JAV kariuomenė skelbia apie aukas: žuvo jau 6 amerikiečių kariai
JAV kariuomenė praneša, kad konflikte su Iranu jau žuvo šeši JAV kariškiai – anksčiau šiandien buvo skelbta apie keturis žuvusiuosius, rašo „Sky News“.
JAV pajėgos neseniai rado dviejų anksčiau dingusiais laikytų kariškių palaikus objekte, kuris buvo apšaudytas per pirmines Irano atakas regione.
Žuvusių karių tapatybės neskelbiamos, kol nepraeis 24 valandos nuo tada, kai apie jų žūtį bus informuoti artimieji.
Anksčiau Donaldas Trumpas buvo įspėjęs, kad aukų gali būti daugiau, paskelbęs apie trijų JAV kariškių žūtį Kuveite.
Jis sakė: „Deja, tikėtina, kad prieš viskam pasibaigiant jų bus daugiau. Taip greičiausiai ir bus. Tačiau padarysime viską, kas įmanoma, kad taip nenutiktų.“
Rutte: veiksmai prieš Iraną svarbūs ir saugumui Europoje
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paragino Europos sąjungininkes paremti JAV ir Izraelį kare su Iranu. Veiksmai prieš Iraną labai svarbūs ir saugumui Europoje, sakė jis interviu Vokietijos kanalui ARD.
„Tai reiškia: kur galime padėti, turime padėti“, – pažymėjo M. Rutte.
Anot jo, sąjungininkai gali remti veiksmus ir tiesiogiai nedalyvaudami karinėse operacijose – teikdami logistinę paramą bei prieigą.
M. Rutte, be to, pareiškė, kad tvirtai remia atakas prieš Iraną.
„Manau, kad labai svarbu yra tai, ką JAV čia kartu su Izraeliu daro“, – kalbėjo jis ir atkreipė dėmesį į karinius smūgius Irano branduolinei bei raketų programai bei Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą. Tikrai labai svarbu, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė šį sprendimą, akcentavo NATO vadovas.
Iranas esą daug metų yra reali grėsmė. Jei šalis įgytų branduolinių ir balistinių pajėgumų, tai būtų dar didesnė grėsmė.
„Tai būtų Izraelio smaugimas. Tai galėtų reikšti potencialų Izraelio pralaimėjimą“, – aiškino M. Rutte.
Paklaustas apie galimą Aljanso dalyvavimą kare, jis sakė, kad nėra nė vieno žmogaus, kuris manytų, kad NATO jame dalyvaus.
„Tai Iranas, tai Persijos įlanka, tai už NATO teritorijos ribų“, – pažymėjo jis, turėdamas omenyje Aljanso kolektyvinės gynybos išlygos (5-ojo straipsnio) taikymo sritį.
Izraelis vėl smogė Libanui
Izraelio pajėgos vėl atakavo vieną Libano sostinės Beiruto priemiesčių. Virš Beiruto girdėjosi mažiausiai šeši smūgiai, pranešė agentūros dpa žurnalistai.
Remiantis pirmaisiais vietos žiniasklaidos pranešimais, smogta pastatui prie pat proiranietiškos televizijos stoties „Ak Majadin“. Rajone yra ir Irano ambasada. Stotis kuriam laikui buvo priversta nutraukti transliaciją.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad taikėsi į dar vieną aukštą „Hezbollah“ narį. Pajėgos taip pat paskelbė, kad Pietų Libane atakavo daugiau kaip 70 „Hezbollah“ objektų.
Atakų taikinys buvo ir „Al-Kard Al-Hassan“ asociacijos filialai, finansų institutas bei savotiškas „Hezbollah“ bankas. Smūgiai esą tada buvo baigti.
Be to, perimtas iš Libano paleistas dronas. „Hezbollah“ kol kas atakų nekomentavo. Apie aukų skaičių Libane kol kas oficialių duomenų nėra.
Iranas įsiutęs: amerikiečių „laimingos dienos baigėsi“
Irano islamo revoliucinė gvardija (IRGC) pirmadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „nebebus saugios“, trečią dieną po bendrų JAV ir Izraelio atakų prieš Islamo Respubliką.
Trumpas išvardijo 4 karo su Iranu tikslus: „Jie yra aiškūs“
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį, reaguodamas į kritiką, kad jo karas su Iranu neturi aiškaus tikslo, išvardijo keturis uždavinius, įskaitant siekį užtikrinti, kad šalis niekada neįgytų branduolinio ginklo.
Zelenskis siūlo pagalbą Artimiesiems Rytams: padėtų tik su viena sąlyga
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Artimųjų Rytų šalims pagalbą numušant Irano gamybos „Shahed“ dronus, tačiau su viena sąlyga. Interviu „Bloomberg“ jis pareiškė, kad Ukraina galėtų padėti, jei arabų šalių lyderiai įtikintų Maskvą sutikti su paliaubomis.
ES neužfiksavo jokio didesnio naujų pabėgėlių iš Irano judėjimo
Nepaisant Irane vykstančio karo, Europos Komisija kol kas neužfiksavo jokių masinės migracijos iš šios šalies požymių.
„Šiuo metu jokio didelio judėjimo prie išorinių Irano sienų nematome“, – pirmadienį sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.
Komisija stebi padėtį ir palaiko glaudžius ryšius su partneriais Artimuosiuose Rytuose bei tarptautinėmis organizacijomis, pridūrė jis.
„Nustatę naujas bendros Europos prieglobsčio sistemos taisykles, sukūrėme aiškų krizių mechanizmą, kad Europa būtų pasirengusi ir galėtų greitai reaguoti“, – pridūrė jis.
Europos Sąjungos prieglobsčio reforma įsigalioja birželio mėnesį ir yra skirta pagerinti prieglobsčio prašytojų paskirstymą ES bei sudaryti sąlygas taikyti greitesnes prieglobsčio procedūras prie išorinių ES sienų.
Krizių mechanizmas numato glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą masinio atvykimo atveju. Ypatingą paramą turi gauti ES valstybės, į kurias atvyksta daug žmonių, pavyzdžiui, Graikija.
„Dabar buvo geriausias metas“: Trumpas paaiškino savo sprendimą smogti Iranui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tęsdamas savo spaudos konferenciją, teigė, kad JAV yra „gerokai priekyje mūsų laiko prognozių“, kurios siekė keturias-penkias savaites, rašo „Sky News“.
Kataro smūgis: nukauti du rusiški naikintuvai
Kataras teigia numušęs du rusiškos gamybos lėktuvus iš Irano. Neseniai buvo gautas Kataro gynybos ministerijos pareiškimas, kuriame teigiama, kad šalies pajėgos numušė du rusiškos gamybos SU-24 orlaivius iš Irano.
„Taip pat sėkmingai per oro gynybos sistemas perėmėme septynias balistines raketas ir perėmėme penkis bepiločius orlaivius, kuriuos šiandien įvairiose valstybės vietose taikėsi panaudoti priešas. Operacijoje dalyvavo Kataro emyro oro pajėgos ir Kataro emyro jūrų pajėgos“, – teigiama pareiškime.
Ministerija pridūrė, kad grėsmė buvo „nedelsiant neutralizuota“, o „visos raketos buvo numuštos dar prieš pasiekiant taikinius“.
Taip pat „raginami piliečiai, gyventojai ir lankytojai išlikti ramūs“.
Kataras teigia numušęs du Irano naikintuvus, Bahreinas – 70 raketų
Kataro gynybos ministerija pranešė, kad šalies karinės oro pajėgos „sėkmingai numušė du iš Irano skrendančius naikintuvus“. Gynybos sistemos taip pat sunaikino septynias balistines raketas ir penkis Irano dronus, teigiama ministerijos pranešime.
„Grėsmė buvo neutralizuota pagal veiksmų planą iš karto po to, kai buvo pastebėta. Visos raketos buvo numuštos nepasiekusios tikslų“, – teigiama toliau.
Bahreinas taip pat paskelbė, kad jo oro gynybos sistemos atrėmė naują Irano raketų ir dronų bangą.
„Tai buvo iš viso 70 raketų ir 59 dronai““, – pranešė Nacionalinis ryšių centras, kuriuo remiasi valstybinė žiniasklaida.
Izraelis smogė 70 „Hezbollah“ taikinių Libane
Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad smogė daugiau nei 70 islamistų grupuotės „Hezbollah“ taikinių, įskaitant raketų paleidimo įrenginius, per smūgių bangą prieš Irano remiamą ginkluotą grupuotę Pietų Libane.
„Prieš kurį laiką (Izraelio kariuomenė) užbaigė plataus masto smūgių bangą prieš „Hezbollah“ teroristinės organizacijos taikinius Pietų Libane. Per smūgius keliose vietose buvo smogta daugiau nei 70 ginklų saugyklų, paleidimo vietų ir raketų paleidimo įrenginių, priklausančių „Hezbollah“ teroristinei organizacijai“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Trumpas neatmeta karių siuntimo į Iraną
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį laikraščiui „New York Post“ pareiškė, kad neatmestų galimybės siųsti sausumos pajėgas į Iraną, jei tai būtų būtina.
„Manęs nekamuoja baimė dėl sausumos pajėgų – kaip kiekvienas prezidentas sako: „Sausumos pajėgų nebus.“ Aš to nesakau“, – sakė D. Trumpas viename iš kelių trumpų interviu, kuriuos jis davė nuo šeštadienio, kai pradėjo operaciją Irane.
„Aš sakau „tikriausiai jų nereikia“ [arba] „jei jos būtų būtinos“, – teigė jis.
Trumpas perspėja: „Didžioji JAV smūgių banga dar tik artėja“
Prieš pasirodysiant Donaldo Trumpo kalbai, JAV prezidentas interviu CNN žurnalistui Jackui Tapperiui atskleidė daugiau apie vykdomą kampaniją prieš Iraną, rašo „Sky News“.
Iranas smogia JAV taikiniams, bet Turkijos neliečia: ką tai reiškia?
Iranas, susidūręs su Izraelio ir JAV atakomis, puolė JAV taikinius Persijos įlankoje, tačiau iki šiol nelietė Turkijos – tai „didelės kainos strateginis lošimas“, kuris gali baigtis katastrofiškai, teigia analitikai.
Italija užsakomaisiais reisais išskraidina savo piliečius iš Artimųjų Rytų
Italija pirmuosius savo piliečius išskraidina iš Artimųjų Rytų. 127 italai pirmadienį užsakomuoju reisu iš Omano sostinės Maskato pakilo gimtinės kryptimi, Romoje pranešė Užsienio reikalų ministerija. Žmonės esą buvo įstrigę Omane arba, padedami italų institucijų, atvyko čia iš Dubajaus.
Pasak ministerijos, ambasados ir konsulatai Persijos įlankos regione dirba, kad į dar pasiekiamus oro uostus būtų nugabenta daugiau tautiečių.
Ministro Antonio Tajani duomenimis, šiuo metu Persijos įlankos regione yra dešimtys tūkstančių italų – tiek atostogautojų, tiek čia gyvenančių.
Istorikė Applebaum: Trumpas neturi plano Irano žmonėms
JAV šeštadienį pradėjo bombarduoti Iraną be paaiškinimo, be Kongreso pritarimo, netgi be bandymo užsitikrinti visuomenės paramą. Smūgiai Irane prasidėjo be nuoseklios strategijos Irano žmonėms ir be plano, pagal kurį jie galėtų nuspręsti, kaip sukurti legitimią Irano valstybę, istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum rašo leidinyje „The Atlantic“.
A. Applebaum teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos politika Irano atžvilgiu yra nenuosekli ir stokoja aiškios strategijos. Ji primena, kad nors D. Trumpas viešai ragino iraniečius perimti valdžią, bet vėliau JAV pasiuntinys įvardino Iraną esant potencialiu partneriu, o viceprezidentas J. D. Vance‘as aiškino, kad JAV interesas tėra neleisti Iranui susikurti branduolinį ginklą.
Istorikė teigia, kad tokia painiava atspindi nuo seno susiklosčiusią JAV poziciją, kuomet Amerika svyruoja tarp spaudimo ir bendradarbiavimo, nesprendžiant pagrindinės problemos – Irano teokratinio režimo ideologinio priešiškumo liberaliajai demokratijai.
Ji teigia, kad Vakarų vyriausybės pernelyg pasikliovė „realpolitik“ strategija, kurioje pirmenybė teikiama savo praktiniams interesams, nesugebėdamos pasipriešinti Islamo Respublikos represiniam pobūdžiui ir jos pastangomis eksportuoti radikalizmą.
Pasak istorikės, JAV turėjo galimybių pasinaudoti svarbiais įvykiais, tokiais kaip 2009 m. protestai Irane ar situacija po branduolinio susitarimo žlugimo, kad žmogaus teisės taptų svarbiausiu JAV politikos Irano atžvilgiu aspektu. Tačiau Vašingtonas, anot jos, visas tokias progas praleido.
A. Applebaum teigia, kad dabartinė D. Trumpo administracija ėmėsi žingsnių, jog panaikintų įrankius, kurie būtų galėję padėti Irano pilietinei visuomenei. Pavyzdžiui, buvo mažinamas finansavimas žmogaus teisių grupėms ir žiniasklaidai persų kalba.
Ji sako, kad apribojimai žiniasklaidos priemonėms, tokioms kaip „Radio Farda“ ir „Amerikos balsas“ leido sustiprėti Irano valstybinei propagandai. Dėl tokių žingsnių Irano disidentai gali likti izoliuoti ir užkertamas kelias ryškiems pokyčiams šalyje.
„JAV administracijos akivaizdus nesidomėjimas Irano opozicija prideda siurrealistiškumo vaizdo įrašui, kurį D. Trumpas paskelbė ankstų šeštadienio rytą. Jis paragino Islamo revoliucijos gvardiją, Irano ginkluotąsias pajėgas ir policiją „sudėti ginklus“. Bet kam jie turėtų pasiduoti?“, – klausia istorikė.
Ji atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas provokavo Irano žmones perimti valdžią, sakydamas „pažiūrėsime, kaip jūs reaguosite“. Jis taip pat pareiškė, kad „Amerika remia jus su didžiule ir niokojančia jėga“.
Tačiau „kas yra tie „jūs“?“ klausia A. Applebaum.
„Ar tai pilietinė visuomenė ir moterų teisių aktyvistai, kurie nori sukurti visuomenę su teisės viršenybe, su skaidrumu, atskaitomybe ir nepriklausomais teismais? Ar tai etninės mažumos – kurdai, beludžiai, azerbaidžaniečiai ir kiti – kurie nori decentralizuotos valstybės ir daugiau autonomijos? Ar tai kartais fanatiški naujosios monarchijos rėmėjai, kurie pastaraisiais mėnesiais kitus bandė nustumti į šoną? O gal tai nuo Revoliucinės gvardijos atskilusios grupuotės, kurios gali būti suinteresuotos sukuti karinę diktatūrą?“, – klausimus kelia A. Applebaum.
Istorikės teigimu, atsakymas į būtent šį klausimą ir yra esminis.
Pasak jos, JAV politika turėtų būti nukreipta ne į abstraktų demokratijos skatinimą, bet į pagalbą iraniečiams normalizuoti padėtį ir užsitikrinti apsisprendimo teisę. Ji pabrėžia, kad regiono stabilumas priklauso nuo to, ar Iranas virs įstatymų besilaikančia valstybe, orientuota į savo piliečių gerovę, užuot likęs „sukilimų eksportuotoju“.
A. Applebaum teigimu, Irane reikalinga pliuralistinė vyriausybė ir pagarba pagrindinėms teisėms, o šių tikslų, pasak jos, D. Trumpo administracija šiuo metu anaiptol nesiekia.
ELTA primena, kad Vašingtonas ir Tel Avivas šeštadienį surengė beprecedenčio masto atakas prieš Iraną, į kurias Islamo Respublika atsakė raketų smūgiais visame regione. Per JAV ir Izraelio bombardavimus žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Šeštadienį patvirtinęs, kad Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Islamo Respubliką, JAV prezidentas Donaldas Trumpas be kita ko kreipėsi į Irano tautą, ragindamas ją perimti valdžią karinei operacijai pasibaigus.
Izraelio pajėgos praneša nukovusios „Hezbollah“ žvalgybos vadą
Izraelio kariuomenė pranešė Libane nukovusi „Hezbollah“ žvalgybos vadą.
Husseinas Moukalledas „eliminuotas“ per tikslinę ataką Libano sostinėje Beirute sekmadienio vakarą, pirmadienį paskelbė kariuomenė. H. Moukalledas vadovavo Irano remiamos grupuotės žvalgybos būstinei.
Nerimas dėl platesnio masto konflikto regione auga. Karas jau apėmė ne tik Persijos įlankos šalis, bet ir Libaną. Iš čia Irano sąjungininko „Hezbollah“ judėjimo kovotojai raketomis apšaudė kaimyninį Izraelį – keršydami už Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį. Izraelis reagavo atsakomaisiais smūgiais.
Po drono smūgio Kipre ES svarsto bendros gynybos klausimą
Planuojama, kad ES turėtų aptarti galimybę aktyvuoti savitarpio pagalbos sąlygą, mat karui su Iranu plečiantis buvo suduotas smūgis ir vienai iš jos valstybių narių, pirmadienį pranešė Briuselis.
Pirmadienį ryte Irano dronas smogė Jungtinės Karalystės karinei bazei Kipre, kuris priklauso Europos Sąjungai, o dar du nepilotuojamieji orlaiviai buvo sunaikinti pakeliui į salą. Dėl to minėtoji bazė ir aplinkinė teritorija buvo evakuota.
Europos Komisijos atstovė spaudai sakė, kad po smūgio blokas kol kas nesvarstė galimybės pritaikyti ES sutarties 42 straipsnį, kuris įpareigoja 27 bloko valstybes narės padėti kitoms narėms ginkluotos agresijos atveju.
Tačiau paklausta, ar Briuselis jau ruošiasi galimai aktyvuoti šią nuostatą, jei situacija toliau blogės, ji atsakė, kad šis klausimas netrukus tikrai bus iškeltas.
„Šis klausimas... tikrai bus aptartas artimiausiomis dienomis numatytuose įvairiuose susitikimuose“, – spaudos konferencijoje sakė komisijos atstovė Paula Pinho.
„Kol kas tokių diskusijų nebuvo.“
Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmiau pabrėžė, kad nors Kipras nebuvo drono atakos taikiniu, ES tvirtai remia savo valstybes nares.
„Mes visi kartu, tvirtai ir vienareikšmiškai palaikome savo valstybes nares bet kokios grėsmės akivaizdoje“, – platformoje „X“ rašė ji.
Kipras šiuo metu pagal rotaciją pusei metų pirmininkauja ES.
Dėl drono antskrydžio pirmadienį ir antradienį Kipre turėjęs vykti neoficialus šalių bloko Europos reikalų ministrų susitikimas buvo atidėtas vėlesnei datai.
Kinija patvirtina draugystę su Iranu
Kinija pažadėjo paramą Iranui dabartinėje krizėje ir kartu paragino JAV bei Izraelį nedelsiant nutraukti karinius veiksmus. Užsienio reikalų ministras Wang Yi, Pekino duomenimis, per pokalbį telefonu su Irano kolega Abbasu Araghchi patvirtino „tradicinę draugystę“ tarp abiejų šalių.
Pasak Wang Yi, Kinija remia šalį, šiai ginant savo suverenumą, saugumą ir teritorinį vientisumą. Pekinas paragino JAV ir Izraelį nedelsiant nutraukti karinius veiksmus, vengti tolesnės eskalacijos ir neleisti mūšiams išplisti visuose Artimuosiuose Rytuose.
ELTA primena, kad Vašingtonas ir Tel Avivas šeštadienį surengė beprecedenčio masto atakas prieš Iraną, į kurias Islamo Respublika atsakė raketų smūgiais visame regione. Per JAV ir Izraelio bombardavimus žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Konfliktas plečiasi: įsikišo ir Putinas, pažėrė raginimus
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmadienį telefonu kalbėdamas su Jungtinių Arabų Emyratų ir Kataro lyderiais paragino nutraukti ugnį Artimuosiuose Rytuose besiplieskiančiame kare.
Po to, kai JAV ir Izraelis ėmė bombarduoti Rusijos sąjungininką Iraną, Teheranas smogė taikiniams visame Persijos įlankos regione, priversdamas šalių valdžios institucijas uždaryti oro erdvę ir sutrikdydamas eismą didžiuosiuose oro susisiekimo mazguose, pavyzdžiui, Dubajaus ir Abu Dabio oro uostuose.
Per pokalbį su JAE prezidentu Mohamedu bin Zayed Al Nahyanu abu lyderiai „pabrėžė, kad būtina nedelsiant nutraukti ugnį ir grįžti prie politinio ir diplomatinio proceso“, – teigiama Kremliaus pranešime.
Rusijos lyderis taip pat pareiškė, kad yra pasirengęs perduoti Teheranui JAE susirūpinimą dėl Irano atsakomųjų smūgių ir padėti stabilizuoti padėtį regione.
Per pokalbį su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al Thani abu lyderiai išreiškė susirūpinimą dėl „rizikos, kad konfliktas gali plisti ir pavojaus, kad į jį bus įtrauktos trečiosios šalys“, – pranešė Kremlius.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmiau pasmerkė „bet kokius išpuolius prieš civilius taikinius, tiek Irane, tiek arabų šalyse“ šio konflikto metu.
Po to, kai į Ukrainą nusiuntė karius ir dėl to susidūrė su Vakarų izoliacija, V. Putinas siekia sustiprinti partnerystę Artimuosiuose Rytuose, palaikydamas artimus santykius tiek su Iranu, tiek su Persijos įlankos monarchijomis.
JAE tapo pagrindiniu tarpininku ketverius metus trunkančiame Rusijos ir Ukrainos kare, tarpininkavo daugelyje abiejų šalių kalinių mainų ir neseniai surengė JAV, Rusijos ir Ukrainos pareigūnų derybas dėl JAV parengto plano, kaip užbaigti karą.
Teheranas yra vienas iš svarbiausių Maskvos sąjungininkų ir aprūpina ją dronais „Shahed“, kurie naudojami Ukrainai pulti.
Tuščias „Lufthansa“ lėktuvas iš Abu Dabio pakilo skrydžiui į Miuncheną
„Lufthansa“ oro bendrovės lėktuvas „Airbus A380“ be keleivių pakilo skrydžiui iš Abu Dabio Jungtiniuose Arabų Emyratuose į Miuncheną – nors Persijos įlankos regione įstrigę dešimtys tūkstančių keliautojų.
„Buvo vertinama keleivių skraidinimo galimybė“, tačiau tai, deja, nebuvo įmanoma, sakoma bendrovės pranešime. Lėktuvu skrenda tik du pilotai.
Kad galėtų skristi keleiviai, saugumo sumetimais buvo reikalinga mažiausiai 17 žmonių salono įgula, kurios nebuvo ir kurios dėl didžiulių ribojimų nebuvo galima atskraidinti.
„Be skrydžio palydovų vežti keleivius teisiškai ir saugumo techniniu požiūriu yra neįmanoma“, – nurodoma „Lufthansa“ pranešime. Be to, daugeliui keleivių nebuvo užtikrintas oro uosto Abu Dabyje pasiekiamumas, taip pat registracija, saugumo patikra ir įlaipinimas
„Airbus A380“ yra didžiausias pasaulyje tarpžemyniniams skrydžiams naudojamas keleivinis lėktuvas. Minėtas orlaivis nuo lapkričio 6 d. buvo Abu Dabyje, kur buvo vykdomas jo techninis aptarnavimas. Jis dabar grąžinamas į Vokietiją.
Turizmo sektoriaus duomenimis, šiuo metu apie 30 tūkst. Vokietijos kelionių organizatorių klientų yra įstrigę Persijos įlankos regione ir negali išvykti, nes dėl Irano karo negali kursuoti lėktuvai. Dar yra įstrigusių ir verslo keliautojų.
Kinijos URM: Kinija remia Irano suverenitetą
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pirmadienį savo kolegai iraniečiui pareiškė, kad Pekinas remia Teherano gynybą nuo JAV ir Izraelio smūgių, kurie Artimuosiuose Rytuose eskaluoja situaciją.
Wang Yi Abbasui Araghchi (Abasui Aragčiui) pasakė, kad Pekinas „brangina tradicinę Kinijos ir Irano draugystę, remia Iraną ginant jo suverenitetą, saugumą, teritorinį vientisumą ir nacionalinį orumą, bei remia Iraną ginant jo teisėtas teises ir interesus“, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.
Prancūzijos ambasada pataria piliečiams palikti Iraką per Turkiją
Prancūzijos ambasada Bagdade pirmadienį patarė savo piliečiams palikti Irako valdomą Kurdistaną, rodo pranešimas, išsiųstas ten esantiems Prancūzijos piliečiams, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
„Atsižvelgiant į prastėjančią regiono saugumo situaciją ir smūgius autonominiam Kurdistano regionui, Prancūzijos piliečiams patariama palikti“ šiaurinį Irako regioną per Turkiją, nurodė Prancūzijos misija.
Anksčiau šeštadienį Irakas uždarė savo oro erdvę.
JAV skelbia įgijusios pranašumą ore prieš Iraną
JAV pajėgos įgijo pranašumą ore prieš Iraną, pirmadienį pareiškė aukščiausias Jungtinių Valstijų karininkas generolas Danas Caine'as (Denas Keinas). Amerikos pajėgų smūgiai „lėmė vietinio pranašumo ore įtvirtinimą. Šis pranašumas ore ne tik sustiprins mūsų pajėgų apsaugą, bet ir leis joms tęsti darbą Irane“, spaudos konferencijoje sakė D. Caine'as.
Po dronų atakos Graikija suteiks Kiprui papildomą karinę paramą
Po dronų atakos prieš Kipre įsikūrusią britų karinę oro bazę Graikija suteiks šiai salai papildomą karinę paramą, pirmadienį pranešė Graikijos gynybos ministras Nikosas Dendiasas.
Atėnai kaimyninėje saloje dislokuos dvi fregatas ir du naikintuvus „F-16“, Graikijos transliuotojui „ERTNews“ sakė N. Dendiasas. Šie karo laivai yra aprūpinti moderniomis oro ir dronų gynybos sistemomis.
Toks žingsnis buvo žengtas po to, kai praėjusią naktį Didžiosios Britanijos oro pajėgų bazę Akrotiryje netoli Limasolio uostamiesčio atakavo dronas.
Kol kas nėra jokios patvirtintos informacijos apie tai, iš kur buvo paleistas tas dronas ir kas jį galėjo paleisti.
Kipro prezidentas Nikosas Christodoulidesas sakė, kad dronas buvo „Shahed“ tipo, o tokie dronai daugiausia gaminami Irane.
Žiniasklaida: Teherano vakarinėje dalyje – stiprūs sprogimai
Pirmadienį, trečiąją karo su Izraeliu ir JAV dieną, apie 16.15 val. vietos (14.45 val. Lietuvos) laiku Irano sostinės vakarinę dalį supurtė stiprūs sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Reporteriai Teherane išgirdo mažiausiai du sprogimus, o kiekvieną iš jų lydėjo dvi–trys detonacijos, tačiau sprogimų taikinys nebuvo aiškus. Informaciją apie sprogimus patvirtino Irano žiniasklaidos priemonės „Shargh“, „Ham Mihan“ ir „Etemad“.
Iranas skelbia paleidęs raketas
Iranas skelbia pirmadienį paleidęs naują raketų salvę į Izraelį, pranešė valstybinė televizija, atsakydamas į JAV ir Izraelio smūgius, per kuriuos žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus).
„Vyksta 11-oji operacijos „Sąžiningas pažadas 4“ (Honest Promise 4) banga su raketų ir dronų smūgiais į taikinius Beeršeboje“, – apie 15 val. 30 min. vietos (14 val. Lietuvos) laiku pranešė Irano valstybinė televizija, cituodama Irano islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) pareiškimą.
Saudo Arabija gali įsitraukti į karą: paskelbta aukščiausia parengtis
Saudo Arabijos kariuomenė padidino parengties lygį po kelių Irano įvykdytų atakų prieš jos teritoriją, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, artimas kariuomenei.
JAV misija Irake nurodė piliečiams slėptis
JAV ambasada Bagdade pirmadienį nurodė JAV piliečiams ir misijos personalui slėptis, perspėdama apie Irano remiamų grupuočių keliamas grėsmes.
„JAV misija Irake pataria JAV piliečiams būti itin atsargiems, elgtis neišsišokant ir laikytis priedangos iki tolesnio pranešimo“, – teigė ambasada, pridurdama, kad nurodė visam personalui elgtis taip pat.
Ambasada perspėjo, kad „su Iranu susijusios teroristinės grupuotės ir toliau kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui“.
Hegsethas: karas su Iranu – ne demokratijos kūrimas
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas pareiškė, kad karas prieš Iraną nėra pastangos kurti demokratiją šioje šalyje.
„Jokių kvailų įsitraukimo taisyklių, jokios tautos kūrimo liūno, jokio demokratijos kūrimo pratimo. Jokių politiškai korektiškų karų. Mes kovojame, kad laimėtume, ir nešvaistome laiko ar gyvybių“, – spaudos konferencijoje sakė P. Hegsethas.
Izraelio kariuomenė ragina žmones evakuotis iš keliolikos vietovių Libane
Izraelio kariuomenė pirmadienį įspėjo gyventojus keliolikoje vietovių pietų ir rytų Libane evakuotis, teigdama, kad pastatais naudojasi ginkluota grupuotė „Hezbollah“. „Paskelbėme 18 skubių įspėjimų evakuotis iš pastatų, kuriais naudojasi teroristinė organizacija „Hezbollah“, šiuose kaimuose ir miestuose“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė kariuomenės atstovas spaudai arabų kalba Avichay Adraee (Avičajus Adrajis).
Kipras nori JK garantijų, kad bazės bus naudojamos tik humanitariniams tikslams
Kipras pirmadienį pareiškė, kad po dronų pavojaus sieks garantijų, jog saloje esančios britų bazės nebus naudojamos jokiems kitiems, išskyrus humanitarinius, tikslams.
Vyriausybės atstovas spaudai Konstantinas Letimbiotis žurnalistams sakė, kad Kipras sieks aiškių garantijų, jog bazės „jokiomis aplinkybėmis nebus naudojamos jokiais kitais tikslais, išskyrus humanitarinius“.
Taip jis kalbėjo po to, kai dėl dronų grėsmės teko evakuoti oro uostą vakarų Kipre ir teritoriją aplink britų karinę bazę.
Be to, britų pareigūnai teigia, kad sekmadienio vakarą atakos dronas pataikė į oro pajėgų bazės Akrotiryje pakilimo taką.
Ali Larijani: Iranas pasirengęs ilgam karui
Irano saugumo vadovas pirmadienį pareiškė, kad Teheranas yra pasirengęs ilgam karui su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu.
„Iranas, skirtingai nei Jungtinės Valstijos, pasiruošė ilgam karui“, – socialiniame tinkle „X“ teigė įtakingas Teherano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos vadovas Ali Larijani (Ali Laridžanis).
JAV kariuomenė pranešė apie ketvirto kario žūtį kare su Iranu
JAV kariuomenė pirmadienį pranešė, kad kare su Iranu žuvo ketvirtas amerikiečių karys.
„Kovo 2 dienos 7 val. 30 min. Rytų laiku (13 val. 30 min. Lietuvos laiku) duomenimis, kovos veiksmuose žuvo keturi JAV kariai. Ketvirtasis karys, kuris buvo sunkiai sužeistas per pradines Irano atakas, nuo patirtų sužalojimų mirė“, – socialiniame tinkle „X“ rašė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM).
Izraelio kariuomenė: sekmadienio smūgio metu nukautas „Hezbollah“ žvalgybos vadas
Izraelio kariuomenė pranešė, kad sekmadienį per smūgį Beirute nukovė „Hezbollah“ žvalgybos tarnybų vadovą Husseiną Moukalledą, Izraeliui ir Libano ginkluotajai grupuotei apsikeitus ugnimi.
„IDF (Izraelio gynybos pajėgos) patvirtina, kad praėjusią naktį (sekmadienį) per tikslų smūgį Beirute buvo likviduotas teroristas Husseinas Moukalledas, ėjęs „Hezbollah“ žvalgybos štabo viršininko pareigas“, – pirmadienį išplatintame pareiškime nurodė kariuomenė.
Kipre dėl dronų grėsmės evakuotas Pafoso oro uostas ir JK bazės apylinkės
Pirmadienį dėl dronų grėsmės buvo evakuotas oro uostas vakarų Kipre ir teritorija aplink britų karinę bazę, pranešė Kipro vidaus reikalų ministerija.
„Gavus informaciją iš Nacionalinės gvardijos, buvo duoti nurodymai evakuoti Akrotirio savivaldybės rajoną ir Pafoso oro uostą“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė ministerija.
Tai įvyko po to, kai anksčiau pirmadienį buvo perimti du link Akrotirio bazės skridę dronai.
Libanas uždraudė „Hezbollah“ karinę veiklą, pareikalavo atiduoti ginklus
Libano vyriausybė įvedė „nedelsiamą draudimą“ grupuotės „Hezbollah“ karinei ir su saugumu susijusiai veiklai bei pareikalavo perduoti visus jos turimus ginklus valstybei, pirmadienį paskelbė ministras pirmininkas Nawafas Salamas.
Libano vyriausybės beprecedentis sprendimas prieš „Hezbollah“, kuri yra atstovaujama tiek vyriausybėje, tiek parlamente, priimtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Irano remiama sukarinta grupuotė paskelbė pirmadienį anksti ryte paleidusi raketas ir dronus Izraelio link, keršydama už Irano aukščiausiojo lyderio nužudymą.
„(Skelbiu – ELTA) nedelsiamą visų „Hezbollah“ saugumo ir karinių veiksmų draudimą ir jų pripažinimą neteisėtais“, – savo pareiškime rašė Libano ministras pirmininkas.
Šis sprendimas keičia Irano remiamos grupuotės statusą iš dalies libaniečių toleruojamo pasipriešinimo judėjimo į neteisėtą miliciją.
„Hezbollah“ per naktį paleido keletą raketų į Izraelį, teigdama, kad jos buvo nukreiptos į Izraelio kariuomenei priklausančią vietovę į pietus nuo Haifos miesto.
Pasak Izraelio kariuomenės, viena iš raketų buvo perimta, o keletas kitų nukrito atvirose vietovėse.
Izraelis netrukus surengė intensyvius atsakomuosius smūgius Beirutui ir dešimtims kaimų Pietų Libane, per kuriuos, sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo mažiausiai 31 žmogus, dar mažiausiai 149 buvo sužeisti.
Praėjusių metų rugpjūtį Libano vyriausybė nusprendė palaipsniui nuginkluoti šią grupuotę po metus trukusio karo su Izraeliu, kuris baigėsi 2024 m. lapkričio mėn. paliaubomis.
Tačiau paliaubų susitarimas nesustabdė Izraelio nuo tolesnių smūgių į taikinius, kurie, jo teigimu, buvo susiję su „Hezbollah“, kaltinusio grupuotę bandymu vėl ginkluotis.
Paliaubas stebi komitetas, kurį sudaro Libanas, Izraelis, JAV, Prancūzija ir JT taikos palaikymo pajėgos.
Pirmadienį N. Salamas paragino paliaubas prižiūrinčias šalis „gauti aiškų ir galutinį Izraelio įsipareigojimą nutraukti visus išpuolius visoje Libano teritorijoje“.
Jis taip pat paskelbė, kad Libano vyriausybė yra „visiškai pasirengusi atnaujinti derybas“ su Izraeliu „su civilių dalyvavimu ir tarptautine parama“.
ELTA primena, kad Vašingtonas ir Tel Avivas šeštadienį surengė beprecedenčio masto atakas prieš Iraną, į kurias Islamo Respublika atsakė raketų smūgiais visame regione. Per JAV ir Izraelio bombardavimus žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Šaltinis: dėl atakų prieš naftos objektus Iranas gali sulaukti karinio Saudo Arabijos atsako
Koordinuotas Irano puolimas prieš naftos objektus gali išprovokuoti karinį atsaką, naujienų agentūrai AFP pirmadienį teigė Saudo Arabijos vyriausybei artimas šaltinis.
„Jei Iranas surengtų koordinuotą ataką prieš „Aramco“, (Saudo Arabija atakuotų – ELTA) Irano naftos objektus“, – AFP sakė šaltinis, turėdamas galvoje Saudo Arabijos valstybinę naftos milžinę.
ELTA primena, kad Vašingtonas ir Tel Avivas šeštadienį surengė beprecedenčio masto atakas prieš Iraną, į kurias Islamo Respublika atsakė raketų smūgiais visame regione. Per JAV ir Izraelio bombardavimus žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Izraelis atakavo tik vakar paskirto „naujo ajatolos“ namus
Izraelio žiniasklaida praneša apie raketų smūgį, nutaikytą į vieno iš laikinųjų Irano vadovų – ajatolos Alirezos Arafi – namus. Kol kas nėra žinoma, ar politikas atakos metu buvo pastate. Irano valdžios atstovai šios informacijos dar nekomentavo.
A. Arafi į šalies laikinąją vadovaujančią tarybą buvo paskirtas tik vakar, po to, kai oficialiai patvirtinta aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtis.
Suformuota laikinoji vadovybė
Po A. Khamenei mirties Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas paskelbė apie trijų asmenų laikinosios vadovaujančios tarybos suformavimą. Remiantis agentūra ISNA, ši institucija valdys šalį, kol bus išrinktas naujas nuolatinis aukščiausiasis lyderis.
Be paties prezidento M. Pezeshkiano, į tarybos sudėtį įtraukti teismų valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni-Ejei bei įtakingas teologas ajatola Alireza Arafi. Tokia valdžios perdavimo struktūra numatyta Irano konstitucijoje, pagal kurią po lyderio mirties šalį laikinai valdo taryba, sudaryta iš prezidento, teismų vadovo ir vieno iš Konstitucijos priežiūros tarybos narių.
Pažadai išlaikyti stabilumą
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad naujas aukščiausiasis lyderis gali būti išrinktas per artimiausias vieną ar dvi dienas. Pasak ministro, režimo pasikeitimas šaliai negresia, o visos valstybinės institucijos tęsia darbą laikydamosi konstitucinių procedūrų.
Tikimasi, kad Ekspertų taryba susirinks artimiausiomis dienomis, kad oficialiai patvirtintų A. Khamenei įpėdinį.
Irano pareigūnai: aukų skaičius po įtariamo smūgio mergaičių mokyklai išaugo iki 165
Pareigūnų teigimu, šeštadienį įvykusio įtariamo oro smūgio į mergaičių pradinę mokyklą Irano Hormozgano provincijoje aukų skaičius išaugo iki 165, o gelbėjimo operacijos yra baigtos, sekmadienį vakare pranešė naujienų agentūra IRNA.
Apie baigtas gelbėjimo operacijas, pasak IRNA, pranešė pietų Irano Minabo miesto, kuriame įsikūrusi mokykla, gubernatorius.
Pranešime taip pat teigiama, kad dar 95 žmonės buvo sužeisti.
Teheranas už šį išpuolį apkaltino JAV ir Izraelį, tačiau sekmadienį Izraelis atmetė bet kokią atsakomybę už jį.
„Šiuo metu mums nėra žinoma apie jokias Izraelio ar JAV atakas“, – sakė Izraelio kariuomenės atstovas Nadavas Shoshani.
„Ką žinau, tai yra tai, kad mes buvome tokioje padėtyje – ir tai patvirtins tiek amerikiečiai, tiek iraniečiai – kad galėjome labai tiksliai likviduoti 40 žmonių, kurie nuo mūsų slėpėsi daugiau nei 1 tūkst. mylių (1609 kilometrų – ELTA) atstumu“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei nužudymą.
Šis paneigimas pasirodė po to, kai Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) pareiškė esąs „giliai susirūpinęs“ dėl bombardavimų Irane.
„Yra pranešimų apie atakas prieš mokyklas Irane, įskaitant mergaičių mokyklą Minabe“, – sekmadienį Kelne pareiškė Vokietijos pagalbos vaikams organizacijos biuras.
„Atakos prieš civilius ir civilinius objektus, įskaitant mokyklas, yra tarptautinės teisės pažeidimas“, – pabrėžiama UNICEF pranešime.
Informacijos apie ataką neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.
UNICEF paragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus. Pagalbos vaikams organizacija taip pat kreipėsi į visas konflikto šalis, ragindama laikytis didžiausio santūrumo ir vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir žmogaus teises. Į tai įeina civilių gyventojų ir paslaugų, nuo kurių priklauso vaikų išlikimas, apsauga.
ELTA primena, kad Vašingtonas ir Tel Avivas šeštadienį surengė beprecedenčio masto atakas prieš Iraną, į kurias Islamo Respublika atsakė raketų smūgiais visame regione. Per JAV ir Izraelio bombardavimus žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
AFP: Teherane girdimi galingi sprogimai
Keliose Irano sostinės dalyse pirmadienį buvo girdėti galingi sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, tęsiantis trečiajai karo su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis dienai.
Sprogimų serija sudrebino daugiabučius Teherano centre, be to, smūgiai buvo juntami rytinėje miesto dalyje, pranešė žurnalistai.
Kol kas neaišku, į ką buvo taikytasi.
Iranas skelbia, kad atakavo Netanyahu biurą, bet patvirtinimų tam nėra
Islamo revoliucinė gvardija (IRGC) pirmadienį pareiškė, kad jų raketų atakos buvo nukreiptos į Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biurą ir Izraelio oro pajėgų vado štabą. Jokių šios informacijos patvirtinimų iš nepriklausomų šaltinių šiuo metu nėra.
„Atakos buvo nukreiptos į nusikaltėlio, sionistinio režimo ministro pirmininko biurą ir režimo oro pajėgų vado štabą“, – teigiama IRGC pareiškime, kurį paskelbė Irano naujienų agentūra „Fars“.
Pareiškime teigiama, kad atakai buvo panaudotos raketos „Kheibar“.
Anksčiau IRGC skelbė paleidusi raketas į Izraelio vyriausybės kompleksą Tel Avive, saugumo ir karinius centrus Haifoje bei rytinę Jeruzalę.
„Šios dešimtosios bangos taikiniuose buvo tikslinis smūgis sionistų režimo vyriausybės kompleksui Tel Avive, atakos prieš karinius ir saugumo centrus Haifoje bei smūgis rytų Jeruzalėje“, – teigiama IRGC pareiškime, kurį transliavo valstybinė televizija.
ELTA primena, kad Vašingtonas ir Tel Avivas šeštadienį surengė beprecedenčio masto atakas prieš Iraną, į kurias Islamo Respublika atsakė raketų smūgiais visame regione. Per JAV ir Izraelio bombardavimus žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
EK vadovė ragina Iraną deeskaluoti padėtį, kad konfliktas neišplistų
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį paragino skubiai deeskaluoti padėtį, kad JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu neišplistų visuose Artimuosiuose Rytuose.
EK pirmininkė pasmerkė „neapgalvotus ir beatodairiškus Irano bei jo įgaliotinių išpuolius prieš suverenias teritorijas visame regione“.
Ji kalbėjo po to, kai buvo pataikyta į britų oro pajėgų bazę Kipre ir Saudo Arabijos naftos objektą.
„Privalome sunkiai dirbti, kad deeskaluotume padėtį ir sustabdytume konflikto plitimą“, – žurnalistams Briuselyje sakė U. von der Leyen.
Ji įspėjo, kad „regiono stabilumas yra nepaprastai svarbus“.
Prancūzija sako esanti pasirengusi ginti Persijos įlankos regiono šalis ir Jordaniją nuo Irano
Prancūzija yra pasirengusi prireikus ginti Persijos įlankos regiono šalis ir Jordaniją nuo Irano, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
„Šalims sąjungininkėms, kurios sąmoningai atakuojamos (Irano) Revoliucinės gvardijos raketomis bei dronais ir įtrauktos į karą, kurio nepasirinko – Saudo Arabijai, Jungtiniams Arabų Emyratams, Katarui, Irakui, Bahreinui, Kuveitui, Omanui ir Jordanijai – Prancūzija reiškia visapusę paramą ir visišką solidarumą“, – sakė jis.
„Ji (Prancūzija) yra pasirengusi (...) dalyvauti jų gynyboje“, – pažadėjo J.-N. Barrot.
Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė sekmadienį pareiškė, kad prireikus yra pasirengusios ginti savo ir savo sąjungininkių interesus Persijos įlankos regione.
Šaltinis: perimtos Irano raketos, nutaikytos į Saudo Arabijos bazę netoli Rijado
Pirmadienį buvo perimtos Irano raketos, nutaikytos į oro pajėgų bazę netoli Saudo Arabijos sostinės Rijado, naujienų agentūrai AFP pranešė su situacija susipažinęs šaltinis Persijos įlankos regione.
„Pirmadienio rytą vėl buvo perimtos Irano raketos, nutaikytos į Princo Sultano oro pajėgų bazę“, – teigė šaltinis, Iranui surengus plataus masto apšaudymus visame regione.
Du liudininkai AFP taip pat patvirtino pirmadienį girdėję sprogimus virš al Chardžo miesto, esančio į pietryčius nuo Rijado.
Iranas kopijuoja Rusijos kariavimo taktiką – „The Wall Street Journal“
Teheranas smogia Persijos įlankos šalių kritinei infrastruktūrai, bandydamas psichologiškai išsekinti gyventojus ir tuo pačiu padaryti ekonominę žalą – pagal tą pačią schemą, kurią Rusija jau ketverius metus taiko Ukrainai.
Per savaitgalį Iranas paleido šimtus dronų į regiono valstybes, apšaudydamas amerikiečių bazes, oro uostus, uostus, naftos bazes ir kitus strateginius objektus. Atakos sukėlė transporto chaosą ir pakėlė naftos kainas.
Analitikai pažymi, kad statoma ant masiškumo ir pigumo. Mažus dronus sunku perimti, juos lengva gaminti ir paleisti tiek iš sausumos, tiek iš jūros. Kombinuoti dronų ir raketų išpuoliai skirti perkrauti priešo oro gynybos sistemas.
„Iranas ketverius metus stebėjo, kaip Rusija taikė šią taktiką“, – teigė ekspertas Samuelis Bendettas.
Ekspertai mano, kad Persijos įlankos šalys turės perimti Ukrainos patirtį – kurti daugiapakopę gynybą ir koordinuoti žvalgybos duomenis. Tačiau visiškai apsaugoti tokius megapolius kaip Dubajus ar Abu Dabis yra neįmanoma.
Irano Raudonasis Pusmėnulis: per Izraelio ir JAV atakas žuvo 555 žmonės
Per prieš dvi dienas prasidėjusius JAV ir Izraelio smūgius visame Irane iš viso žuvo 555 žmonės, pirmadienį pranešė Irano Raudonasis Pusmėnulis.
„Po sionistų ir amerikiečių teroristinių išpuolių, įvykdytų įvairiuose mūsų šalies regionuose, iki šiol nukentėjo 131 miestas, o 555 mūsų tėvynainiai, deja, žuvo“, – teigiama humanitarinės grupės pranešime „Telegram“ kanale.
Kuveito gynybos ministerija: sudužo keli JAV karo lėktuvai, įgula išgyveno
Pirmadienio rytą Kuveite sudužo keli JAV karo lėktuvai, tačiau jų įgula išgyveno, pranešė Kuveito gynybos ministerija, Iranui tęsiant trečiąją smūgių dieną Persijos įlankoje.
„Šį rytą sudužo keli JAV karo lėktuvai. Patvirtiname, kad visi įgulos nariai išgyveno“, – pareiškime teigė Gynybos ministerijos atstovas spaudai ir pridūrė, kad nelaimės priežastis tiriama.
„Valdžios institucijos nedelsdamos pradėjo paieškos ir gelbėjimo operacijas, evakavo įgulas ir nugabeno jas į ligoninę medicininei apžiūrai bei gydymui“, – priduriama pareiškime.
Pažymima, kad jų būklė yra stabili.
Dėl išaugusios įtampos Artimuosiuose Rytuose pakilo ir naftos kainos
Praėjusį savaitgalį išaugus įtampai rtimuosiuose Rytuose smarkiai šoktelėjo naftos kainos.
„Brent“ žaliavinės naftos balandžio mėnesio ateities sandorių kaina per pirmąsias prekybos minutes šoktelėjo 14 proc. iki 82,37 JAV dolerio už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2025 m. sausio. JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) žaliavinės naftos kaina taip pat pakilo dviženkliu skaičiumi.
Po pradinio šuolio kainos šiek tiek sumažėjo, bet vis tiek išliko apie 9 proc. aukštesnės.
Šis šuolis įvyko po to, kai Izraelis ir JAV savaitgalį surengė atakas prieš Iraną ir nukovė, be kitų šalies vadovų, Irano aukščiausiąjį lyderį Ali Khamenei. Iranas atsakė kontratakomis ir apribojo laivybą per Ormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus pasaulinės energetikos prekybos taškas.
Apie penktadalis pasaulio naftos kasdien gabenama per šį sąsiaurį, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas gali padidinti energijos kainas ir destabilizuoti pasaulines rinkas.
Aštuonios šalys, sudarančios OPEC+ naftos gamintojų grupės branduolį, sekmadienį nusprendė padidinti kasdienį gavybos kiekį, siekdamos išvengti trūkumo ir pažaboti pernelyg didelius kainų šuolius.
Kinija ragina nutraukti ugnį ir pasitelkti diplomatiją Artimuosiuose Rytuose
Pirmadienį Kinija paragino nutraukti ugnį ir pradėti diplomatines derybas, siekiant Artimuosiuose Rytuose užbaigti konfliktą, kuris tęsiasi jau trečią dieną.
„Skubiausia užduotis yra nutraukti karines operacijas ir užkirsti kelią konflikto išplitimui“, – per spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning. Ji paragino rasti sprendimą per dialogą ir derybas.
Jos teigimu, Teherane žuvo vienas Kinijos pilietis.
Izraelis ir Jungtinės Amerikos Valstijos sudavė smūgius į Iraną, per operaciją buvo nužudytas aukščiausiasis Islamo respublikos lyderis.
Europos šalys gali imtis gynybinių veiksmų prieš Iraną
Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė (JK) sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengusios ginti savo ir savo sąjungininkų interesus Persijos įlankos regione ir, jei prireiks, imtis gynybinių veiksmų prieš Iraną.
Trijų šalių lyderiai buvo „sukrėsti beatodairiškų ir neproporcingų raketų atakų, kurias Iranas surengė prieš regiono šalis, įskaitant tas, kurios nedalyvavo pradinėse JAV ir Izraelio karinėse operacijose“, teigiama bendrame pareiškime.
„Neatsakingi Irano išpuoliai buvo nukreipti prieš mūsų artimus sąjungininkus ir kelia grėsmę mūsų kariams bei civiliams visame regione, – sakoma pareiškime. – Raginame Iraną nedelsiant nutraukti šiuos neatsakingus išpuolius.“
„Imsimės veiksmų, kad apgintume savo ir savo sąjungininkų regione interesus, galimai įgalindami būtinus ir proporcingus gynybinius veiksmus siekiant sunaikinti Irano pajėgumus leisti raketas ir dronus“, – nurodoma pareiškime.
„Sutarėme šiuo klausimu dirbti kartu su JAV ir sąjungininkais regione“, – pridūrė minimos trys valstybės.
Po to, kai šeštadienį patyrė JAV ir Izraelio raketų smūgius, Iranas sudavė raketų ir dronų smūgių kelioms Persijos įlankos regiono šalims, teigdamas, kad taikosi į JAV bazes.
Irano atakos kliudė tarptautinę karinę bazę netoli Arbilio Šiaurės Irake ir Vokietijos kariuomenės stovyklą Jordanijos rytuose, naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos kariuomenės atstovas, patvirtindamas žiniasklaidos pranešimus.
Jis pridūrė, kad per išpuolius aukų nebuvo.
Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį paskelbė apie „didelio masto“ ataką, o sprogimai buvo girdimi Rijade, Dubajuje, Abu Dabyje, Dohoje, Menamoje, Jeruzalėje ir Tel Avive; Izraelio gelbėjimo tarnybos pranešė apie mažiausiai devynis žuvusius žmones Bet Šemešo mieste.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį per JAV ir Izraelio smūgius pavadino „karo paskelbimu musulmonams“ ir perspėjo: „Iranas laiko savo teisėta pareiga ir teise atkeršyti šio istorinio nusikaltimo vykdytojams ir sumanytojams.“
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį JAV kanalui „ABC News“ sakė: „Mes ginamės bet kokia kaina ir nematome jokių ribų gindami savo žmones.“
Persijos įlankos miestuose griaudi sprogimai
Pirmadienį Persijos įlankos miestuose aidėjo garsūs sprogimai, Teheranui jau trečią dieną vykdant smūgius į regiono šalis, kuriose yra JAV bazės, kaip atsaką į JAV ir Izraelio oro reidus.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai ir liudytojai teigė girdėję kelis garsius sprogimus Abu Dabyje, Dubajuje, Dohoje, Manamoje ir Kuveito mieste.
Irano tęsiamas precedento neturintis Persijos įlankos šalių bombardavimas supurtė regioną, ilgai laikytą taikos ir saugumo oaze neramiuose Artimuosiuose Rytuose.
Bahreino vidaus reikalų ministerija pranešė, kad per Irano smūgius žuvo vienas žmogus – tai pirmoji mirtis salos valstybėje nuo Teherano kampanijos pradžios. Bendras žuvusiųjų skaičius Persijos įlankoje nuo šeštadienio padidėjo iki penkių.
Bahreino vidaus reikalų ministerija pranešė, kad krintančios perimtos raketos nuolaužos sukėlė gaisrą užsienio laive Salmano uostamiestyje, žuvo vienas darbuotojas ir du buvo sunkiai sužeisti.
Nuo šeštadienio visoje Persijos įlankoje nukentėjo civilinė infrastruktūra – nuo oro ir jūrų uostų iki gyvenamųjų pastatų ir viešbučių.
„Aš pasiekiau jį pirmas“ – Trumpas pareiškė, kad Irano ajatola dukart bandė jį nužudyti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Irano valdžia, o konkrečiai – aukščiausiasis lyderis ir vyriausiasis vadas Ali Khamenei, du kartus bandė jį nužudyti. Apie tai Amerikos lyderis papasakojo per pokalbį telefonu su „ABC News“ korespondentu Jonathanu Karlu, apie kurį pastarasis pranešė socialiniame tinkle „X“.
Persijos įlankos miestuose griaudi sprogimai
Pirmadienį Persijos įlankos miestuose aidėjo garsūs sprogimai, Teheranui jau trečią dieną vykdant smūgius į regiono šalis, kuriose yra JAV bazės, kaip atsaką į JAV ir Izraelio oro reidus.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai ir liudytojai teigė girdėję kelis garsius sprogimus Abu Dabyje, Dubajuje, Dohoje, Manamoje ir Kuveito mieste.
Irano tęsiamas precedento neturintis Persijos įlankos šalių bombardavimas supurtė regioną, ilgai laikytą taikos ir saugumo oaze neramiuose Artimuosiuose Rytuose.
Bahreino vidaus reikalų ministerija pranešė, kad per Irano smūgius žuvo vienas žmogus – tai pirmoji mirtis salos valstybėje nuo Teherano kampanijos pradžios. Bendras žuvusiųjų skaičius Persijos įlankoje nuo šeštadienio padidėjo iki penkių.
Bahreino vidaus reikalų ministerija pranešė, kad krintančios perimtos raketos nuolaužos sukėlė gaisrą užsienio laive Salmano uostamiestyje, žuvo vienas darbuotojas ir du buvo sunkiai sužeisti.
Nuo šeštadienio visoje Persijos įlankoje nukentėjo civilinė infrastruktūra – nuo oro ir jūrų uostų iki gyvenamųjų pastatų ir viešbučių.
Kuveite sudužo JAV naikintuvas F-15: plinta vaizdo įrašas
Kuveite sudužo JAV naikintuvas F-15. Socialiniuose tinkluose platinamame vaizdo įraše matomas katapultavęsis pilotas.
Trumpas žada kerštą, Iranas atsisako derėtis ir atakuoja kaimynines šalis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis kare, kurį jis pradėjo siekdamas nuversti dvasininkų valdžią Irane. Iranas nesiderės su Jungtinėmis Valstijomis, pirmadienį pareiškė Ali Larijani, įtakingas Teherano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos vadovas.
Liudininkai: paskelbus Irano raketų pavojų, Jeruzalėje girdimi sprogimai
Jeruzalėje pirmadienį buvo girdimi sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas po to, kai Izraelio kariuomenė pareiškė „identifikavusi iš Irano paleistas raketas“ ir suveikė oro pavojaus sirenos.
Kol kas nebuvo pranešimų apie tiesioginius smūgius, o sprogimai galėjo reikšti bandymus perimti atskriejančias raketas.
Pirmadienį garsūs sprogimai taip pat buvo girdimi Persijos įlankos regiono miestuose Dubajuje, Dohoje ir Menamoje, Teheranui reaguojant į JAV ir Izraelio oro antskrydžius ir trečią dieną tęsiant smūgius prieš kaimynines šalis.
AFP reporteriai teigė girdėję keletą garsių sprogimų Kataro ir Bahreino sostinėse, taip pat daugiausiai gyventojų turinčiame Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste.
Tuo metu Irake oro gynybos sistemos anksti pirmadienį netoli Arbilio oro uosto perėmė mažiausiai du dronus, matė AFP fotografas.
Nuo JAV ir Izraelio kampanijos prieš Iraną pradžios virš Arbilio, kur yra dislokuota JAV vadovaujamos koalicijos pajėgų ir kur taip pat yra didelis JAV konsulato kompleksas, ne kartą buvo perimti dronai.
JK pajėgos patvirtino reaguojančios į įtariamą dronų ataką prieš oro bazę Kipre
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija patvirtino reaguojanti į, kaip įtariama, dronų ataką prieš britų Karališkųjų oro pajėgų (RAF) bazę Kipre, pranešė naujienų agentūra PA.
Per incidentą netoli Limasolio uostamiesčio nebuvo pranešta apie sužeistuosius, o regione imtasi priemonių personalui apsaugoti.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos reaguoja į įtariamą dronų ataką prieš RAF Akrotirio bazę Kipre, surengtą vidurnaktį vietos laiku“, – teigė ministerija, pridurdama, kad daugiau informacijos bus pateikta vėliau.
Bazės personalui buvo nurodyta likti vietoje ir laukti tolesnių nurodymų. Negalima buvo atmesti galimybės, kad bus tolesnių smūgių.
Kipro valdžios institucijos iš karto nepatvirtino incidento ir nebuvo aišku, kas paleido droną.
Kipro naujienų portalas „Cyprus Mail“, remdamasis gerai informuotais šaltiniais, pirmadienį pranešė, kad „mažas dronas“ smogė JK Akrotirio bazės aerodromui. Pasak pranešimo, bazės vadovybė reagavo į incidentą, kurio metu buvo padaryta „nedidelė žala“, bet aukų nėra.
Kipro naujienų portalas „Politis“ paskelbė vaizdo įrašą iš bazės prieigų, jame užfiksuotos pavojaus sirenos.
Pasak kelių Kipro naujienų portalų pranešimų, sprogimai ir sirenos buvo girdimi ir netoliese esančiame mieste. JK Kipre turi dvi suverenias bazes.
Kipro vyriausybė anksčiau atmetė pranešimus, kad į šią ES šalį buvo paleistos Irano raketos.
Vyriausybės atstovas Konstantinos Letymbiotis sekmadienį platformoje „X“ pareiškė, kad tokie pranešimai yra neteisingi.
JK gynybos ministras Johnas Healey anksčiau buvo įspėjęs apie „didėjantį Irano neselektyvių atsakomųjų smūgių pavojų“. Jis britų transliuotojui „Sky News“ sakė, kad į Kiprą buvo paleistos dvi Irano raketos.
Pasak jos pačios pareiškimų, JK dalyvauja gynybinėje karinėje operacijoje Artimuosiuose Rytuose prieš Iraną. Britų lėktuvai numuš dronus ir raketas, jei šie bus aptikti, sakė J. Healey, o pajėgos, be kita ko, veiks iš bazių Bahreine ir Kipre.
Irano saugumo vadovas Ali Larijani sako, kad nesiderės su JAV
Iranas nesiderės su Jungtinėmis Valstijomis, pirmadienį pareiškė Ali Larijani, įtakingas Teherano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos vadovas.
Savo įraše platformoje „X“ A. Larijani paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad Irano pareigūnai siekė inicijuoti derybas su D. Trumpo administracija po JAV ir Izraelio savaitgalio smūgių Iranui, surengtų po Teherano ir Vašingtono derybų branduoliniu klausimu.
Sekmadienį D. Trumpas sakė, kad per tebesitęsiančius JAV ir Izraelio bombardavimus Irane žuvo 48 lyderiai ir kad jis kalbėsis su likusiais Irano lyderiais, tačiau nebuvo tikras, kada.
„Jie nori kalbėtis, ir aš sutikau kalbėtis, todėl aš su jais kalbėsiuosi. Jie turėjo tai padaryti anksčiau“, – sakė D. Trumpas, kurį citavo leidinys „The Atlantic“.
Į karą įsitraukė ir Libano smogikai – iškart neteko lyderio
„Hezbollah“ frakcijos vadovas Mohammed Raad žuvo per naktinį smūgį Beirutui, pranešė televizijos kanalai „Al Arabiya“ ir „Al Hadath“. Jų duomenimis, Raad buvo likviduotas per Izraelio kariuomenės smūgį Libano sostinei. Anksčiau Izraelio kariuomenė pranešė apie galimą aukšto rango „Hezbollah“ atstovo žūtį, bet neatskleidė jo vardo.
Naktį „Hezbollah“ surengė raketų ir dronų smūgį Izraeliui. Pranešama, kad taikiniu tapo karinė bazė į pietus nuo Haifos. Grupė pavadino šį išpuolį „kerštu“ už Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei nužudymą.
Atsakydama į tai, Izraelio gynybos pajėgos (IDF) pradėjo smūgius prieš „Hezbollah“ objektus Libano teritorijoje, įskaitant aukšto rango grupės narius Beiruto rajone.
Libano „Hezbollah“ pažadėjo priešintis Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui
Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“ sekmadienį pažadėjo priešintis Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui dėl jų smūgių šios grupės pagrindiniam rėmėjui Iranui.
„Mes atliksime savo pareigą priešindamiesi agresijai“, – sakė „Hezbollah“ vadovas Naimas Kassemas sekmadienį paskelbtame pareiškime, pridurdamas, kad jo judėjimas neatsisakys „garbės ir pasipriešinimo“.
Libano grupuotė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, JAV ir Izraeliui šeštadienį smogus Iranui.
Sekmadienio popietę ji surengė kelių tūkstančių šalininkų susibūrimą savo būstinėje pietiniame Beiruto priemiestyje, taip išreikšdama paramą savo sąjungininkui Iranui. Libano valdžia baiminasi, kad grupuotė gali įsitraukti į konfliktą.
Libano prezidentas Josephas Aounas po neeilinio Aukščiausiosios gynybos tarybos posėdžio sekmadienį pareiškė, kad „karo ir taikos sprendimas priklauso tik Libano valstybei“.
„Hezbollah“ taip pat paragino mečetes skaityti Koraną ir rengti gedulo ceremonijas, skirtas Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei mirčiai paminėti – tiek Beiruto priemiestyje, tiek kitose Libano vietovėse, kur grupuotė turi įtakos.
A. Khamenei buvo nužudytas šeštadienį, Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui smūgiavus Islamo Respublikai.
Kadangi pati „Hezbollah“ smarkiai nukentėjo po karo su Izraeliu, ji nesikišo į 12 dienų trukusį Irano ir Izraelio karą praėjusių metų birželį.
N. Kassemas, kuris perėmė grupuotės vadovavimą po Hassano Nasrallah mirties per Izraelio smūgį 2024 m. rugsėjį, sekmadienį pareiškė, kad A. Khamenei ir kitų Irano pareigūnų nužudymas yra „didžiausias nusikaltimas“.
JAV ambasada Beirute, nenurodydama priežasties, paskelbė, kad pirmadienį bus uždaryta.
Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas šeštadienį pareiškė, kad šalis atsisako būti įtraukta į karą po JAV ir Izraelio smūgių Iranui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
JAV turi planą: CŽA buria kovotojų grupę perversmui, sako CNN šaltiniai
Amerikiečių CŽA strategai siekia apginkluoti kurdų pajėgas, kad išprovokuotų liaudies sukilimą Irane, CNN teigė keli su šiuo planu susipažinę asmenys.
Šaltinių teigimu, D. Trumpo administracija aktyviai diskusijose su Irano opozicinėmis grupėmis ir kurdų lyderiais Irake svarsto galimybę suteikti jiems karinę paramą.
Irano kurdų ginkluotos grupuotės turi tūkstančius kovotojų, veikiančių palei Irako ir Irano sieną, daugiausia Irako Kurdistano regione. Kelios iš šių grupių nuo karo pradžios paskelbė viešus pareiškimus, kuriuose užsimenama apie artėjančius veiksmus ir raginama Irano karines pajėgas pereiti į jų pusę. Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGK) vykdo smūgius prieš kurdų grupuotes ir antradienį pranešė, kad į kurdų pajėgas nusitaikė dešimtimis dronų.
Taip pat antradienį prezidentas Donaldas Trumpas kalbėjosi su Irano Kurdistano demokratų partijos (KDPI) prezidentu Mustafa Hijri, nurodė aukšto rango Irano kurdų pareigūnas. KDPI buvo viena iš grupių, į kurias nusitaikė IRGK. Aukšto rango pareigūnas CNN sakė, kad tikimasi, jog Irano kurdų opozicijos pajėgos artimiausiomis dienomis dalyvaus antžeminėje operacijoje Vakarų Irane.
„Tikime, kad dabar turime didelį šansą“, – sakė šaltinis, aiškindamas operacijos laiką. Jis pridūrė, kad nereguliariosios pajėgos tikisi JAV ir Izraelio paramos.
D. Trumpas sekmadienį taip pat skambino Irako kurdų lyderiams aptarti JAV karinę operaciją Irane ir tai, kaip JAV bei kurdai galėtų bendradarbiauti vykdant misiją, pranešė du JAV pareigūnai ir trečias su pokalbiais susipažinęs šaltinis, apie ką pirmasis paskelbė „Axios“. Bet kokiam bandymui apginkluoti Irano kurdų grupes reikėtų Irako kurdų paramos, kad būtų leista gabenti ginklus ir naudoti Irako Kurdistaną kaip placdarmą puolimui.
Vienas su diskusijomis susipažinęs asmuo teigė, kad idėja yra tokia: kurdų ginkluotosios pajėgos susiremtų su Irano saugumo pajėgomis ir jas prikaustytų, kad neginkluotiems iraniečiams didžiuosiuose miestuose būtų lengviau išeiti į gatves ir jie nebūtų vėl išžudyti, kaip tai vyko per sausio mėnesio neramumus.
JAV siekis išprovokuoti sukilimą
Alexas Plitsas, CNN nacionalinio saugumo analitikas ir buvęs aukšto rango Pentagono pareigūnas Baracko Obamos administracijoje, teigė, kad JAV „akivaizdžiai bando duoti impulsą“ režimo vertimo procesui, apginkluodamos kurdus – istorinius JAV sąjungininkus regione.
„Irano žmonės apskritai yra neginkluoti, tad kol saugumo tarnybos nesugrius, jiems bus sunku perimti valdžią, nebent kas nors juos apginkluotų, – CNN sakė A. Plitsas. – Tikiu, kad JAV tikisi, jog tai įkvėps kitus Irane daryti tą patį.“
Buvusi aukšto ranga Valstybės departamento pareigūnė Jen Gavito, Joe Bideno administracijos metu besispecializavusi Vidurio Rytų reikaluose, išreiškė susirūpinimą, ar buvo visiškai įvertintos kurdų apginklavimo pasekmės.
„Mes jau dabar susiduriame su nepastovia saugumo situacija abiejose sienos pusėse, – CNN sakė J. Gavito. – Tai gali pakirsti Irako suverenitetą ir iš esmės suteikti galių ginkluotoms grupuotėms, kurios niekam neatsiskaito ir mažai suprantama, kas gali būti išprovokuota.“
Pastarosiomis dienomis Izraelio kariuomenė smogia Irano kariniams ir policijos postams palei sieną su Iraku, iš dalies tam, kad paruoštų dirvą galimam ginkluotų kurdų pajėgų judėjimui į šiaurės vakarų Iraną, sakė vienas iš šaltinių. Izraelio šaltinis teigė, kad šie smūgiai artimiausiomis dienomis tikriausiai intensyvės.
Vis dėlto, su klausimu susipažinusių asmenų teigimu, bet kokia JAV ir Izraelio parama kurdų antžeminėms pajėgoms, kurių užduotis – padėti pašalinti Irano režimą, turėtų būti itin didelė. JAV žvalgybos vertinimai nuosekliai rodė, kad Irano kurdai šiuo metu neturi įtakos ar išteklių sėkmingam sukilimui prieš vyriausybę remti, sakė vienas iš asmenų. Be to, su reikalu susipažinusio šaltinio teigimu, Irano kurdų partijos siekia politinių garantijų iš D. Trumpo administracijos prieš įsipareigodamos prisijungti prie bet kokių pasipriešinimo pastangų.
JAV ir kurdų pajėgų bendradarbiavimo istorija
Kurdai yra etninė mažuma, neturinti oficialios valstybės. Šiandien skaičiuojama apie 25–30 mln. kurdų, kurių dauguma gyvena regione, apimančiame dalį Turkijos, Irako, Irano, Sirijos ir Armėnijos. Dauguma kurdų yra musulmonai sunitai, tačiau kurdų populiacija pasižymi įvairiomis kultūrinėmis, socialinėmis, religinėmis bei politinėmis tradicijomis ir tarmėmis.
Daug D. Trumpo administracijos pareigūnų privačiai įspėjo apie nusivylimą, kurį kurdų pajėgos jautė dirbdamos su JAV praeityje, ir dažnus jų skundus, kad amerikiečiai juos paliko likimo valiai.
„Yra susirūpinimas, kad jei sukilimas bus nesėkmingas ir JAV pasitrauks, tai papildys pasakojimą apie kurdų išdavystę“, – sakė A. Plitsas. Buvęs D. Trumpo gynybos sekretorius Jimas Mattisas atsistatydino iš dalies dėl to, kad D. Trumpas per pirmąją kadenciją nusprendė išvesti JAV pajėgas iš Sirijos, ką J. Mattisas laikė nepriimtinu JAV sąjungininkų kurdų palikimu.
CŽA turi ilgą ir sudėtingą bendradarbiavimo su Irako kurdų frakcijomis istoriją, siekiančią dešimtmečius JAV karo Irake metu. Agentūra šiuo metu turi bazę Irako Kurdistane netoli sienos su Iranu, nurodė du su šiuo klausimu susipažinę asmenys. JAV taip pat turi konsulatą Erbilyje, Irako Kurdistano sostinėje, ten dislokuotos JAV ir koalicijos pajėgos kaip kovos su ISIS kampanijos dalis. Kai kurie kurdai tikėjosi, kad mainais už darbą su JAV pajėgomis pusiau autonominis Irako Kurdistano regionas laimės nepriklausomybę, tačiau tai nebuvo įgyvendinta.
JAV pastaraisiais metais taip pat stipriai rėmėsi kurdų pajėgomis kampanijoje prieš „Islamo valstybę“ Irake ir Sirijoje. Tai apėmė ir atsakomybę saugoti tūkstančius ISIS kalinių laikinose stovyklose šalies šiaurėje. Tačiau šių metų pradžioje naujoji, su JAV susijusi Sirijos vyriausybė pradėjo sparčią karinę kampaniją, kad perimtų šalies šiaurės kontrolę, įskaitant atakas prieš ISIS ir kurdų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) išstūmimą. Susidūrusios su šia kampanija, kurdų pajėgos evakavosi ir nustojo saugoti ISIS kalėjimus, kai JAV pajėgos pasitraukė iš šalies. Sausį JAV specialusis pasiuntinys Sirijai Tomas Barrackas pareiškė, kad JAV aljanso su SDF tikslas „didžiąja dalimi baigėsi“.