžiningai, mes tikrai esame pasirengę ištiesti ranką. Jei jie bandys mus apgauti, tuomet jie pamatys, kad derybų komanda nėra tokia imli“, – kalbėjo jis.
„Hezbollah“ sako raketomis atakavusi Izraelio karinio jūrų laivyno bazę
„Hezbollah“ penktadienį pranešė raketomis atakavusi Izraelio Ašdodo karinio jūrų laivyno bazę; tai įvyko praėjus dviem dienoms po to, kai per mirtinus Izraelio oro smūgius Beirute žuvo daugiau nei 300 žmonių.
„Reaguodami į tai, kad priešas pažeidė paliaubas ir nuolat atakavo Beirutą, ir po to, kai Pasipriešinimo ašis laikėsi paliaubų, o priešas to nedarė, Islamo pasipriešinimo kovotojai raketomis atakavo (...) karinio jūrų laivyno bazę Ašdodo uoste“, – sakoma grupuotės pranešime.
Izraelis šio pranešimo kol kas nekomentavo.
Trečiadienį per stipriausius Izraelio smūgius Libanui nuo kovo pradžios, kai „Hezbollah“ įsitraukė į karą Artimuosiuose Rytuose, žuvo šimtai žmonių, o tai sukrėtė neramias Vašingtono ir Teherano paliaubas praėjus mažiau nei 48 valandoms po jų įsigaliojimo.
Tarpininkaujantis Pakistanas reikalavo, kad Libanas būtų įtrauktas į paliaubas, o Vašingtonas dėjo pastangas įtraukti Beirutą į lygiagrečias derybas.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nurodė savo ministrams siekti tiesioginio dialogo su Libanu, daugiausia dėmesio skiriant Irano remiamos islamistų grupuotės „Hezbollah“ nuginklavimui.
Derybos artėja, bet smūgiai nesiliauja: Izraelis ir „Hezbollah“ toliau keičiasi atakomis
Nepaisant planuojamų tiesioginių Izraelio ir Libano derybų, penktadienį tęsėsi abipusės Izraelio kariuomenės ir Libano grupuotės „Hezbollah“ atakos.
„Hezbollah“ ryte vėl paleido sviedinius link šiaurinės Izraelio dalies. Izraelio žiniasklaida pranešė, kad raketa, kurią paleido ši Irano remiama grupuotė, pataikė į namą ir jį apgadino. Pranešimų apie aukas kol kas nebuvo. „Hezbollah“ prisiėmė atsakomybę už raketų ataką.
Tuo tarpu apie tolesnes atakas buvo pranešta ir Libane. Libano valstybinė naujienų agentūra NNA skelbė, kad buvo smūgiuojama šalies pietuose, kur žuvo mažiausiai vienas žmogus.
Libano sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad trečiadienį per plataus masto Izraelio atakas visame Libane žuvo daugiau kaip 300 žmonių. Nuo to laiko Izraelio atakų intensyvumas gerokai sumažėjo.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas JAV transliuotojui NBC ketvirtadienį pareiškė, kad kalbėjosi su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, kuris sakė, jog sumažins atakų skaičių.
Tačiau B. Netanyahu vėliau teigė, kad Izraelis toliau kovos su „Hezbollah“ ir nesustos, kol nebus užtikrintas Šiaurės Izraelio gyventojų saugumas.
Vienas JAV Valstybės departamento pareigūnas patvirtino, kad departamentas kitą savaitę planuoja surengti pokalbius su Izraeliu ir Libanu apie vykdomas derybas dėl paliaubų.
Pokalbių metu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama „Hezbollah“, kuri turi didelę politinę įtaką Libane ir veikia už visiškos valstybės kontrolės ribų, nuginklavimui ir taikių abiejų šalių santykių užmezgimui, nurodė B. Netanyahu biuras.
Izraelio žiniasklaida pranešė, kad derybos Vašingtone iš pradžių vyks ambasadorių lygiu.
JAV ir Iranas susitarė dėl dviejų savaičių trukmės paliaubų, kurias parėmė Izraelis, tačiau dėl smarkių Izraelio smūgių Libane jos išlieka įtemptoje padėtyje.
Macronas susitinka su popiežiumi Leonu aptarti karo Artimuosiuose Rytuose
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį atvyko į Vatikaną pirmajam susitikimui su popiežiumi Leonu XIV. Tikimasi, kad per privačią audienciją daugiausia dėmesio bus skiriama karui Irane.
Prancūzijos lyderis, atvykęs su žmona Brigitte po skrydžio į Romą ketvirtadienį, susitiks su amerikiečiu popiežiumi ir Vatikano valstybės sekretoriumi Pietro Parolinu.
E. Macronas ir 1,4 mlrd. pasaulio katalikų lyderis pirmiausia turi aptarti „krizės Artimuosiuose Rytuose sprendinį“, žurnalistams sakė E. Macrono biuro atstovas. Ypač daug dėmesio bus skirta Libanui, ten Izraelio suduoti mirtini smūgiai sukėlė grėsmę šią savaitę sudarytoms laikinoms JAV ir Irano paliauboms.
Leonas XIV praėjusių metų pabaigoje lankėsi Libane per pirmąją savo kelionę į užsienį, kai vyko ir į Turkiją, ne kartą meldėsi už ten vykstančio konflikto aukas.
E. Macronas taip pat ne kartą ragino įtraukti Libaną į paliaubas. Ketvirtadienio vakarą jis aptarė konfliktą su Šv. Egidijaus katalikų bendruomenės – neoficialaus Šventojo Sosto diplomatinio kanalo, labai aktyvaus Artimųjų Rytų ir humanitariniais klausimais, – atstovais.
„Macronas yra taikos žmogus“ ir gali daug nuveikti remiant Libano valdžią, žurnalistams sakė bendruomenės įkūrėjas Andrea Riccardi ir pridūrė, kad Libanas „neturi būti paliktas vienas“.
Pastarosiomis dienomis tiek E. Macronas, tiek Čikagoje gimęs popiežius pasisakė prieš JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl karo, prasidėjusio Izraelio ir JAV atakomis prieš Iraną. Leonas pasmerkė grasinimus civiliams taikiniams kaip nepriimtinus, nors D. Trumpo neminėjo, o E. Macronas sakė, kad viskas yra tik kalbos.
Abu palankiai įvertino paliaubas ir paragino rasti diplomatinį karo, išplitusio Artimuosiuose Rytuose ir sukrėtusio pasaulio ekonomiką, sprendinį.
JAV vyriausybė ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad Vatikano pasiuntinys JAV sausio mėnesį buvo iškviestas ir išbartas dėl popiežiaus kalbos, kurioje pontifikas pasmerkė „jėga pagrįstą diplomatiją“. Šis pasisakymas, daugelio manymu, buvo skirtas D. Trumpo administracijai.
E. Macronas nėra praktikuojantis katalikas, tačiau palaikė gerus santykius su Leono pirmtaku popiežiumi Pranciškumi, su juo susitiko tris kartus ir aptarė tiek pasaulines krizes, tiek dvasingumą. Jų santykiams taip pat buvo būdingos kai kurios įtampos – velionis argentinietis kritikavo teisės į abortą įtraukimą į Prancūzijos Konstituciją ir E. Macrono siūlymą leisti asistuojamą mirtį Prancūzijoje.
Tikimasi, kad prezidentas pakvies Leoną, santūresnį nei pirmtakas, netrukus apsilankyti Prancūzijoje. Pranciškus niekada nesurengė valstybinio vizito Prancūzijoje ir atsisakė dalyvauti Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidaryme 2024 m., praėjus penkeriems metams po ją nuniokojusio gaisro.
Penktadienio susitikimas Vatikane surengtas likus trims dienoms iki popiežiaus vizito į buvusią Prancūzijos koloniją Alžyrą – apskritai pirmojo tokio popiežiaus vizito.
Derybos dėl taikos pakibo ant plauko: štai kas sukėlė grėsmę
Pakistanas penktadienį ruošėsi priimti Irano ir JAV delegacijas deryboms savo sostinėje, nors Teherano dalyvavimas lieka neaiškus, mirtiniems Izraelio smūgiams Libanui sukėlus grėsmę šią savaitę pasiektoms laikinoms paliauboms.
Atskirai Izraelis ir Libanas kitą savaitę surengs derybas Vašingtone, pranešė Valstybės departamento pareigūnas, didėjant tarptautiniam susirūpinimui, kad Izraelio bombardavimo kampanija gali sugriauti ir taip trapias dviejų savaičių JAV ir Irano paliaubas.
Islamabadas tęsia pasirengimą didelės svarbos deryboms, kuriose, pasak oficialių šaltinių, bus aptariami keli jautrūs klausimai, įskaitant Irano branduolinį sodrinimą ir laisvą prekybos srautą per strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.
Tačiau, net ir sustiprinus saugumą Islamabade ir iš pagrindinio prabangaus viešbučio, kuriame apsistos delegatai, iškeldinus įprastus pasiturinčius svečius, Iranas leido suprasti, kad jo dalyvavimas gali priklausyti nuo to, ar bus sustabdyti Izraelio išpuoliai prieš Libaną.
„Derybų dėl karo pabaigos surengimas priklauso nuo to, ar JAV laikysis savo įsipareigojimų dėl paliaubų visuose frontuose, ypač Libane“, – sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.
„Jei kelionės planas bus galutinai patvirtintas, taip pat bus paskelbta delegacijos sudėtis“, – pridūrė jis.
Nepaisant to, įtakinga Irano Revoliucinė gvardija leido suprasti, kad yra įsipareigojusi laikytis paliaubų, pranešė valstybinis transliuotojas.
„Norime jus informuoti, kad Irano Islamo Respublikos ginkluotosios pajėgos paliaubų valandomis iki šiol nieko nepaleido į jokią šalį“, – teigė gvardija.
Trečiadienį per stipriausius Izraelio smūgius Libanui nuo kovo pradžios, kai „Hezbollah“ įsitraukė į karą Artimuosiuose Rytuose, žuvo šimtai žmonių, o tai sukrėtė neramias Vašingtono ir Teherano paliaubas praėjus mažiau nei 48 valandoms po jų įsigaliojimo.
Pakistanas reikalavo, kad Libanas būtų įtrauktas į paliaubas, o Vašingtonas dėjo pastangas įtraukti Beirutą į lygiagrečias derybas.
„Galime patvirtinti, kad kitą savaitę Departamentas surengs susitikimą, kuriame bus aptariamos vykstančios derybos dėl paliaubų su Izraeliu ir Libanu“, – sakė JAV Valstybės departamento pareigūnas.
Nei Izraelis, nei Libano vyriausybė viešai nepatvirtino šių derybų, nors šis pranešimas pasirodė netrukus po to, kai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nurodė savo ministrams siekti tiesioginio dialogo su Libanu, daugiausia dėmesio skiriant Irano remiamos islamistų grupuotės „Hezbollah“ nuginklavimui.
Vienas Libano vyriausybės pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Beirutas reikalaus paliaubų prieš pradėdamas bet kokias derybas su Izraeliu.
Išpuoliai tęsėsi ir naktį: Izraelio komerciniame centre Tel Avive ir kitose šalies dalyse kaukė oro pavojaus sirenos, o „Hezbollah“ paskelbė, kad penktadienio rytą surengė dronų ir raketų smūgius prieš Izraelio pajėgas abiejose sienos pusėse, taip pat prieš vieną miestą Izraelio šiaurėje.
„Jie klysta“
Izraelio atsisakymas sustabdyti operacijas Libane aptemdė derybų Pakistane laukimą, kur penktadienį buvo uždaryta daug sostinės gatvių.
Dėl dviejų savaičių paliaubų buvo susitarta siekiant sudaryti sąlygas JAV ir Irano pareigūnų deryboms, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą, jau nusinešusį tūkstančius gyvybių ir sukėlusį sumaištį pasaulio ekonomikoje.
Irano pareigūnai teigė, kad dėl Izraelio smūgių derybos Pakistane tapo beprasmės ir kad Libanas yra „neatsiejama paliaubų dalis“.
Teherano ambasadorius Pakistane ketvirtadienį ištrynė įrašą socialiniuose tinkluose, kuriame teigė, kad Irano delegacija atvyks į šalį vėliau tą pačią dieną.
Vis dėlto šeštadienį JAV delegacijai turėtų vadovauti viceprezidentas J. D. Vance'as, prie kurio prisijungs specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Nauji tarpininkavimo proceso trūkumai išryškėjo, kai Pakistano gynybos ministras Khawaja Asifas ketvirtadienio vakarą parašė aštrią kritiką dėl Izraelio smūgių Libanui, o penktadienį, praėjus kelioms valandoms, šis įrašas buvo pašalintas.
„Izraelis yra blogis ir prakeiksmas žmonijai – kol Islamabade vyksta taikos derybos, Libane vykdomas genocidas“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“, pridurdamas, kad tikisi, jog „žmonės, sukūrę šią vėžinę valstybę palestiniečių žemėje, degs pragare“.
Izraelio ministro pirmininko biuras šias pastabas pavadino piktinančiomis ir pareiškė: „Tai nėra pareiškimas, kurį galima toleruoti iš bet kurios vyriausybės, ypač iš tos, kuri tvirtina esanti neutrali taikos arbitrė.“
Pakistanas oficialiai nepripažįsta Izraelio – tai gali apsunkinti jo, kaip tarpininko, vaidmenį – ir reikalauja, kad paliaubos apimtų ir Libaną, o Izraelis tai ginčija.
Baimindamasis, kad paliauboms gali kilti pavojus, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas – papildydamas ir kitų valstybių nerimą – perspėjo, kad dėl smūgių Libane gali „žlugti visas taikos procesas“.
B. Netanyahu, kuris tvirtina, kad paliaubos Libanui netaikomos, sakė, kad jo žinia yra aiški: „Smogsime visiems, kurie veikia prieš Izraelio civilius gyventojus. Mes ir toliau smogsime „Hezbollah“ visur, kur reikės.“
D. Trumpas televizijai „NBC News“ sakė, kad Izraelis mažina smūgių Libane mastą ir kad B. Netanyahu patikino jį, jog išpuoliai taps ramesni.
„Prastas darbas“
Jei derybos įvyks, pagrindiniu ginčo objektu išlieka Hormuzo sąsiauris, per kurį taikos metu praplaukia penktadalis pasaulio naftos, taip pat didžiuliai kiekiai gamtinių dujų ir trąšų.
D. Trumpas apkaltino Iraną, kad šis „labai prastai“ praleidžia naftą per sąsiaurį ir pažeidžia paliaubų susitarimo sąlygas.
Paskelbęs virtinę įrašų socialiniuose tinkluose, kurie sukėlė naujų nuogąstavimų dėl trapių paliaubų, jis taip pat įspėjo Teheraną neįvesti rinkliavos laivams, plaukiantiems per šį svarbų vandens kelią.
„Iranas labai prastai, kai kas pasakytų – negarbingai, leidžia naftai plaukti per Hormuzo sąsiaurį“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė D. Trumpas.
„Tai ne tas susitarimas, kurį turime!“ – tvirtino jis.
„MarineTraffic“ duomenys parodė, kad su Gabono vėliava plaukiojantis laivas MSG ketvirtadienį praplaukė per sąsiaurį – tai pirmasis ne Irano naftos tanklaivis, padaręs tai nuo paliaubų paskelbimo.
Izraelis pasmerkė piktinantį Pakistano gynybos ministro pareiškimą
Izraelis aštriai sukritikavo Pakistaną prieš planuojamas JAV ir Irano derybas dėl ilgalaikės karo pabaigos, prieš tai Pakistano gynybos ministrui Khawajai Asifui pasmerkus Izraelį.
Ketvirtadienį socialiniame tinkle X paskelbtame įraše Kh. Asifas pavadino Izraelį „blogiu“, „žmonijos prakeiksmu“ ir „vėžine valstybe“, apkaltino žudynėmis Gazos Ruože, Irane ir Libane bei sakė, kad tikisi, jog atsakingieji už šios valstybės sukūrimą, „degs pragare“.
Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras Kh. Asifo pasisakymą pavadino piktinančiu ir teigė, kad jokia vyriausybė neturėtų toleruoti tokių pareiškimų, ypač valstybės, veikiančios kaip neutrali tarpininkė.
Šie komentarai pasirodė prieš Islamabade numatytas JAV ir Irano taikos derybas, skirtas užbaigti karą, kilusį po JAV ir Izraelio smūgių Iranui vasario pabaigoje. Susitarus dėl dviejų savaičių paliaubų Irane, Izraelis tęsė oro antskrydžius prieš Irano remiamą „Hezbollah“ Libane. Izraelis teigia, kad paliaubos netaikomos operacijoms Libane.
Pranešta, kad per naujausią Izraelio bombardavimų bangą Libane žuvo daugiau nei 300 žmonių, mažiausiai 1150 buvo sužeisti. Libano sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad nuo kovo 2 d. pratrūkusio Izraelio ir “Hezbollah” karo pradžios aukų skaičius padidėjo iki 1888 žuvusiųjų ir 6092 sužeistųjų. Ministerija pridūrė, kad tarp, pirminiais duomenimis, 303 žuvusiųjų trečiadienį buvo 71 moteris, 30 vaikų ir devyni pagyvenę žmonės.
NATO vadovas giria vienos šalies premjerą: inicijavo svarbius veiksmus Hormuzo sąsiauryje
NATO vadovas Markas Rutte pagyrė Jungtinės Karalystės premjerą Keirą Starmerį už jo „lyderystę“ telkiant koaliciją, kuri siekia atnaujinti laivybą per Hormuzo sąsiaurį, rašo „Sky News“.
M. Rutte pridūrė, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas norėjo užtikrinti pasaulinės laivybos atstatymą.
„Tai yra praktinė parama“, – sakė jis.
M. Rutte teigė, kad tai yra pavyzdys, kaip sąjungininkai sprendžia susidariusią situaciją.
„Štai kodėl turime sąjungininkus, koaliciją... tai ne tik NATO šalys“, – pridūrė jis.
Keliose Artimųjų Rytų valstybėse Ukrainos daliniai numušė Irano dronus, sako Volodymyras Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad keliose Artimųjų Rytų šalyse ukrainiečių karo ekspertai numušė Irano dronus.
Po to, kai JAV ir Izraelio smūgiai Iranui sukėlė atsakomųjų dronų atakų bangą, Kyjivas į mažiausiai keturias Artimųjų Rytų šalis išsiuntė dešimtis kovos su dronais specialistų.
„Kai kurioms šalims pademonstravome, kaip dirbti su gaudyklėmis. Ar mes juos sunaikinome? Taip. Ar tai padarėme tik vienoje šalyje? Ne, keliose“, – penktadienį paskelbtuose komentaruose žurnalistams sakė V. Zelenskis.
„Tai nebuvo mokymo misija ar pratybos, tai buvo parama kuriant modernią oro gynybos sistemą, kuri iš tikrųjų gali veikti. Taip, jie numušinėjo „Shahedus“, – sakė jis, turėdamas omenyje Irano dronus.
Anksčiau šią savaitę V. Zelenskis teigė, kad Ukrainos dronų daliniai liks regione net ir po to, kai JAV ir Iranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų.
„Mainais už mūsų paramą ir patirtį gausime įvairių dalykų. Kai kuriais atvejais tai apima gaudykles, skirtas apsaugoti mūsų energetikos infrastruktūrą, kitais – finansinius susitarimus“, – sakė jis ir pridūrė, kad Ukraina taip pat gali gauti naftos.
Vašingtone kitą savaitę vyks Izraelio ir Libano derybos
Kitą savaitę Vašingtone Izraelis ir Libanas surengs derybas, ketvirtadienį pranešė Valstybės departamento pareigūnas, didėjant tarptautiniam susirūpinimui, kad Izraelio bombardavimo kampanija gali sugriauti ir taip trapias JAV ir Irano paliaubas.
Trečiadienį per stipriausius Izraelio smūgius Libanui nuo kovo pradžios, kai grupuotė „Hezbollah“ įsitraukė į karą Artimuosiuose Rytuose, žuvo šimtai žmonių. Tai sukrėtė neramias Vašingtono ir Teherano paliaubas praėjus mažiau nei 48 valandoms po jų įsigaliojimo.
„Galime patvirtinti, kad kitą savaitę departamentas surengs susitikimą, kuriame su Izraeliu ir Libanu bus aptariamos vykstančios derybos dėl paliaubų“, – sakė JAV pareigūnas.
Šis pranešimas pasirodė po to, kai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) nurodė savo ministrams siekti tiesioginių derybų su Libanu, daugiausia dėmesio skiriant Irano remiamos „Hezbollah“ nusiginklavimui.
Tačiau Libano vyriausybės pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad prieš pradedant bet kokias derybas su Izraeliu Beirutas reikalauja paliaubų.
Nei Izraelis, nei Libanas viešai nepatvirtino kitą savaitę vyksiančių derybų JAV, o naujausi Izraelio smūgiai sulaukė aštraus Irano ir Pakistano pareigūnų pasmerkimo prieš derybas Islamabade, kuriose, kaip tikimasi, daugiausia dėmesio bus skiriama pagrindiniam JAV reikalavimui – atidaryti Hormuzo sąsiaurį.
„Hezbollah“ pranešė, kad ketvirtadienį Pietų Libane dalyvavo artimoje kovoje su Izraelio pajėgomis, praėjus dienai po to, kai Libano institucijos paskelbė, jog per Izraelio smūgius žuvo mažiausiai 303 žmonės ir 1 150 buvo sužeista.
Izraelio kariuomenės štabo viršininkas Eyalas Zamiras ketvirtadienį aplankė sausumos pajėgas Libane ir pasakė joms, kad „Hezbollah“ patyrė „sunkų smūgį“ dėl dieną prieš tai surengtų atakų.
Ketvirtadienį Izraelio kariuomenė paskelbė naują nurodymą evakuotis iš pietinių Beiruto priemiesčių ir pranešė, kad atakuoja „Hezbollah“ paleidimo aikšteles Libane.
Khamenei siunčia žinią: karo nenori, bet atsitraukti neketina
Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei paaskelbė rašytinį pranešimą, kuriame teigė, kad Islamo Respublika nenori karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu, tačiau gins savo, kaip tautos, teises, ketvirtadienį pranešė valstybinė televizija.
Irano žiniasklaida: buvęs šalies užsienio reikalų ministras mirė nuo per išpuolį patirtų žaizdų
Irano žiniasklaida pranešė, kad buvęs Irano užsienio reikalų ministras Kamalas Kharazis ketvirtadienį mirė nuo sužalojimų, patirtų per balandžio 1 d. JAV ir Izraelio antpuolius.
81-erių K. Kharazis ėjo Užsienio reikalų ministerijai pavaldžios Tarptautinių santykių strateginės tarybos vadovo pareigas.
Ilgametis diplomatas, „kuris prieš keletą dienų buvo sužeistas per priešų amerikiečių ir sionistų surengtą teroro išpuolį, šiąnakt mirė kankinio mirtimi“, – platformoje „Telegram“ pranešė naujienų agentūros „Mehr“ ir „Isna“.
Žiniasklaidos teigimu, jo žmona žuvo per smūgį, suduotą jų namams Teherane.
K. Kharazis buvo Irano atstovas Jungtinėse Tautose Niujorke, o paskiau, 1997–2005 m., prezidento Mohammado Khatami kabinete ėjo užsienio reikalų ministro pareigas.
Nuo vasario 28 d., kai po JAV ir Izraelio išpuolių prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, per antskrydžius žuvo Irano dvasinis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nemažai aukštų kariuomenės bei politikos veikėjų.
„NBC News“: Donaldas Trumpas optimistiškai vertina galimybes sudaryti susitarimą su Iranu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį televizijai „NBC News“ teigė, kad po paliaubų jis „labai optimistiškai“ vertina galimybes sudaryti taikos susitarimą su Iranu ir kad Izraelis „mažina“ smūgių Libane mastą.
D. Trumpas interviu telefonu JAV transliuotojui sakė, kad Irano lyderiai privačiai yra „daug racionalesni“, tačiau pridūrė, kad „jei jie nepasieks susitarimo, bus labai skaudu“.
Viceprezidentas J. D. Vance'as šeštadienį Pakistane planuoja surengti derybas su Iranu.
Tuo tarpu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį per pokalbį telefonu su D. Trumpu sutiko „prislopinti“ veiksmus Libane po trečiadienį suduotų niokojančių smūgių, sakė JAV prezidentas.
Iš Trumpo – įspėjimas Iranui dėl Hormuzo sąsiaurio
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį įspėjo Iraną, kad šis netaikytų mokesčio laivams, plaukiantiems Hormuzo sąsiauriu – svarbiu laivybos maršrutu, kurį Teheranas sutiko atidaryti pagal dviejų savaičių paliaubų susitarimą.
„Yra pranešimų, kad Iranas ima mokesčius iš tanklaivių, plaukiančių per Hormuzo sąsiaurį. Jis neturėtų to daryti, o jeigu tai daro, turėtų tuojau pat liautis!“ – savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
Kitame vos po keleto minučių paskelbtame pranešime D. Trumpas pridūrė, kad „labai greitai pamatysite, kaip nafta vėl pradės lietis – su Irano pagalba ar be jos“.
JAV lyderis socialiniame tinkle toliau skelbė vieną žinutę po kitos, apkaltindamas Teheraną tuo, kad jam „labai prastai, netgi, galima sakyti, gėdingai sekasi leisti Naftai plūsti per Hormuzo sąsiaurį“.
„Mes tarėmės ne taip!“ – pridūrė D. Trumpas.
Remiantis ketvirtadienio laivybos stebėjimo duomenimis, nuo to laiko, kai įsigaliojo ugnies nutraukimas Artimuosiuose Rytuose, Hormuzo sąsiauriu praplaukė vos 10 laivų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Naujausia žinia: Trumpas įspėja apie naujus smūgius, jei derybos su Iranu žlugs
JAV karo laivai vėl aprūpinami ginkluote, kad galėtų smogti Iranui, jei derybose Pakistane nebus pasiekta susitarimo, interviu laikraščiui „The New York Post“ penktadienį pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas.
„Ruošiamės naujam startui. Aprūpiname laivus geriausiais šaudmenimis, geriausiais kada nors pagamintais ginklais – net geresniais už tuos, kuriuos naudojome anksčiau ir kuriais juos susprogdinome“, – sakė D. Trumpas leidiniui.
„Ir jei nesusitarsime, mes juos panaudosime ir panaudosime labai efektyviai“, – pridūrė jis.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį išvyko iš Vašingtono į Islamabade savaitgalį vyksiančias JAV ir Irano taikos derybas.
„Bandysime pasiekti pozityvias derybas“, – prieš pakildamas iš Andrewso jungtinės bazės pareiškė jis žurnalistams.
„Jei iraniečiai bus pasirengę derėtis sąžiningai, mes tikrai esame pasirengę ištiesti ranką. Jei jie bandys mus apgauti, tuomet jie pamatys, kad derybų komanda nėra tokia imli“, – įspėjo jis.