„Hezbollah“ sako paleidusi raketų į karinę bazę Izraelio šiaurėje
Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“ penktadienį pranešė paleidusi raketų į karinę bazę Šiaurės Izraelyje, keršydama už žydų valstybės atakas Pietų Libane ir Beiruto pietiniuose priemiesčiuose, kurios buvo surengtos nepaisant paskelbtų paliaubų.
Irano remiama grupuotė savo pareiškime teigė, kad taikėsi į bazę į pietus nuo Izraelio Naharijos miesto.
Izraelio kariuomenė anksčiau buvo pranešusi, kad keliuose šiauriniuose miestuose kaukė sirenos.
Izraelio oro pajėgos trečiadienį smogė Beiruto pietiniams priemiesčiams ir tai buvo pirmas išpuolis šioje teritorijoje nuo tada, kai balandžio 17 dieną įsigaliojo paliaubos Izraelio ir kovotojų grupuotės „Hezbollah“ kare.
Per tą smūgį žuvo vienas iš „Hezbollah“ aukšto rango vadų, o Izraelis pareiškė, kad toliau taikysis į Irano remiamą kovotojų grupuotę, nepaisydamas Libane galiojančių paliaubų.
JAV kariuomenė pranešė apšaudžiusi du su Irano vėliava plaukiojančius laivus, pažeidusius blokadą
JAV pajėgos apšaudė ir neutralizavo du su Irano vėliava plaukiojančius tanklaivius, bandžiusius pažeisti amerikiečių vykdomą Irano uostų blokadą, penktadienį pranešė JAV kariuomenė.
JAV karinių jūrų pajėgų naikintuvas „F/A-18 Super Hornet“ „neutralizavo abu tanklaivius, paleidęs tiksliąją amuniciją į jų kaminus ir taip neleisdamas reikalavimų nevykdantiems laivams įplaukti į Iraną“, socialiniame tinkle „X“ paskelbė JAV centrinė vadavietė (CENTCOM).
Ji taip pat paskelbė smūgių į abu laivus vaizdo medžiagą.
Tuo tarpu Irano žiniasklaida pranešė, kad nepaisant Persijos įlankoje galiojančių paliaubų penktadienį Hormuzo sąsiauryje kilo naujų „pavienių susirėmimų“ tarp Irano ir JAV karinių jūrų pajėgų.
„Pastarąją valandą Hormuzo sąsiauryje vyksta pavieniai susirėmimai tarp Irano ginkluotųjų pajėgų ir JAV laivų“, – skelbė naujienų agentūra „Fars“.
Anksčiau penktadienį Iranas apkaltino JAV pažeidus paliaubas, abiem pusėms verčiant kaltę viena kitai dėl naktį Hormuzo sąsiauryje įvykusio susirėmimo.
„Praėjusią naktį įvykdyti veiksmai buvo ir akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas, ir paliaubų sulaužymas“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei (Esmaelis Bagajis) naujienų agentūrai ISNA.
JAV kariuomenė pranešė apšaudžiusi du su Irano vėliava plaukiojančius laivus, pažeidusius blokadą
JAV pajėgos apšaudė ir neutralizavo du su Irano vėliava plaukiojančius tanklaivius, bandžiusius pažeisti amerikiečių vykdomą Irano uostų blokadą, penktadienį pranešė JAV kariuomenė.
JAV karinių jūrų pajėgų naikintuvas „F/A-18 Super Hornet“ „neutralizavo abu tanklaivius, paleidęs tiksliąją amuniciją į jų kaminus ir taip neleisdamas reikalavimų nevykdantiems laivams įplaukti į Iraną“, socialiniame tinkle „X“ paskelbė JAV centrinė vadavietė (CENTCOM).
Ji taip pat paskelbė smūgių į abu laivus vaizdo medžiagą.
Tuo tarpu Irano žiniasklaida pranešė, kad nepaisant Persijos įlankoje galiojančių paliaubų penktadienį Hormuzo sąsiauryje kilo naujų „pavienių susirėmimų“ tarp Irano ir JAV karinių jūrų pajėgų.
„Pastarąją valandą Hormuzo sąsiauryje vyksta pavieniai susirėmimai tarp Irano ginkluotųjų pajėgų ir JAV laivų“, – skelbė naujienų agentūra „Fars“.
Anksčiau penktadienį Iranas apkaltino JAV pažeidus paliaubas, abiem pusėms verčiant kaltę viena kitai dėl naktį Hormuzo sąsiauryje įvykusio susirėmimo.
„Praėjusią naktį įvykdyti veiksmai buvo ir akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas, ir paliaubų sulaužymas“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei (Esmaelis Bagajis) naujienų agentūrai ISNA.
Dėl JAV ir Irano derybų – laukimo minutės: „Šiandien kažką turėtume sužinoti“
Jungtinės Valstijos, pasak valstybės sekretoriaus Marco Rubio, dar penktadienį laukia atsakymo iš Teherano dėl derybų pasiūlymo karui užbaigti. Iki šiol reakcijos nebuvo, tačiau „šiandien kažką turėtume sužinoti“, lankydamasis Italijoje žurnalistams sakė M. Rubio.
„Kažkada šiandien laukiame iš jų atsakymo“, – pabrėžė jis. M. Rubio teigė tikįs, kad tai bus rimtas pasiūlymas.
„Viliamės, kad tai bus kažkas, kas leis mums pradėti rimtą derybų procesą“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu Baltieji rūmai, anot žiniasklaidos, laukia Irano reakcijos į 14 punktų susitarimo memorandumą. Tikslas, be kita ko, yra sukurti pagrindą pradžioje 30 dienų deryboms, kad būtų užbaigtas karas. Taip pat kalbama apie JAV sankcijų sušvelninimą bei susitarimus dėl Hormuzo sąsiaurio ateities. Be to, norima sukurti pagrindą deryboms dėl ginčytinos Irano branduolinės programos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaruoju metu buvo nusiteikęs optimistiškai, kad netrukus gali būti pasiektas susitarimas. Jei susitarimo nebus, vėl prasidės bombardavimas, kuris „deja, bus daug didesnio masto ir intensyvumo nei anksčiau“, sakė jis viename interviu.
Estijos ambasadorius: NATO atgrasymo pajėgumai nesusilpnėjo
JAV grasinimai išstoti iš NATO ir sumažinti karių skaičių Europoje Aljanso atgrasymo pajėgumų nesusilpnino, Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR sakė šalies ambasadorius prie NATO Jüri Luikas.
„Pratybos vis dar planuojamos, planai vis dar rengiami ir, ko gero, svarbiausia, amerikiečių pasitraukimo iš Europos procesas yra sistemingas ir nuolat aptariamas įvairiuose komitetuose. Taigi galima sakyti, kad čia, NATO būstinėje, ta politinė įtampa taip stipriai nesijaučia“, – sakė J. Luikas.
Tačiau ambasadorius pripažįsta, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarai apie NATO kaip popierinį tigrą tam tikrą poveikį turi. Nepaisant to, NATO atgrasymo pajėgumai, pasak jo, išlieka nepakitę.
„Vienas iš pagrindinių NATO atgrasymo elementų yra politinis atgrasymas. Ir, žinoma, kiek įmanoma, tokios retorikos reikėtų vengti. Tačiau, kita vertus, jokiu būdu nesakyčiau, kad NATO atgrasymo pajėgumai susilpnėjo, jei pažvelgtume, pavyzdžiui, į Estiją iš kitos perspektyvos. Šiuo metu Estijoje vyksta pratybos „Pavasario audra“, kuriose dalyvauja 16 šalių, visos NATO narės. Treniruojasi 12 tūkst. karių, Didžiosios Britanijos 4-oji brigada, amerikiečių batalionas. Taigi, jei pažvelgtume konkrečiai į Estiją, niekas neturėtų abejoti, kad jei Estija būtų užpulta, NATO įsikištų“, – sakė J Luikas.
Kalbėdamas apie JAV ketinimus išvesti 5 tūkst. karių iš Vokietijos, J. Luikas tikino, kad šis žingsnis nėra toks reikšmingas, koks būtų Vašingtono sprendimas nedislokuoti Europoje „Tomahawk“ raketų, galinčių nuskrieti daugiau nei 1,5 tūkst. kilometrų.
„Žinoma, jei tie ilgojo nuotolio pajėgumai, kuriuos amerikiečiai pažadėjo vokiečiams, nebus dislokuojami, tai neabejotinai bus labai bloga žinia, nes tai yra tiesioginiai strateginiai pajėgumai“, – sakė ambasadorius.
Pasak J. Luiko, blogiausias scenarijus būtų, jei amerikiečiai iš Europos iškeltų JAV Europos vadavietės būstinę ir ryšių sistemas.
„Amerikiečiai taip pat turi štabo struktūrą, apimančią visas JAV oro pajėgų operacijas, valdomą iš Ramšteino oro pajėgų bazės. Prie to pridėkime visų sąjungininkių šalių operacijas. Jei šių struktūrų ir logistinės paramos, pavyzdžiui, strateginio oro transporto ar galimybės papildyti orlaivius ore, nebeliks, tai bus labai rimta problema. Žinoma, visi tikimės, kad taip neįvyks“, – sakė estų diplomatas.
Jis pripažino, kad Jungtinės Valstijos turi tokią karinių pajėgumų įvairovę, kurios Europa paprasčiausiai negali atkartoti.
„Bet jei pažvelgtume į atgrasymą kaip visumą, kas yra atgrasymas? Galiausiai kyla klausimas, ar priešininkas mano, kad NATO įsikištų, jei būtų užpulta Aljanso šalis. Ir šiuo metu nėra jokių ženklų, kad karinis atgrasymas būtų susilpnėjęs“, – pabrėžė Estijos ambasadorius NATO.
Vis dėlto, J. Luiko manymu, Europa turi imtis veiksmų ir svarstyti būdus, kuriais būtų galima sutaupyti resursų: naudoti daugiau dronų, neatmesti ir senų, bet patikimų sprendimų, pvz., sausumos minų naudojimo.
Tuo metu JAV pasitraukimas iš NATO, pasak jo, yra itin mažai tikėtinas tiek iš politinės, tiek iš karinės perspektyvos.
„Didžioji dalis to, ką amerikiečiai turi Europoje, yra reikalinga jiems patiems“, – pridūrė J. Luikas.
ELTA primena, kad pastarąjį kartą JAV prezidentas grasino trauktis iš NATO balandį, supykęs ant sąjungininkų, kurie atsisakė įsitraukti į Jungtinių Valstijų ir Izraelio pradėtą karą su Iranu.
Marco Rubio: prezidentas neapsisprendė dėl atsako sąjungininkams, neleidžiantiems naudotis bazėmis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dar neapsisprendė, kaip reaguoti į kai kurių sąjungininkų sprendimą neleisti JAV kariuomenei naudotis jų bazėmis, penktadienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas).
„Jei viena pagrindinių priežasčių, kodėl JAV priklauso NATO, yra galimybė Europoje turėti dislokuotas pajėgas, kurias galėtume pasitelkti kitiems nenumatytiems atvejams, o dabar, bent jau kalbant apie kai kurias NATO nares, tai nebegalioja – tai yra problema ir ją reikia išnagrinėti“, – žurnalistams vizito Romoje metu sakė M. Rubio.
Jis pridūrė, kad D. Trumpas „šių sprendimų dar nepriėmė“.
Šaltiniai Rijade: nepaisant nesutarimų, JAV toliau gali naudotis karinėmis bazėmis Saudo Arabijoje
JAV pajėgos vis dar turi teisę naudotis Saudo Arabijos oro erdve ir bazėmis, nepaisant to, kad joms buvo neleista to daryti šiuo metu sustabdytai operacijai Hormuzo sąsiauriui atverti, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė du šaltiniai Saudo Arabijoje.
Anksčiau šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė stabdantis prieš dvi dienas pradėtą operaciją „Laisvės projektas“, pagal kurią šiuo pasaulio naftos ir dujų eksportui gyvybiškai svarbiu sąsiauriu būtų palydimi laivai. D. Trumpas apie tai paskelbė kilus pavojui ir taip trapioms paliauboms su Iranu dėl vėl įsiplieskusio konflikto.
Ketvirtadienį JAV žiniasklaida skelbė, kad de facto Saudo Arabijos lyderis sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas tiesiogiai kalbėjosi su D. Trumpu ir atsisakė leisti JAV pajėgoms naudotis Saudo Arabijos oro erdve ir bazėmis operacijos „Laisvės projektas“ tikslais.
Tačiau penktadienį du gerai informuoti šaltiniai Saudo Arabijos tikino, kad JAV ir toliau turi prieigą prie Saudo Arabijos oro erdvės ir bazių kitoms reikmėms.
„Saudo Arabija prieštaravo operacijai, nes manė, kad ji tik paaštrins situaciją ir nebus veiksminga“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš jų.
Penktadienio rytą Saudo Arabijos viešosios diplomatijos viceministras Rayedas Krimly socialiniame tinkle paskelbtame įraše teigė, kad karalystė „išlaiko savo poziciją, remiančią įtampos mažinimą ir pastangas dėl derybų“.
Šie pasisakymai pasirodė po JAV prezidento pareiškimų, kad nepaisant Irano atakos prieš tris amerikiečių eskadrinius minininkus Hormuzo sąsiauryje, paliaubos su Iranu tebegalioja.
JAV kariuomenė teigė surengusi atsakomuosius smūgius prieš karinius taikinius Irane, nors Teheranas dėl susišaudymo inicijavimo kaltina būtent Vašingtoną.
Jungtiniai Arabų Emyratai praneša apie sužeistuosius per Irano smūgį
Po penktadienio rytą Irano surengtos atakos Jungtiniai Arabų Emyratai praneša apie tris sužeistuosius. Gynybos ministerijos duomenimis, pavyko numušti dvi balistines raketas ir tris dronus, kurie buvo paleisti iš Irano.
Bendras sužeistųjų skaičius nuo Irano karo pradžios vasario pabaigoje išaugo iki 230. Žuvusiųjų, oficialiais duomenimis, yra iš viso 13.
Pasak Gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos ir toliau visiškai pasirengusios reaguoti į grėsmę. Bus ryžtingai reaguojama į bet kokius pavojus, keliančius grėsmę šalies saugumui ir stabilumui, teigiama pranešime.
Iranas pirmą kartą nuo paliaubų pradžios prieš maždaug keturias savaites pirmadienį ir antradienį vėl smogė šiai Persijos įlankos šaliai. Irano pajėgos savo atakas vadino reakcija į JAV iniciatyvą atverti blokuojamą Hormuzo sąsiaurį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį šią iniciatyvą vėl sustabdė.
Rubio: nepriimtina, kad Iranas kontroliuotų Hormuzo sąsiaurį
Po pranešimų, kad Teheranas įsteigė instituciją, skirtą tranzitui per gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį tvirtinti, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasmerkė Irano pastangas kontroliuoti šį gyvybiškai svarbų vandens kelią.
„Iranas dabar teigia, kad jam priklauso, kad jis turi teisę kontroliuoti tarptautinį vandens kelią (...). Tai nepriimtinas dalykas, kurį jie bando normalizuoti“, – vizito Romoje metu žurnalistams sakė M. Rubio.
Laivybos žurnalas „Lloyd's List“ anksčiau penktadienį pranešė, kad Iranas įsteigė instituciją tranzitui Hormuzo sąsiauriu tvirtinti ir mokesčiams iš laivų rinkti.
Pranešimai pasirodė Vašingtonui siekiant susitarimo dėl šio strateginio vandens kelio, kurį Teheranas uždarė, atvėrimo.
„Persijos įlankos sąsiaurio administracija jau įvedė naują tvarką, pagal kurią laivai, prieš išplaukdami, privalo gauti leidimą tranzitui ir sumokėti rinkliavas“, – teigė naujienas bei informaciją apie laivybą ir jūrų prekybą skelbiantis žurnalas.
Remdamasis institucijos atsiųsta forma, leidinys pridūrė, kad „laivai privalo pateikti išsamius duomenis apie savininkus, draudimą, įgulą ir numatomą tranzito maršrutą“.
Rubio: penktadienį laukiama Irano atsakymo į JAV pasiūlymą
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas penktadienį tikisi sulaukti Irano atsakymo į JAV pasiūlymus dėl susitarimo užbaigti konfliktą.
„Tikimės jų atsakymo šiandien kuriuo nors metu (...). Tikrai tikiuosi, kad tai bus rimtas pasiūlymas“, – vizito Romoje metu žurnalistams sakė M. Rubio.
Iranas apgręžė naftą gabenusį tanklaivį ir perspėjo JAV: Trumpo veiksmai pažeidė paliaubas
Penktadienį Teheranas pranešė apgręžęs ir link savo krantų nukreipęs Irano naftą gabenusį tanklaivį, kuriam JAV yra įvedusios sankcijas. Iš šio pareiškimo visgi nebuvo aišku, kodėl tai buvo padaryta.
„Irano Islamo Respublikos karinis jūrų laivynas, vykdydamas specialiai suplanuotą operaciją Omano jūroje, sulaikė pažeidimą padariusį tanklaivį „Ocean Koi“, – valstybinės televizijos transliuotame pranešime teigė kariuomenė, pridurdama, kad nafta priklausė Islamo Respublikai.
Teigiama, kad laivas buvo nukreiptas į Irano pietinius krantus, nes jis siekė „pakenkti ir sutrikdyti Irano naftos eksportą“, tačiau aplinkybės detaliau nepaaiškintos.
ELTA primena, kad Teheranas ketvirtadienį teigė toliau nagrinėjantis JAV pateiktą pasiūlymą dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo ir karo pabaigos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaruoju metu buvo nusiteikęs optimistiškai, kad netrukus gali būti pasiektas susitarimas. Jei susitarimo nebus, vėl prasidės bombardavimas, kuris „deja, bus daug didesnio masto ir intensyvumo nei anksčiau“, viename interviu sakė jis.
D. Trumpas taip pat teigė vardan šio susitarimo nutraukęs laivybai šiuo sąsiauriu apsaugoti skirtą jūrų operaciją, nors vėliau JAV žiniasklaida pranešė, kad tai buvo padaryta dėl Persijos įlankos sąjungininkių spaudimo ir atsisakymo suteikti prieigą prie savo karinių bazių šios operacijos tikslais.
Kaip taip pat skelbta, Jungtinės Valstijos ketvirtadienį surengė smūgius prieš taikinius Islamo Respublikoje po šios atakos prieš JAV eskadrinius minininkus Hormuzo sąsiauryje. Teheranas tvirtino, kad JAV veiksmai pažeidė vienašališkas paliaubas, kurias D. Trumpas pratęsė neribotam laikui, ir perspėjo apie atsakomuosius veiksmus.
Slapti Rusijos kėslai: štai ką ruošiasi perduoti Iranui
Rusija pasiūlė Iranui tiekti didelę partiją modernių bepiločių orlaivių, kurie galėtų būti naudojami prieš JAV kariuomenę Artimuosiuose Rytuose. Apie tai rašoma konfidencialiame dokumente, kuris pateko į „The Economist“ žurnalistų rankas. Manoma, kad pasiūlymą parengė Rusijos karinė žvalgyba.
Dokumente minimas galimas iki 5000 šviesolaidinių dronų perdavimas Iranui. Šie dronai yra atsparūs radioelektroniniam slopinimui.
Tokius bepiločius Rusija jau naudoja kare prieš Ukrainą.
Taip pat kalbama apie tolimojo nuotolio dronus su palydoviniu valdymu bei Irano operatorių apmokymą dirbti su abiejų tipų sistemomis.
Remiantis dokumentu, bepiločiai galėtų būti naudojami prieš JAV karinius dalinius Persijos įlankos regione.
Pasiūlymo autoriai, tikėtina, Rusijos karinės žvalgybos atstovai, vertino ir plataus masto konflikto tarp JAV ir Irano galimybę regione.
„The Economist“ rašo: „Regiono žvalgybos šaltiniai, susipažinę su planu, mano, kad jis atrodo tikėtinas, tačiau negalėjo nepriklausomai patvirtinti jo autentiškumo.“
Rusijos specialiųjų tarnybų ekspertas Christo Grozevas teigė, kad šis pasiūlymas atitinka kitus duomenis apie Rusijos žvalgybos pastangas stiprinti paramą Iranui jo priešpriešoje su JAV ir Izraeliu.
Tai taip pat sutampa su požymiais apie glaudesnį Rusijos ir Irano karinį bendradarbiavimą.
Straipsnyje pažymima, kad šviesolaidiniai dronai tapo efektyviu ginklu kare Ukrainoje, nes jie nėra pažeidžiami radioelektroninio slopinimo.
Tokios sistemos jau buvo naudojamos ir Artimuosiuose Rytuose, ypač su Iranu susijusių grupuočių.
Be dronų, dokumente esą buvo numatytas ir palydovinių technologijų naudojimas smūgiams nukreipti, taip pat operatorių rengimas tarp Irano studentų Rusijos universitetuose ir kitų grupių.
Straipsnio autoriai pažymi, kad planas galėjo būti parengtas tuo metu, kai Vašingtone buvo svarstoma galimybė pradėti tiesioginę karinę operaciją prieš Iraną.
Tačiau kol kas nėra patvirtinimų, kad dokumentas buvo įgyvendintas ar perduotas Teheranui.
„The Economist“ apibendrina, kad Rusija, nepaisant karo prieš Ukrainą, gali teikti Iranui ribotą paramą, apsunkindama galimas JAV operacijas ir kartu stengdamasi išvengti tiesioginio įsitraukimo į atvirą konfliktą su Amerika.
JAE praneša apie naujus Irano smūgius
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) penktadienį pranešė, kad vėl patyrė Irano ataką, o oro gynyba perėmė atskriejančias raketas ir bepiločius orlaivius, pranešė gynybos ministerija.
Ministerija nurodė, kad kovoja su išpuoliais, o nacionalinė nepaprastųjų situacijų tarnyba socialiniame tinkle „X“ paragino gyventojus likti saugiose vietose ir vykdyti oficialius nurodymus. Ji taip pat įspėjo žmones nesiartinti prie krintančių nuolaužų ir jų nefotografuoti. Daugiau informacijos apie numatytus taikinius kol kas nepateikta.
JAE anksčiau šią savaitę pirmą kartą nuo paliaubų regione pradžios maždaug prieš keturias savaites patyrė Irano atakas. Iranas pavadino ankstesnius smūgius atsaku į pirmadienį pradėtą JAV vadovaujamą iniciatyvą vėl atverti strategiškai labai svarbų Hormuzo sąsiaurį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį šią iniciatyvą sustabdė.
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį surengė smūgius prieš taikinius Irane po Irano atakos prieš JAV eskadrinius minininkus Hormuzo sąsiauryje. Teheranas tvirtino, kad JAV veiksmai pažeidė vienašališkas paliaubas, kurias D. Trumpas pratęsė neribotam laikui, ir perspėjo apie atsakomuosius veiksmus.
Trumpas: JAV smogs Iranui dar stipriau, jei susitarimas nebus pasirašytas „skubiai“
Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos smogs Iranui „daug stipriau“, jei Teheranas nesieks greito susitarimo, prieš tai įvykus susišaudymui Hormuzo sąsiauryje.
JAV kariuomenė pareiškė, kad jos pajėgos atsakė „savigynos smūgiais“ į Irano atakas, kai trys eskadriniai minininkai plaukė per sąsiaurį, nepaisant paliaubų.
Irano kariuomenė patvirtino atakas prieš JAV karo laivus ir savo ruožtu apkaltino JAV atakomis prieš Irano naftos tanklaivį.
Komentaruose JAV transliuotojui „ABC News“ D. Trumpas sakė, kad maždaug mėnesį galiojančios paliaubos „tęsiasi. Jos galioja“, o JAV smūgius pavadino „meilės kepštelėjimu“.
Tuo tarpu savo platformoje „Truth Social“ D. Trumpas teigė, kad JAV eskadriniai minininkai „labai sėkmingai išplaukė iš Hormuzo sąsiaurio, apšaudomi“, ir kad jie nepatyrė jokios žalos, tuo tarpu „Irano užpuolikams [buvo] padaryta didelė žala“.
Prezidentas toliau sakė, kad „kaip šiandien mes vėl juos nokautavome, taip ir ateityje nokautuosime daug stipriau ir daug žiauriau, jei jie nepasirašys susitarimo, SKUBIAI!“
D. Trumpas išreiškė optimizmą, kad susitarimas su Iranu gali būti greitai pasiektas, o jo administracija laukia Teherano atsakymo į 14 punktų pasiūlymą nutraukti karą.
Iranas anksčiau ketvirtadienį teigė, kad vis dar nagrinėja tekstą ir savo atsakymą pateiks per tarpininką Pakistaną.
JAV ir Irano susirėmimas Hormuzo sąsiauryje: po atakų į laivus – amerikiečių atsakas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu vis dar galioja, nepaisant ketvirtadienį įvykusios Irano atakos prieš tris JAV eskadrinius minininkus Hormuzo sąsiauryje, kurią jis pavadino „smulkmena“.
JAV kariuomenė pranešė, kad atsakydama sudavė smūgius Irano kariniams taikiniams, nors Teheranas apkaltino Vašingtoną pradėjus susišaudymą.
Smurtas grasina sužlugdyti trapias paliaubas, galiojančias nuo balandžio 8 dienos. Jos užbaigė kelias savaites trukusius JAV ir Izraelio išpuolius prieš islamo respubliką, kuri atsakė smūgiais visuose Artimuosiuose Rytuose ir blokuodama sąsiaurį – gyvybiškai svarbų naftos ir dujų gabenimo maršrutą.
Vašingtone paklaustas, ar paliaubos su Iranu vis dar galioja, D. Trumpas atsakė: „Taip, galioja. Šiandien jie su mumis pažaidė. Mes juos nupūtėme. Jie pažaidė. Aš tai vadinu pažaidimu.“
JAV centrinė vadovybė (CENTCOM) socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad Irano pajėgos į tris JAV karo laivus paleido „daugybę raketų, dronų ir mažų laivų“, tačiau į nė vieną nebuvo pataikyta, ir kad ji „neutralizavo atskriejančias grėsmes ir nusitaikė į atsakingus Irano karinius objektus“.
„CENTCOM nesiekia eskalacijos, bet išlieka pasirengusi ginti amerikiečių pajėgas“, – teigiama pranešime.
Savo ruožtu Irano centrinė karinė vadovybė apkaltino JAV pažeidus paliaubas užpuolus naftos tanklaivį ir dar vieną laivą, teigdama, kad Teherano pajėgos „nedelsdamos ir atsakydamos užpuolė JAV karinius laivus“.
„JAE oro gynyba šiuo metu atremia iš Irano kylančias raketų ir dronų atakas“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė Gynybos ministerija ir pridūrė, kad perėmimo garsai buvo girdimi „įvairiose šalies dalyse“.
D. Trumpas dar dieną prieš tai pakurstė viltis dėl susitarimo, sakydamas, kad jis gali būti arti, nors ir vėl pagrasino grįžti prie bombardavimo, jei Teheranas atsisakys nusileisti.
Po ketvirtadienio susirėmimo jis dar labiau sugriežtino šią poziciją, savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbdamas: „Ateityje mes juos sutriuškinsime daug smarkiau ir daug žiauriau, jei jie GREITAI nepasirašys susitarimo!“
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei pareiškė, kad Teheranas savo poziciją tarpininkaujančiam Pakistanui perduos „baigęs derinti savo požiūrį“.
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas prieš ketvirtadienio susišaudymus kalbėjo optimistiškai ir per televiziją sakė: „Tvirtai tikiu, kad šios paliaubos virs ilgalaikėmis paliaubomis.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Lietuva iš Ignalinos AE taip pat gali pasigaminti branduolkę. Reikia tik noro!!!
Ir raša iškart sėstų ant parašos!!! Ir siauraakiai jokių sankcijų nebeįvedinėtų!!!
Iranas metė naujus kaltinimus JAV: neapgalvota karinė avantiūra
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi apkaltino Jungtines Valstijas kiekvieną kartą, kai „ant stalo guli diplomatinis sprendimas“, renkantis „neapgalvotą karinę avantiūrą“, rašo britų transliuotojo BBC naujienų portalas.
Iraniečiai „niekada nepasiduos spaudimui“, parašė A. Araghchi socialiniame tinkle „X“ po to, kai abi pusės apkaltino viena kitą dėl naktį Hormuzo sąsiauryje įvykusio susirėmimo.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu vis dar galioja, nepaisant ketvirtadienį įvykusių susirėmimų ir, be kita ko, Irano atakos prieš tris JAV eskadrinius minininkus Hormuzo sąsiauryje, kurią jis pavadino „smulkmena“.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio kiek anksčiau pareiškė, kad Vašingtonas penktadienį tikisi sulaukti Irano atsakymo į JAV pasiūlymus dėl susitarimo užbaigti konfliktą.
„Tikimės jų atsakymo šiandien kuriuo nors metu (...). Tikrai tikiuosi, kad tai bus rimtas pasiūlymas“, – vizito Romoje metu žurnalistams sakė M. Rubio.