Nepaisant platesnės Hormuzo sąsiaurio blokados, Iranas leis Irako laivams plaukti šiuo svarbiu vandens keliu, šeštadienį pranešė šalies karinė vadovybė.

„Skelbiame, kad mūsų broliškai šaliai Irakui netaikomi jokie apribojimai, kuriuos įvedėme Hormuzo sąsiauryje, ir šie apribojimai taikomi tik priešiškoms šalims“, – valstybinei televizijai sakė atstovas spaudai Ebrahimas Zolfagharis.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad šeštadienį per kovas Pietų Libane žuvo karys.

Ten jos pajėgos susirėmė su Irano remiamais „Hezbollah“ kovotojais.

„21 metų pirmosios klasės seržantas Guy Ludaras (Gajus Ludaras) (...) žuvo per kovas Pietų Libane“, – nurodė kariuomenė.

Nuo praėjusio mėnesio, kai kariuomenė pradėjo sausumos operacijas prieš „Hezbollah“, Pietų Libane žuvo 11 Izraelio karių.

Jungtinėse Valstijose buvo sulaikytos dvi nužudyto Irano generolo Qassemo Soleimani šeimos narės – prieš tai buvo panaikinti joms išduoti leidimai gyventi, šeštadienį pranešė JAV Valstybės departamentas.

„Vakar vakare federaliniai agentai sulaikė mirusio Irano Revoliucinės gvardijos korpuso generolo majoro Qassemo Soleimani dukterėčią ir dukterėčios dukrą ir tai padarė po to, kai valstybės sekretorius Marco Rubio panaikino jų teisėto nuolatinio gyventojo statusą“, – sakoma departamento pareiškime.

Jame dukterėčia įvardijama kaip Hamideh Soleimani Afshar. Jos dukra įvardyta nebuvo. Dabar abi jos „yra JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) žinioje“, teigiama pareiškime, nenurodant jų buvimo vietos.

Q. Soleimani, kuris vadovavo Revoliucinės gvardijos užsienio operacijų padaliniui, žuvo per JAV bepiločio orlaivio smūgį, kai 2020 m. sausį, paskutiniais prezidento Donaldo Trumpo pirmosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose metais, lankėsi Irako sostinėje Bagdade.

„Kaip rodo žiniasklaidos pranešimai ir jos pačios komentarai socialiniuose tinkluose, Soleimani Afshar yra atvira totalitarinio, teroristinio Irano režimo rėmėja“, – tvirtino Valstybės departamentas ir taip pat pažymėjo, kad ji „gyrė naująjį Irano aukščiausiąjį lyderį“ ir „smerkė Ameriką kaip „didįjį šėtoną“.

H. Soleimani Afshar vyrui taip pat buvo uždrausta atvykti į Jungtines Valstijas, sakoma pareiškime.

Be to, buvo panaikintas dar vieno nužudyto Irano pareigūno – saugumo vadovo Ali Larijani dukters ir žento teisinis statusas. Abu jie „nebėra Jungtinėse Valstijose ir jiems draudžiama atvykti ateityje“, teigiama pareiškime.

Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius A. Larijani kovo 17 d. žuvo per Izraelio smūgį.

„Trumpo administracija neleis, kad mūsų šalis taptų užsienio piliečių, kurie remia antiamerikietiškus teroristinius režimus, namais“, – tinkle „X“ paskelbtame įraše pareiškė M. Rubio.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per pokalbį telefonu su NATO vadovu Marku Rutte pareiškė, kad karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė „geostrateginę aklavietę“, šeštadienį pranešė jo biuras.

„Prezidentas Erdoganas sakė, kad procesas, prasidėjęs intervencija prieš Iraną, sukėlė geostrateginę aklavietę, ir kad tarptautinė bendruomenė turi padvigubinti pastangas, jog užbaigtų šį karą“, – rašoma pranešime.

Rusijos valstybinė žiniasklaida šeštadienį pranešė, kad Maskva pradėjo planuotą 198 darbuotojų evakuaciją iš Irano Bušehro atominės elektrinės.

Tai įvyko netrukus po to, kai netoli šio objekto nukrito JAV ir Izraelio sviedinys.

„Kaip ir planuota, šiandien pradėjome pagrindinį evakuacijos etapą. Praėjus maždaug 20 min. po to lemtingo smūgio, autobusai iš Bušehro stoties pajudėjo Irano ir Armėnijos sienos link. Tiksliau, 198 žmonės – tai didžiausia evakuacija“, – naujienų agentūra TASS citavo Rusijos branduolinės agentūros „Rosatom“ vadovą Aleksejų Lichačiovą.

Tai buvo trečia evakuacija iš objekto pietų Irane, Persijos įlankos pakrantėje, kuris buvo pastatytas padedant Maskvai. Šiuo metu jame liko apie 100 darbuotojų rusų.

A. Lichačiovas taip pat teigė, kad Rusija informavo JAV ir Izraelį apie evakuaciją.

„Deja, žalos ar galimo branduolinio incidento rizikos tikimybė tik didėja, ką patvirtino šio ryto įvykiai“, – sakė „Rosatom“ generalinis direktorius.

Agentūra planuoja Bušehre palikti nedaug savo personalo dėl tolesnių smūgių grėsmės.

Irano valstybinė žiniasklaida kiek anksčiau pranešė, kad šeštadienį per JAV ir Izraelio ataką paleistas sviedinys pataikė netoli Bušehro atominės elektrinės pietų Irane, ten žuvo vienas žmogus.

Oficialioji IRNA naujienų agentūra sakė, kad žuvo vienas iš pastato sargybinių, tačiau pažymėjo, jog elektrinės įrenginiams žalos nepadaryta.

Rusija šeštadienį pasmerkė šį smūgį, pavadinusi jį piktavališku, ir paragino nedelsiant nutraukti išpuolius prieš atominius objektus.

„Mes griežtai smerkiame šį piktavališką poelgį, per kurį žuvo žmonės“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Smūgiai Irano branduoliniams objektams, įskaitant Bušehro atominę elektrinę, turi būti nedelsiant nutraukti“, – pridūrė ji.

Irano Revoliucinė gvardija šeštadienį pareiškė, kad Persijos įlankoje bepiločiu orlaiviu atakavo su Izraeliu susijusį laivą, kuris užsidegė.

Gvardiečiai savo svetainėje „Sepah News“ pranešė, kad Bahreino Khalifos Bin Salmano uoste atakavo komercinį laivą „MSC Ishyka“, „priklausantį Izraelio režimui ir plaukiojantį su trečiosios šalies vėliava“.

Revoliucinės gvardijos karinio jūrų laivyno pajėgos kiek anksčiau tinkle „X“ nurodė, kad šis laivas buvo atakuotas Hormuzo sąsiauryje.

„Bepilotis orlaivis smogė į laivą (…) susijusį su sionistų režimu Hormuzo sąsiauryje; laivas užsidegė“, – teigė jos.

Svetainėje „MarineTraffic“ pažymima, kad šis su Liberijos vėliava plaukiojantis laivas penktadienio vakarą vis dar buvo prišvartuotas minėtame Bahreino uoste.

ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną. Teheranas į šią karinę operaciją atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione.

Nepaisant vykstančio karo, Irano naftos eksportas iš Chargo salos, oficialiais duomenimis, išaugo.

„Po savo apsilankymų ir susitikimų Chargo saloje turiu pasakyti, kad naftos eksportas praėjusiomis dienoms ne tik kad nesumažėjo, bet net išaugo“, – šeštadienį sakė Irano parlamento Energetikos komiteto pirmininkas Moussa Ahmadi, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Isna“.

Chargas yra prie Irano vakarinės pakrantės. Tai svarbus terminalas naftos eksportui iš šalies. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pagrasinęs „sunaikinti“ salą, jei nebus pasiektas susitarimas su Irano vadovybe ir „nedelsiant“ nebus atidarytas Hormuzo sąsiauris. 

JAV pranešė kovo viduryje atakavusios karinius taikinius saloje. Tačiau į tenykštę naftos infrastruktūrą taikytasi nebuvo. 

Irano vyriausybės atstovai neseniai įspėjo, kad JAV galimai planuoja sausumos puolimą, kuris visų pirma gali būti nukreiptas prieš vieną Irano salų. Įspėjimas nuskambėjo po to, kai prieš maždaug savaitę į regioną atplaukė JAV karinio jūrų laivyno desantinis puolimo laivas „USS Tripoli“ su 3,5 tūkst. jūrų pėstininkų ir jūrininkų.

Netoli Irano branduolinės elektrinės nukritus sviediniui, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, padidėjusi radiacija nefiksuojama, praneša agentūra „Reuters“.

TATENA tinkle „X“ nurodė, kad skeveldros pražudė apsaugininką. Prieš tai jau Irano naujienų agentūra „Tasnim“ pranešė apie vieną žuvusįjį ir apgadintą pagalbinį pastatą. 

Tai komentuodama, TATENA pažymėjo, kad žalos padarė smūgio banga ir krentančios nuolaužos.

Antrasis su Turkijos vėliava plaukiojantis laivas kirto karo draskomą Hormuzo sąsiaurį, šeštadienį pranešė turkų transporto ministras Abdulkadiras Uraloglu.

A. Uraloglu teigė, kad vasario 28 dieną prasidėjus karui, strateginės svarbos sąsiaurį kirsti laukė 15 turkams savininkams priklausančių laivų.

„Du iš šių 15 laivų jį kirto“, – interviu privačiam „CNN Turk“ kanalui sakė jis.

Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė, kad per mėnesį nuo kovų su Irano remiama „Hezbollah“ pradžios ji smogė daugiau nei 3,5 tūkst. taikinių visame Libane.

Ji pridūrė, kad atakuos du tiltus Libano rytiniame Bekos regione, „siekdama užkirsti kelią pastiprinimo ir karinės įrangos perdavimui“.

Libano valstybinė žiniasklaida vėliau pranešė, kad Izraelis sunaikino vieną tiltą regione, o vietos žiniasklaida teigė, kad buvo pataikyta ir į antrąjį tiltą.

Izraelio kariuomenė pranešė pradėjusi atakuoti „Hezbollah“ infrastruktūrą Beirute.

AFP žurnalistas ankstų šeštadienį per pusvalandį sostinėje girdėjo du garsius sprogimus ir matė iš vieno iš jų kylančius dūmus.

Libano sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad nuo karo pradžios žuvo 1,3 tūkst. žmonių ir per 4 tūkst. buvo sužeisti.

„Hezbollah“ apie savo nuostolius nepranešė.

Tuo tarpu nauji smūgiai vėl buvo nukreipti į Izraelį, Iraną ir Libaną.

Šeštadienį iš Teherano šiaurės buvo girdėti keli sprogimai, pranešė AFP žurnalistas.

Visų pusių smūgiai vis dažniau nukreipiami į ekonominius ir pramoninius objektus, o tai kelia nuogąstavimų dėl didesnių pasaulinio energijos tiekimo sutrikimų.

Teritorijoje aplink tiltą į vakarus nuo Teherano, į kurį taikėsi amerikiečiai, AFP žurnalistas matė vilą ir gyvenamuosius pastatus išdaužytais langais, bet jokių karinių objektų.

Pasak Alborzo provincijos kankinių fondo, kuriuo remiasi oficiali IRNA agentūra, per išpuolį žuvo 13 civilių ir dešimtys buvo sužeisti.

JAV žurnalui „Foreign Affairs“ buvęs Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas teigė, kad Teheranas turėtų sudaryti susitarimą su Vašingtonu dėl karo užbaigimo, pasiūlydamas apriboti savo branduolinę programą ir atidaryti Hormuzo sąsiaurį mainais į sankcijų sušvelninimą.

Nuo karo pradžios Iranas faktiškai užblokavo pagrindinį vandens kelią, kuriuo paprastai praplaukia penktadalis pasaulio naftos ir gamtinių dujų.

Irano kariuomenės atstovas spaudai Ebrahimas Zolfaghari perspėjo, kad Iranas padidins savo atakas prieš energetikos objektus regione, reaguodamas į D. Trumpo grasinimus atakuoti infrastruktūrą.

Penktadienį per drono ataką prieš Kuveito nacionalinei naftos bendrovei priklausančią naftos perdirbimo gamyklą kilo gaisrų, o per atskirą Irano ataką buvo apgadintas elektros ir gėlinimo kompleksas.

Persijos įlankos valstybėms, kurios anksčiau buvo laikomos saugiu prieglobsčiu, dabar gresia pavojus, nes Iranas jas kaltina tuo, kad jos yra JAV smūgių paleidimo aikštelės.

Dubajaus žiniasklaidos biuras pranešė, kad tenykštės institucijos reagavo į „nedidelį incidentą, kurį sukėlė perėmimo ore nuolaužos“, nukritusios ant pastato prieplaukos rajone.

Pranešimų apie sužeistuosius negauta, teigiama pranešime.

Irano kariuomenės centrinės operatyvinės vadovybės atstovas spaudai sakė, kad „priešišką Amerikos naikintuvą centrinėje Irano oro erdvėje numušė ir sunaikino IRGC oro ir kosmoso pajėgų pažangi oro gynybos sistema“.

„Lėktuvas buvo visiškai sunaikintas, toliau vykdomos paieškos“, – sakoma pranešime.

Irano televizijos žurnalistas vietos oficialiame kanale sakė, kad bet kas, gyvą sugavęs įgulos narį, „gaus vertingą atlygį“.

JAV kariuomenė pranešė apie kelių orlaivių praradimą per operacijas Irane, įskaitant Irake sudužusį tanklaivį ir tris F-15, kuriuos numušė Kuveito pajėgos.

Į pensiją išėjęs JAV brigados generolas Houstonas Cantwellas, turintis 400 valandų kovinių skrydžių patirties, sakė, kad piloto mokymai greičiausiai pasiteisino dar prieš jam nusileidžiant parašiutu ant žemės.

„Mano prioritetas visų pirma būtų pasislėpti, nes nenorėčiau būti sugautas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Ghalibafas išjuokė D. Trumpo administraciją.

Socialiniame tinkle „X“ jis rašė: „Po to, kai 37 kartus iš eilės nugalėjo Iraną, šis genialus karas be strategijos, kurį jie pradėjo, dabar buvo pažemintas nuo „režimo pakeitimo“ iki „Ei! Ar kas nors gali rasti mūsų pilotus? Prašau?“

„Oho. Kokia neįtikėtina pažanga. Absoliutūs genijai“, – rašė jis.

Penktadienį Persijos įlankos regione sudužo antrasis JAV karinių oro pajėgų kovinis lėktuvas, skelbia „New York Times“.

Anot leidinio, vienintelis pilotas buvo sėkmingai išgelbėtas.

Apie tai leidiniui kalbėjo du JAV pareigūnai.

„Pasak pareigūnų, puolamasis lėktuvas „A-10 Warthog“ sudužo netoli Hormūzo sąsiaurio maždaug tuo pačiu metu, kai virš Irano buvo numuštas JAV karinių oro pajėgų lėktuvas F-15E.

Per tą incidentą buvo išgelbėtas vienas įgulos narys, o paieškos ir gelbėjimo operacijų vykdytojai ieško antrojo lakūno. Pareigūnai pateikė nedaug informacijos apie A-10 katastrofą, įskaitant tai, kaip ir kur ji įvyko“, – teigiama tekste.