Artimieji Rytai. Iranas ruošia „siurprizą“ JAV

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, kad Vašingtonas Teheranui pasiūlė taikos planą, Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį pareiškė, kad Iranas neplanuoja derėtis su Jungtinėmis Valstijomis ir kad Teheranas ketina tęsti kovą.

„Šiuo metu mūsų politika yra tęsti pasipriešinimą“, – sakė A. Araghchi valstybinės televizijos eteryje ir pridūrė: „Neketiname derėtis – iki šiol nevyko jokių derybų ir manau, kad mūsų pozicija yra visiškai principinga.“

„Kalbėti apie derybas dabar reiškia pripažinti pralaimėjimą“, – sakė jis.

A. Araghchi taip pat pareiškė, kad Hormūzo sąsiauris – itin svarbus naftos ir dujų gabenimo maršrutas, kuris dėl karo Artimuosiuose Rytuose buvo praktiškai blokuotas – „uždarytas tik priešams“.

„Mūsų požiūriu, Hormūzo sąsiauris nėra visiškai uždarytas – jis uždarytas tik priešams“, – sakė ministras ir pridūrė: „Nėra jokios priežasties leisti praplaukti mūsų priešų ir jų sąjungininkų laivams.“

Anot jo, Teherano ginkluotosios pajėgos jau „užtikrino saugų plaukimą“ draugiškų šalių laivams.

Irano valstybinė televizija, remdamasi neįvardytu aukšto rango pareigūnu, kiek anksčiau trečiadienį pranešė, kad Iranas atmetė Jungtinių Valstijų pasiūlytą taikos planą karui Artimuosiuose Rytuose užbaigti.

„Iranas neigiamai atsakė į JAV pasiūlymą, kuriuo siekiama užbaigti vykstantį primestą karą“, – teigė pareigūnas, kurį citavo anglų kalba transliuojanti „Press TV“.

„Karas baigsis tada, kai Iranas nuspręs, kad jis turi baigtis, o ne tada, kai jo pabaigą įsivaizduoja (Donaldas) Trumpas“, – citavo šį pareigūną televizija.

Apie tai buvo pranešta po to, kai Pakistanas perdavė Teheranui JAV pasiūlymus dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.

„Press TV“ nurodė, kad Iranas savo ruožtu kelia penkias sąlygas: nori „visiško priešo agresijos ir žudynių nutraukimo“, konkrečių mechanizmų, užtikrinančių, kad „karas nebūtų vėl primestas Islamo Respublikai, sukūrimo“, garantuoto ir aiškiai apibrėžto karo žalos ir reparacijų mokėjimo, „karo pabaigos visuose frontuose ir visoms regione dalyvaujančioms pasipriešinimo grupėms“ bei tarptautinio Irano suvereniteto Hormūzo sąsiauryje pripažinimo.

Valstybinė televizija teigia, kad Vašingtonas vedė derybas įvairiais diplomatiniais kanalais, tačiau Teheranas jo pasiūlymus laiko pertekliniais.

Naujienų agentūrai AFP du aukšto rango pareigūnai Islamabade trečiadienį sakė, kad 15 punktų planas sustabdyti kovas, kurios išplito Persijos įlankoje ir Artimuosiuose Rytuose, buvo „perduotas Iranui per Pakistaną“.

Pakistanas yra laikomas galimu tarpininku dėl savo ilgalaikių ryšių tiek su kaimyniniu Iranu, tiek su Jungtinėmis Valstijomis, taip pat dėl glaudžių kontaktų regione.

Anksčiau JAV prezidentas D. Trumpas išreiškė optimizmą dėl beveik mėnesį besitęsiančio karo pabaigos, o Teheranas paskelbė, kad leis „nepriešiškiems“ naftos laivams plaukti per svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Įtakingas Irano parlamento pirmininkas trečiadienį įspėjo apie galimą invaziją į vieną iš Irano salų, kurią esą paremtų jo neįvardyta regiono šalis.

„Remiantis kai kuriais žvalgybos pranešimais, Irano priešai rengiasi okupuoti vieną iš Irano salų su vienos iš regiono valstybių parama“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Mohammadas Bagheras Ghalibafas.

„Mūsų pajėgos stebi visus priešų judėjimus ir jei jie imsis kokių nors veiksmų, visa svarbiausia tos regiono valstybės infrastruktūra taps negailestingų, nesibaigiančių atakų taikiniu“, – pridūrė jis.

JAV žiniasklaida antradienį skelbė, kad Jungtinės Valstijos planuoja pasiųsti apie 3 tūkst. karių iš elitinės 82-osios oro desantininkų divizijos į Artimuosius Rytus palaikyti operacijų prieš Iraną.

Anot „The Wall Street Journal“, jie prisijungs prie tūkstančių jūrų pėstininkų, kurie į Artimuosius Rytus turėtų atvykti iki penktadienio.

Sprendimas dėl sausumos pajėgų dislokavimo dar nepriimtas, pranešė leidinys, remdamasis dviem JAV pareigūnais, kurie teigė, kad rašytinio įsakymo dėl dislokavimo laukiama artimiausiomis valandomis.

Tačiau šis dislokavimas reiškia, kad regione netrukus bus labiausiai kovai pasirengę JAV sausumos pajėgų daliniai.

82-oji oro desantininkų divizija gali būti dislokuota bet kurioje pasaulio vietoje per 18 valandų ir specializuojasi „priverstinio įsiveržimo parašiutų šturmuose“, atveriančiuose kelią tolesniems kariniams veiksmams, nurodoma jos interneto svetainėje.

„The New York Times“ pirmadienį pirmasis pranešė, kad aukšto rango kariuomenės pareigūnai svarsto galimybę dislokuoti 82-osios oro desantininkų divizijos kovinę brigadą bei dalį jos planavimo ir logistikos personalo vykstančiame JAV ir Izraelio kare prieš Iraną.

Šie kariai arba jau pakeliui esančio 31-ojo jūrų pėstininkų ekspedicinio dalinio nariai „gali būti panaudoti užimti Charko salą“ – Irano naftos eksporto centrą, rašė „The Times“.

„82-osios divizijos judėjimas atveria duris prezidentui D. Trumpui pabandyti jėga atidaryti Hormūzo sąsiaurį, užimti strategines Irano salas ar pakrantę arba pradėti misiją, skirtą perimti režimo prisodrinto urano atsargas, jei jis nuspręstų tai padaryti“, – pranešė „The Journal“.

Dėl karo su Iranu ankstesnį susitikimą su Kinijos prezidentu atidėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas su Xi Jinpingu susitiks gegužę, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt žurnalistams pareiškė, kad D. Trumpas Pekine lankysis gegužės 14–15 dienomis.

Anot jos, „atsakomasis vizitas Vašingtone įvyks vėliau, data bus paskelbta šiais metais“.

JAV prezidentas praėjusios savaitės pradžioje pareiškė paprašęs Kinijos maždaug mėnesiui atidėti balandžio pradžioje numatytą jo susitikimą su Xi Jinpingu, kol jis spręs karo Irane klausimus.

„Mes kalbamės su Kinija, – Ovaliajame kabinete žurnalistams tuomet sakė D. Trumpas. – Dėl karo noriu čia būti, privalau čia būti, jaučiu. Todėl paprašėme atidėti jį maždaug mėnesiui.“

D. Trumpas turėjo lankytis Pekine kovo 31–balandžio 2 dienomis, siekiant atkurti ryšius ir pratęsti JAV bei Kinijos prekybos paliaubas, tačiau kelionę sutrukdė konfliktas su Iranu.

JT generalinis sekretorius António Guterresas paskyrė specialųjį pasiuntinį, kuris sieks užbaigti karą Irane.

Prancūzijos diplomatas Jeanas Arnault vadovaus Jungtinių Tautų pastangoms spręsti šį konfliktą ir jo sukeltus padarinius, trečiadienį Niujorke sakė A. Guterresas.

J. Arnault anksčiau yra dirbęs JT pasiuntiniu Afganistane, Kolumbijoje ir Bolivijoje.

A. Guterresas įspėjo, kad karas tampa nekontroliuojamas, ir paragino Jungtines Valstijas bei Izraelį sustabdyti kovas, o Iraną – nutraukti atakas prieš kaimynines valstybes.

Vasario pabaigoje JAV ir Izraelis pradėjo plataus masto puolimą prieš Iraną, o karas išplito į platesnį Artimųjų Rytų regioną.

Teheranas atsakydamas smogė Izraeliui, taip pat energetikos ir kariniams objektams Persijos įlankos valstybėse, kurios yra Vašingtono sąjungininkės. 

Rusija trečiadienį išreiškė didelį pasipiktinimą dėl smūgio Irano Bušehro atominės elektrinės teritorijoje, apie kurį pranešė Teheranas.

Rusija iš dalies pastatė šią elektrinę ir padeda ją eksploatuoti.

„Esame itin pasipiktinę šiuo neapgalvotu, neatsakingu pražūtingo kurso pasireiškimu“, – pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministerija savo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija kiek anksčiau pranešė, kad Iranas ją informavo apie antradienį į Bušehro atominės elektrinės teritoriją pataikiusį „dar vieną sviedinį“, kuris žalos nepadarė.

Irano atominės energetikos organizacija pareiškė, kad atsakomybė už šį incidentą tenka Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui.

Jeigu JAV pradės sausumos invaziją, Iranas atakuos laivybą Raudonojoje jūroje, trečiadienį vietos žiniasklaidai sakė neįvardytas kariškis. Per šią jūrą link Sueco kanalo eina labai svarbus pasaulinis naftos ir kitų prekių gabenimo kelias.

„Jei priešas bandys vykdyti sausumos operaciją Irano salose ar bet kurioje kitoje mūsų teritorijos vietoje, arba jei jis sieks padaryti Iranui nuostolių per karinio jūrų laivyno manevrus Persijos įlankoje ir Omano jūroje, mes kaip „siurprizą“ atversime kitus frontus“, – pareigūno žodžius citavo agentūra „Tasnim“.

„Bab el Mandebo sąsiauris yra vienas iš strategiškai svarbiausių sąsiaurių pasaulyje, o Iranas turi ir noro, ir galimybių jam kelti visiškai realią grėsmę“, – tęsė pareigūnas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos plečia „buferinę zoną“ Pietų Libane, kariuomenei tęsiant savo kampaniją prieš „Hezbollah“.

„Sukūrėme tikrą saugumo zoną, kuri užkerta kelią bet kokiam įsiskverbimui link Galilėjos ir šiaurinės sienos“, – vaizdo pareiškime teigė B. Netanyahu.

„Plečiame šią zoną, kad nustumtume prieštankinių raketų keliamą grėsmę tolyn ir sukurtume platesnę buferinę zoną“, – tvirtino jis.

B. Netanyahu sakė, kad „Hezbollah“ išardymas „tebėra pagrindinis“ Izraelio tikslas Libane.

„Tai susiję su platesne konfrontacija su Iranu“, – pažymėjo jis.

„Esame pasiryžę iš esmės pakeisti padėtį Libane“, – pridūrė B. Netanyahu.

Libanas buvo įtrauktas į karą Artimuosiuose Rytuose, kai Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ kovo 2 d. pradėjo apšaudyti Izraelį raketomis, siekdama atkeršyti už Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą.

Trečiadienį JAV gynybos departamentas paskelbė apie tris sutartis su gynybos rangovais dėl raketų ir kitų dalių padidintos gamybos siekiant papildyti senkančias atsargas dėl jų panaudojimo kare Artimuosiuose Rytuose. 

Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis ir Persijos įlankos valstybės plačiai naudoja raketas perėmėjas atremdamos Irano atsakomąsias atakas, tai sukėlė klausimų dėl atsargų dydžio. 

„Lockheed Martin“ ir „BAE Systems“ sutiko keturis kartus padidinti pagrindinio komponento, vadinamo „ieškojimo galvutėmis“, gamybą didelio aukščio priešraketinėms sistemoms THAAD, plačiai naudojamoms Artimuosiuose Rytuose. 

Šie susitarimai perveda pramonės bazę į karo meto pagrindą, sakoma Gynybos departamento pranešime spaudai.

Sausio pabaigoje „Lockheed Martin“ jau paskelbė, kad per kelerius metus padidins THAAD gamybą nuo maždaug 100 iki maždaug 400 per metus. 

Pentagonas paskelbė apie antrąjį susitarimą su „Lockheed Martin“, kuriuo siekiama paspartinti tiksliųjų smūgių raketų (PrSM) – taktinių balistinių raketų, pirmą kartą panaudotų prieš Iraną, – gamybą. Jos pakeis ankstesnę armijos taktinių raketų sistemą (ATACMS). 

„Lockheed Martin“ patvirtino užsakymą keturis kartus padidinti PrSM raketų gamybą ir teigė, kad tai grindžiama ankstesne 4,94 mlrd. dolerių vertės sutartimi, kurią pernai sudarė JAV armija. 

Trečiuoju susitarimu „Honeywell Aerospace“ sutiko padidinti „kritinių komponentų Amerikos amunicijos atsargoms“, įskaitant navigacijos sistemas, gamybą, sakoma Gynybos departamento pranešime spaudai.

Po kelias dienas trukusių spėlionių Pentagonas oficialiai patvirtino, kad į Artimųjų Rytų regioną siunčiamos sausumos pajėgos.

BBC perduotame pranešime Pentagono atstovas nurodė, kad į Artimuosius Rytus bus dislokuoti kai kurie 82-osios oro desanto divizijos štabo elementai, dalis „divizijos įgalintojų“ ir 1-oji kovinė brigada.

Saugumo sumetimais atstovas atsisakė pateikti daugiau detalių.

Šiaurės Karolinoje įsikūrusi 82-oji oro desanto divizija laikoma vienu geriausių kariuomenės konvencinių kovinių dalinių, kurio kai kurie elementai visada pasirengę per 18 val. dislokuotis bet kurioje pasaulio vietoje.

Šie kariai apmokyti parašiutais arba sraigtasparniais nusileisti į tikslinę teritoriją ir ją užimti. Irano atveju jie galėtų suteikti JAV galimybę užimti Chargo salą ar kitą svarbią teritoriją.

Tačiau šis dalinys skirtas mobilumui ir neturi sunkiosios technikos, reikalingos ilgalaikiam koviniam veikimui.

1-oji kovinė brigada yra Niujorke įsikūrusi 10-osios kalnų divizijos dalis ir yra visiškai aprūpinta ilgalaikiam koviniam veikimui, arba, kariniais terminais, „viso spektro“ operacijoms.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija šią savaitę pirmininkaus karinėms deryboms, kuriose dalyvaus apie 30 valstybių, siekiant suburti koaliciją Hormūzo sąsiauriui atidaryti, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas britų gynybos pareigūnas.

JK, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Nyderlandai praėjusią savaitę pareiškė esančios pasirengusios „prisidėti prie atitinkamų pastangų užtikrinti saugų plaukimą per Hormūzo sąsiaurį“. Vėliau šiam pareiškimui pritarė dar 24 šalys.

„Tikimasi, kad vėliau šią savaitę įvyks dar vienas karinio lygmens susitikimas, kuriame dalyvaus platesnės grupės, kuri dabar pasirašė (...), gynybos štabų viršininkai“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas.

JK ginkluotųjų pajėgų gynybos štabo viršininkas Richardas Knightonas sekmadienį pirmininkavo pirminių šešių šalių ir Kanados susitikimui, pranešė „The Times“.

JK gynybos pareigūnas AFP teigė, kad dabar gali būti pakviestos ir kitos šalys.

„Suprantame, kad turime atlikti tam tikrą vaidmenį suburiant šią koaliciją ir padedant vadovauti likusiam pasauliui rengiant planą, kuris užtikrintų, kad galėtume kuo greičiau atidaryti Hormūzo sąsiaurį“, – sakė pareigūnas.

R. Knightonas labai glaudžiai dirba su Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininku Fabienu Mandonu, pridūrė pareigūnas.

„The Times“ teigė, kad JK pasiūlė surengti vėlesnį viršūnių susitikimą Portsmute arba Londone, siekiant suderinti detales ir suburti koaliciją, kad vandens kelias būtų atidarytas „kai tik bus tinkamos sąlygos“.

Iranas faktiškai uždarė gyvybiškai svarbų sąsiaurį po vasario 28 dienos JAV ir Izraelio smūgių, kurie išprovokavo karą Artimuosiuose Rytuose, dėl ko smarkiai išaugo pasaulinės naftos ir dujų kainos.

Tarptautiniame viršūnių susitikime gali būti siekiama išspręsti klausimą, kaip atsikratyti minų, kurias, kelių šalių kaltinimu, Teheranas padėjo sąsiauryje.

Taikos metu per sąsiaurį gabenama penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų.

Iranas pareiškė, kad „nepriešiški laivai“ gali plaukti per Hormūzo sąsiaurį, jei jie atitinka saugos ir saugumo reikalavimus, teigiama Tarptautinei jūrų organizacijai (IMO) paskelbtame pareiškime.

Tačiau antradienį išplatintame pareiškime pabrėžiama, kad „laivai, įranga ir bet koks turtas, priklausantis šalims agresorėms – būtent JAV ir Izraelio režimui, – taip pat kitiems agresijos dalyviams, neatitinka taikaus ar nepriešiško plaukimo reikalavimų“.

Jungtinių Valstijų pasiūlymai užbaigti karą Irane buvo išsiųsti Teheranui per Pakistano tarpininkus, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė du aukšto rango pareigūnai Islamabade.

Abu pareigūnai patvirtino, kad 15 punktų planas sustabdyti kovas, kurios išplito Persijos įlankoje ir Artimuosiuose Rytuose, buvo „perduotas Iranui per Pakistaną“.

Pakistanas yra laikomas galimu tarpininku dėl savo ilgalaikių ryšių tiek su kaimyniniu Iranu, tiek su Jungtinėmis Valstijomis, taip pat dėl glaudžių kontaktų regione.

Tai buvo paskelbta po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė optimizmą dėl beveik mėnesį besitęsiančio karo pabaigos, o Teheranas paskelbė, kad leis „nepriešiškiems“ naftos laivams plaukti per svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas ir jo pavaduotojas, užsienio reikalų ministras Ishaqas Daras, palaiko glaudžius ryšius su aukščiausiais Irano pareigūnais ir teigė esantys pasirengę surengti bet kokias derybas.

Jie taip pat siekia, kad Persijos įlankos sąjungininkai palaikytų šią poziciją, o trečiadienio rytą Sh. Sharifo biuras pranešė, kad jis kalbėjosi su Saudo Arabijos faktiniu valdovu, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu.

Islamabadas ir Rijadas yra sudarę savitarpio gynybos paktą.

Pakistano kariuomenės vadas feldmaršalas Asimas Muniras taip pat dalyvavo diplomatinėse pastangose ​​ir sekmadienį kalbėjosi su D. Trumpu, teigė aukšto rango pareigūnai.

Anksčiau trečiadienį Irano ambasadorius Pakistane teigė, kad tarp Vašingtono ir Teherano nebuvo jokių derybų, nepaisant D. Trumpo užuominų apie tam tikrą pažangą.

„Mano turima informacija, ir priešingai nei teigia Trumpas – kad iki šiol tarp šių dviejų šalių jokių derybų, nei tiesioginių, nei netiesioginių, nevyko“, – sakė Reza Amiri Moghadamas.

Didžioji Britanija ir Prancūzija šią savaitę pirmininkaus maždaug 30 šalių deryboms, kurių tikslas – suformuoti koalicinę misiją Hormūzo sąsiauriui atidaryti, trečiadienį pranešė Jungtinės Karalystės žiniasklaida.

Naftos ir dujų tranzitui gyvybiškai svarbų vandens kelią Teheranas faktiškai užblokavo nuo JAV ir Izraelio karinės operacijos Irane pradžios vasario pabaigoje.

Gynybos pareigūną citavęs britų leidinys „The Guardian“ pranešė apie šią savaitę vyksiantį gynybos štabų vadovų susitikimą.

„Manau, kad artimiausioje ateityje įvyks kokia nors Hormūzo sąsiaurio saugumo konferencija“, – dienraščiui pridūrė pareigūnas.

Leidinys „The Times“ teigė, kad Jungtinė Karalystė pasiūlė vėliau surengti viršūnių susitikimą pietiniame mieste Portsmute arba Londone. Viršūnių susitikime būtų siekiama suderinti detales ir suformuoti koaliciją, kuri užtikrintų, kad vandens kelias būtų atidarytas „kuo greičiau, kai tik susiklostys tinkamos sąlygos“, teigė gynybos pareigūnai.

ELTA primena, kad Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais jungiančiu Hormūzo sąsiauriu paprastai keliaudavo maždaug penktadalis pasaulio dujų ir naftos. Dėl Irano atakų prieš komercinius laivus ir grasinimų naujais smūgiais beveik jokie tanklaiviai nebegali šiuo sąsiauriu gabenti naftos, dujų ir kitų prekių.

Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė sutiko leisti JAV kariuomenei naudotis jos bazėmis vykdant operacijas, kurių tikslas – neleisti Iranui puldinėti laivų Hormūzo sąsiauryje.

Didžiosios Britanijos premjero kanceliarija išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad penktadienį po pietų įvykusiame posėdyje ministrai „patvirtino, jog susitarimas leisti JAV naudotis Jungtinės Karalystės bazėmis siekiant užtikrinti kolektyvinę regiono savigyną apima JAV gynybines operacijas, skirtas neutralizuoti raketų bazes ir pajėgumus, naudojamus laivams Hormūzo sąsiauryje pulti“.

Šis pareiškimas pasirodė po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas NATO partnerius pavadino „bailiais“ už tai, kad tiesiogiai neprisijungė prie operacijų, skirtų Hormūzo sąsiaurio saugumui užtikrinti.

Izraelio policija trečiadienio rytą pranešė apie Irano raketų smūgius keliose vietose. 

Pasak policijos ir pagalbos tarnybos „Magen David Adom“, apie aukas nepranešta. 

Keliose šalies vietose buvo paskelbtas raketų pavojus, rytą Tel Avive du kartus iš eilės kaukė įspėjamosios sirenos. 

Iranas per valstybinį radiją patvirtino surengęs raketų ataką. 

Tuo metu Izraelio gynybos pajėgos (IDF) pranešė, kad per pastarąsias kelias dienas oro pajėgos atakavo dvi sparnuotųjų raketų gamybos įmones Teherane. IDF šiuos smūgius pavadino dar vienu žingsniu silpninant Irano vadovybės karinę gamybos infrastruktūrą. 

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad šiuo metu Izraelis sutelkęs atakas į Irano ginklų pramonę. 

Pranešta, kad tęsiantis Izraelio ir JAV praėjusį mėnesį pradėtam karui ir jam išplitus į šalis kaimynes bei sujaukus pasaulio energetikos rinkas, Vašingtonas pateikė Iranui planą, kaip užbaigti konfliktą. Tačiau Irano karinė vadovybė neigia, kad vyksta derybos su JAV.

Vokietijos verslo sektoriaus nuotaikos kovo mėnesį pablogėjo, nes karas Artimuosiuose Rytuose sužlugdė viltis dėl ekonomikos atsigavimo jau ir taip sunkumų patiriančioje didžiausioje Europos ekonomikoje, rodo trečiadienį paskelbti „Ifo“ instituto duomenys.

Jo sudaromas verslo pasitikėjimo indeksas nukrito nuo 88,4 vasario mėnesį iki 86,4 kovo mėnesį, nes konflikto sukeltas energijos kainų šuolis kelia baimę dėl didesnės infliacijos. Toks rezultatas atitiko prognozes. Beje, praėjusį mėnesį, dar prieš prasidedant karui Irane, šis indeksas išaugo iki didžiausio lygio per beveik metus.

„Vokietijos įmonių nuotaikos smarkiai pablogėjo, – sakė „Ifo“ instituto prezidentas Clemensas Fuestas (Klemensas Fiustas). – Karas Irane kol kas atidėjo bet kokias atsigavimo viltis.“

Ši žinia yra didelis smūgis kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) vyriausybei, kuri po ilgo nuosmukio laikotarpio siekė paskatinti Vokietijos ekonomikos atsigavimą.

„Ifo“ apklausos rezultatų pablogėjimą ypač lėmė pesimistiškesni maždaug 9000 apklaustų įmonių lūkesčiai. Apklausa parodė, kad nuotaikos svarbiame gamybos sektoriuje smarkiai pablogėjo. Pabrėžiama, kad „labiausiai nukentėjo energijai imlios pramonės šakos“. Taip pat pablogėjo nuotaikos paslaugų sektoriuje, kur turizmo ir logistikos įmonės tapo kur kas pesimistiškiau nusiteikusios, taip pat prekybos ir statybos sektoriuose, teigiama pranešime.

„Capital Economics“ vyresnioji Europos ekonomistė Franziska Palmas (Franciska Palmas) teigė, kad apklausa ir kiti naujausi rodikliai rodo, jog „naujas energijos kainų kilimas gali sužlugdyti pastaraisiais mėnesiais pastebėtą nedidelį Vokietijos ekonomikos atsigavimą“.

Tačiau ji pridūrė, kad Vokietija šį energetinį sukrėtimą tikriausiai įveiks geriau nei tą, kurį sukėlė 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą.

„Energijos kainų kilimas (iki šiol) buvo daug mažesnis ir... daug mažiausiai pelningos energijai imlios gamybos jau buvo visam laikui prarasta“, – pridūrė ji.

Savo paskutinėje oficialioje prognozėje sausio mėnesį Vokietijos vyriausybė teigė, kad šiais metais tikisi 1 proc. ekonomikos augimo, nors ekonomikos institutai dabar prognozuoja, kad šis skaičius bus žymiai mažesnis.

Europos centrinis bankas turi keletą galimybių, kaip reaguoti į energetinį šoką, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose, trečiadienį pareiškė jo vadovė Christine Lagarde, pažadėdama, kad politikos formuotojų „dvejonės neparalyžiuos“.

Konflikto, prasidėjusio vasario pabaigoje, kai JAV ir Izraelis puolė Iraną, metu buvo beveik visiškai uždarytas Hormūzo sąsiauris bei pasipylė išpuoliai energetikos objektus Persijos įlankoje, o dėl to ėmė sparčiai kilti naftos ir dujų kainos.

Teigdama, kad pasaulis susiduria su „didžiule neapibrėžtimi“, Ch. Lagarde pabrėžė, kad ECB yra gerai pasirengęs įveikti tokius neramumus, nes infliacija šiuo metu yra arti planinio 2 proc. rodiklio, o euro zonos ekonomika stovi ant tvirto pagrindo.

„Turime laipsniškų reagavimo priemonių rinkinį“, – kalbėdama Frankfurte, kur yra įsikūrusi ECB būstinė, sakė ji.

Ji pabrėžė, kad politikos formuotojai „nesiims jokių veiksmų, kol turėsime pakankamai informacijos apie šoko mastą ir trukmę“.

„Tačiau dvejonės mūsų neparalyžiuos: mūsų įsipareigojimas vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinti 2 proc. infliaciją yra besąlygiškas.“

Praėjusią savaitę įvykusiame paskutiniajame posėdyje ECB, kaip ir buvo tikėtasi, paliko palūkanų normas nepakitusias, tačiau įspėjo, kad po karo infliacija gali būti didesnė, o ekonomikos augimas – lėtesnis.

Tačiau vis daugiau analitikų prognozuoja, kad centrinis bankas jau kitą mėnesį padidins skolinimosi palūkanas, siekdamas sustabdyti numatomą vartotojų kainų šuolį.

Visame pasaulyje išaugus naftos ir dujų kainoms, euro zonoje iš karto ėmė brangti benzinas, dėl to vėl prisimintas energetinis šokas, kilęs po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.

Tuo metu ECB sulaukė aštrios kritikos, kad nepakankamai greitai padidino skolinimosi išlaidas sparčiam kainų kilimui sustabdyti.

Tačiau Ch. Lagarde stengėsi panašumo su tuo laikotarpiu nesureikšminti.

„Pradinis sukrėtimas kol kas vis dar yra mažesnis“, – sakė ji, pridurdama, kad dabartinė situacija yra „palankesnė“.

Ji teigė, kad kai Rusija po karo Ukrainoje pradžios apribojo dujų tiekimą į Europą, infliacija jau buvo didesnė dėl po pandemijos kilusių tiekimo grandinės sutrikimų, o ekonomika susidūrė dar ir su darbo jėgos trūkumu.

Šiuo metu euro zonos ekonomika stovi ant tvirtesnio pagrindo, o infliacija jau kurį laiką svyruoja ties ECB nustatytu planiniu rodikliu, pabrėžė ji.

 Iranas paleido sparnuotųjų raketų į JAV lėktuvnešį „USS Abraham Lincoln“, sakoma valstybinės televizijos išplatintame šalies kariuomenės pareiškime.

Kariuomenė perspėjo apie tolesnius raketų paleidimus, kai tik smogiamajai grupei priklausantys laivai pateks į jų pasiekiamumo zoną.

„Irano karinių jūrų pajėgų sparnuotosiomis raketomis „Qader“ (nuo kranto paleidžiamomis priešlaivinėmis raketomis) taikytasi į JAV priklausantį lėktuvnešį „USS Abraham Lincoln“ ir šis buvo priverstas pakeisti poziciją“, – teigiama pareiškime.

Jame cituojamas karinių jūrų pajėgų vadas admirolas Shahramas Irani, sakęs, kad lėktuvnešio grupės judėjimas yra „nuolat stebimas (...) ir kai tik šis priešiškas laivynas pateks į mūsų raketinių sistemų veikimo zoną, Irano karinės jūrų pajėgos jam suduos galingus smūgius“.

Irako autonominio Kurdistano regiono lyderis trečiadienį vietos žiniasklaidai pareiškė, kad Teheranas pripažino, jog diena anksčiau šešių saugumo darbuotojų gyvybes nusinešęs smūgis buvo klaida.

Šeši Kurdistano regiono pešmergų pajėgų nariai antradienį žuvo per balistinės raketos smūgį; tai pirmoji tokio pobūdžio mirtina ataka nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios.

Vietos žiniasklaida citavo regiono prezidentą Nechirvaną Barzani (Nečirvaną Barzanį), kuris teigė, kad po išpuolio jie susisiekė su Iranu, o Teheranas „pripažino, kad buvo padaryta klaida, ir pažadėjo atlikti šio įvykio tyrimą“.

Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė sudavusi smūgius dviem Teherane veikiančioms jūrinių sparnuotųjų raketų gamykloms, priklausančioms Irano gynybos ministerijai.

„Pastarosiomis dienomis Izraelio oro pajėgos, remdamosi IDF (Izraelio kariuomenės) žvalgybos duomenimis, atakavo du svarbius jūrinių sparnuotųjų raketų gamybos objektus Teherane“, – teigiama kariuomenės pranešime.

Jame nurodoma, kad šiuose objektuose buvo „kuriamos ir gaminamos tolimojo nuotolio jūrinės sparnuotosios raketos, galinčios greitai sunaikinti taikinius jūroje ir sausumoje“.

Šie smūgiai yra „dar vienas žingsnis didinant žalą režimo karinės gamybos infrastruktūrai“, pridūrė Izraelio kariuomenė.

Praėjusią savaitę kariuomenė paskelbė, kad jos naikintuvai atakavo kelis Irano karinius laivus Kaspijos jūroje, įskaitant laivus su priešlaivinėmis raketomis.

Per Izraelio smūgius Pietų Libane, pasak valstybinės Libano naujienų agentūros NINA, žuvo mažiausiai devyni žmonės.

Keturi žmonės žuvo per smūgį Adluno kaimui, trečiadienį pranešė NINA, remdamasi Libano sveikatos ministerija. Dar dviejų gyvybių pareikalavo ataka Miye ou Miy pabėgėlių stovykloje. Čia keturi asmenys, be to, buvo sužeisti.

Agentūra NINA pranešė ir apie Izraelio ataką prieš Habušo kaimą Pietų Libane. Čia žuvo mažiausiai trys žmonės ir 18 buvo sužeista.

Izraelio kariuomenė kol kas kaltinimų nekomentavo. Prieš tai ji pietinių Libano sostinės Beiruto priemiesčių gyventojus paragino evakuotis ir įspėjo dėl būsimų atakų. Kariuomenė ten atakuoja „teroristinės „Hezbollah“ grupuotės infrastruktūrą“, tinkle „Telegram“ teigė Izraelio kariuomenės atstovas Avichay Adraee.

Nuo Irano karo pradžios vasario 28 d. konfliktas tarp Izraelio ir Irano finansuojamos „Hezbollah“ paaštrėjo. Kovotojai nuo tada vis dronais ir raketomis atakuoja Izraelio valstybės teritoriją. Izraelis apšaudo „Hezbollah“ taikinius Libane. Be to, Libano teritorijoje pasienyje yra Izraelio sausumos dalinių.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad kariuomenė nori Pietų Libane perimti teritorijos iki Litani upės kontrolę. Ši upė daug metų vaidina svarbų vaidmenį Izraeliui siekiant atstumti „Hezbollah“ kovotojus.

Vyriausybė Beirute pernai nurodė kariuomenei iki 2025 m. pabaigos sunaikinti „Hezbollah“ karinę infrastruktūrą į pietus nuo Litani, o vėliau Irano remiamus kovotojus nuginkluoti ir likusioje šalies dalyje. Izraelio požiūriu, Libano kariuomenė šį planą įgyvendina nepakankamai.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kilę trąšų tiekimo sutrikimai kelia dvigubą grėsmę pasauliniam maisto saugumui, nes sukelia trūkumą ir kainų kilimą, įspėjo aukštas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) pareigūnas.

Iranas praktiškai užblokavo Hormūzo sąsiaurį, užkimšdamas gyvybiškai svarbų naftos, dujų ir trąšų tranzito maršrutą. Paprastai trečdalis pasaulio trąšų gabenama per šį sąsiaurį, todėl sąsiaurio blokada kelia didžiulį nerimą dėl poveikio maisto gamybai.

„Trąšos šiandien yra pagrindinė susirūpinimą kelianti problema. Jei trąšų nebebus, tai turės įtakos ne tik kiekiui, bet ir kainoms“, – interviu agentūrai AFP Jaundėje sakė PPO generalinio direktoriaus pavaduotojas Jeanas-Marie Paugamas (Žanas-Mari Pogemas). – Poveikis sustiprėja kitais metais: derlius mažėja, o kainos kyla.“

Dėl gausių Persijos įlankos gamtinių dujų, kurios yra pagrindinė dirbtinių trąšų gamybos sudedamoji dalis, atsargų šis regionas tapo vienu iš pagrindinių gamintojų. Tačiau karas smarkiai sutrikdė gamybą, o kai kurios pagrindinės gamyklos buvo priverstos užsidaryti.

Tokie didieji maisto eksportuotojai, kaip Indija, Tailandas ir Brazilija, yra priklausomi nuo iš Persijos įlankos tiekiamo karbamido, azoto pagrindu pagamintų trąšų, todėl šios šalys tampa pažeidžiamos.

Kadangi karas tęsiasi tik keletą savaičių, šiuo metu trąšų trūkumo nėra, sakė J.-M. Paugamas.

„Tačiau jei trąšos iš Persijos įlankos nebus tiekiamos, mes pajusime tiesioginį poveikį tiekimui į pagrindines gamintojų šalis tuo metu, kai prasidės kultūrų, kurių derlius būtų nuimamas kitais metais, sėjos sezonas, – sakė jis. – Jei Hormūzo sąsiauris bus užblokuotas tris mėnesius, poveikis bus didelis.“

Atsargų kaupimo rizika

Šalys grynosios maisto importuotojos atsidurtų labai blogoje padėtyje, įskaitant „didžiąją dalį Vakarų ir Šiaurės Afrikos“, pažymėjo PPO atstovas.

Šis poveikis gali sustiprėti, jei šalys pradės kaupti atsargas, kaip atsitiko tarptautinės prekybos sutrikimų metu COVID pandemijos įkarštyje.

COVID sustabdė kovą su badu visame pasaulyje. Nuo tada pasaulis grįžo prie savo plano iki 2030 m. panaikinti badą – vieno iš tikslų, kurį 2015 m. priėmė JT valstybės narės.

„Tačiau dėl su karu Artimuosiuose Rytuose susijusių pavojų vėl kyla pavojus nukrypti nuo kelio“, – įspėjo J.-M. Paugamas.

Irano karas atsiliepia kavinių, restoranų ir parduotuvių verslui Egipte. Nuo ateinančio šeštadienio šios įmonės, kaip ir prekybos centrai visoje šalyje, turės užsidaryti 21.00 val., kai kuriais atvejais – keliomis valandomis anksčiau nei įprastai. Centriniuose Kairo rajonuose ir populiariuose kurortuose daugelis parduotuvių, barų  ir restoranų duris užveria tik 1.00 ar 2.00 val. nakties. Bus sumažintas ir gatvių bei reklamų apšvietimas.

Šių priemonių priežastis – dėl Irano karo augančios energijos kainos. Tam vyriausybė Kaire nori pasipriešinti mažindama elektros suvartojimą. Egiptas daugiau kaip 80 proc. savo elektros pagamina iš gamtinių dujų, kurių didžioji dalis importuojama. Svarbiausias dujų tiekėjas Izraelis eksportą į Egiptą karo pradžioje prieš daugiau kaip tris savaites sustabdė.

Tikslas yra geriau paskirstyti reikiamą elektros ir degalų kiekį, prieš kelias dienas sakė ministras pirmininkas Mustafa Madbulis. Minėta priemonė pradžioje bus taikoma mėnesį ir, priklausomai nuo karo eigos, galimai pratęsta. Išimtis bus taikoma tik ketvirtadienio ir penktadienio vakarais, kai Egipte prasideda savaitgalis. Tada barams ir parduotuvėms bus leidžiama dirbti iki 22.00 val. Darbo savaitė Egipte paprastai prasideda sekmadienį.

Šis sprendimas sukėlė diskusijų ir tarp atostogautojų Egipte. Nes ir populiariuose kurortuose, tokiuose kaip Hurgada ir Šarm el Šeichas žmonės nuo šeštadienio vakaro turės susitaikyti su trumpesnėmis barų ir restoranų darbo valandomis. 

„Jei taip ir liks, aš liksiu namuose“, – rašė viena vartotoja „Facebook“ grupėje, skirtoje vokiečių poilsiautojams Hurgadoje.

Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas yra pasirengęs derėtis, sumažindamas rinkos nuogąstavimus dėl tiekimo sutrikimų, naftos kainos vėl nukrito žemiau svarbios 100 JAV dolerių už barelį ribos.

Po D. Trumpo pareiškimų naftos „Brent“, kurios pristatymo terminas – gegužė, kaina nukrito iki šiek tiek mažiau nei 100 JAV dolerių už barelį, per keletą minučių sumažėdama apie 4 proc.

Toliau tęsiantis konfliktui su Iranu, kainos pastarosiomis savaitėmis smarkiai šoktelėjo ir trumpam pasiekė 120 JAV dolerių už barelį. Prieš prasidedant konfliktui, naftos „Brent“ kaina keletą mėnesių svyravo nuo 60 iki 70 JAV dolerių. Naftos kainoms kylant, ėmė augti ir degalų, tokių kaip benzinas, dyzelinas ir šildymo alyva, kainos.

Kalbėdamas su žurnalistais D. Trumpas teigė, kad Iranas yra pasirengęs derėtis. „Mes iš tikrųjų kalbamės su reikiamais žmonėmis, ir jie taip nori sudaryti susitarimą – jūs nė neįsivaizduojate, kaip jie to nori“, – sakė jis.

Iranas pirmiau bet kokį norą derėtis neigė, o oficialios Teherano reakcijos į naujausius D. Trumpo komentarus kol kas nebuvo.

Izraelis pajėgos padėjo naują atakų bangą prieš Irano sostinę Teheraną. Atakos nukreiptos prieš „Irano teroristinio režimo infrastruktūrą“, trečiadienio rytą tinkle „X“ pareiškė Izraelio kariuomenė. Prieš tai kariuomenė kelis kartus pranešė apie naujas Irano raketų salves prieš Izraelį.

Izraelio pajėgos, be to, paskelbė, kad toliau taikysis į Irano pajėgumus gaminti ir leisti raketas.

„Smogsime kiekvienam raketų grandinės elementui – nuo gamybos įrenginių iki paleidimo sistemų ir pačių raketų“, – per televiziją sakė Izraelio kariuomenės atstovas Effie Defrinas.

Jo duomenimis, Irano paleidžiamų raketų skaičius sumažėjo iki maždaug dešimties per dieną. Iranas kas kelias dienas bando sutelkti savo pastangas ir rengti didesnio masto atakas, pirmiausiai – pieš gyvenvietes.

Kuveito civilinės aviacijos administracija trečiadienį pranešė, kad bepiločiai orlaiviai smogė į degalų talpyklą ir sukėlė gaisrą šios Persijos įlankos regiono valstybės tarptautiniame oro uoste, Iranui tęsiant atakas beveik keturias savaites trunkančiame regioniniame kare.

Remdamasi preliminaria informacija, Civilinės aviacijos generalinė direkcija internete paskelbtame pareiškime nurodė, kad ataka padarė tik nedidelę žalą, aukų išvengta.

Ugniagesiai stengiasi suvaldyti liepsnas, teigė agentūros atstovas Abdullah al Rajhi.

Irano revoliucinė gvardija valstybinio transliuotojo IRIB išplatintame pareiškime nurodė, kad paleido raketų ir dronų į Kuveite, Jordanijoje ir Bahreine esančias karines bazes, kuriose įsikūrusios JAV pajėgos, taip pat į taikinius Izraelyje.

Kuveito nacionalinė gvardija pranešė, kad jos pajėgos anksti trečiadienį perėmė šešis dronus, o kariuomenė nurodė, kad oro gynyba „reaguoja į priešiškas raketų ir dronų atakas“.

Bahreino vidaus reikalų ministerija pranešė, kad buvo įjungtos oro pavojaus sirenos, o Jordanijos viešojo saugumo direkcija informavo apie netoli sostinės Amano nukritusias nuolaužas, kurios žalos nepadarė.

Saudo Arabija pranešė šalies rytuose perėmusi mažiausiai keturis dronus.

Izraelio kariuomenė nurodė, kad oro gynyba reagavo į Irano raketas, dėl kurių pavojaus sirenos kaukė didžiojoje šalies centrinio regiono dalyje.

Kuveito oro uostas komerciniams skrydžiams iš esmės yra uždarytas. Jis ne kartą tapo taikiniu nuo vasario 28 dieną prasidėjusio regioninio karo, kai Izraelis ir JAV sudavė pradinius smūgius Iranui.

Kovo 14 dieną civilinės aviacijos administracija pranešė, kad kelių dronų ataka buvo nukreipta prieš šį oro uostą ir „kliudė jo radiolokatorių sistemą“. Apie aukas nebuvo pranešta.

Kovo 8-ąją dronai smogė į degalų talpyklas oro uoste, o per ankstesnę ataką prieš keleivių terminalą keli žmonės buvo lengvai sužeisti, buvo padaryta žalos infrastruktūrai.

Dėl degalų trūkumo, susijusio su karu, didžiosios oro linijų bendrovės sustabdė skrydžius į Persijos įlankos regioną arba juos apribojo.

Iranas pareiškė, kad „nepriešiški laivai“ gali plaukti Hormūzo sąsiauriu, jei laikosi saugos bei saugumo taisyklių ir derina veiksmus su atitinkamomis institucijomis, teigiama Tarptautinei jūrų organizacijai (IMO) pateiktame pareiškime.

„Nepriešiški laivai (...) gali – su sąlyga, kad jie nedalyvauja agresijos aktuose prieš Iraną ir jų neremia, bei visiškai laikosi paskelbtų saugos ir saugumo taisyklių – naudotis saugiu praėjimu per Hormūzo sąsiaurį, derindami veiksmus su kompetentingomis institucijomis“, – rašoma pareiškime.

IMO nurodė, kad sekmadienio data pažymėtą komunikatą išplatino Irano užsienio reikalų ministerija su prašymu jį perduoti organizacijos nariams. IMO pridūrė, kad su dokumentu jau supažindino valstybes nares ir nevyriausybines organizacijas.