Persijos įlankos šalyse ruošiamasi JAV terminui Iranui, perspėjama dėl saugumo
Persijos įlankos šalys ruošiasi JAV terminui, per kurį Iranas turi sutikti sudaryti susitarimą, grasinant plataus masto smūgiams prieš civilinę infrastruktūrą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį įspėjo, kad Irane „žus ištisa civilizacija“, jei šalis nepaisys jo ultimatumo priimti JAV karo reikalavimus.
Antradienį vidurnaktį Grinvičo (trečiadienį 3 val. Lietuvos) laiku baigiasi terminas, iki kurio Iranas turi nutraukti Hormuzo sąsiaurio – siauro strateginio vandens kelio, naudojamo naftai ir kitoms prekėms gabenti – blokadą.
Kuveitas paprašė gyventojų neiti į lauką nuo vidurnakčio iki trečiadienio ryto.
„Vidaus reikalų ministerija praneša piliečiams ir gyventojams, kad labai svarbu likti namuose ir neiti į lauką, nebent tai būtų absoliučiai būtina, nuo antradienio, balandžio 7 dienos, vidurnakčio iki trečiadienio, balandžio 8 dienos, 6 val. ryto“ vietos ir Lietuvos laiku, teigiama socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime.
Pagrindinis Bahreino uostas sustabdys veiklą nuo trečiadienio ankstyvo ryto, maždaug tuo metu, kai baigsis JAV terminas Iranui.
„Operacijos Khalifos Bin Salmano uoste bus laikinai sustabdytos nuo balandžio 8 dienos ankstyvo ryto. Mes nuolat pritaikome savo veiklą prie aplinkybių ir dėl to pastarosiomis savaitėmis prireikus laikinai sustabdydavome operacijas“, – naujienų agentūrai AFP sakė uostą valdanti bendrovė „APM Terminals Bahrain“.
Jungtinės Valstijos paragino savo piliečius persvarstyti keliones į Saudo Arabiją dalyvauti hadžo piligriminėje kelionėje kitą mėnesį dėl saugumo sumetimų, teigiama JAV ambasados Rijade paskelbtame pranešime.
Atkreipiant dėmesį į neseniai paskelbtą rekomendaciją dėl kelionių, kurioje įspėjama nevykti į Saudo Arabiją dėl Irano raketų ir dronų atakų, pranešime teigiama, kad „dėl besitęsiančios saugumo situacijos ir nuolatinių kelionių sutrikimų patariame persvarstyti dalyvavimą hadže šiais metais“.
Irano valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti, kad antradienį, po prezidento D. Trumpo grasinimų smogti energetikos infrastruktūrai, iraniečiai susiformavo gyvas grandines, siekdami apsaugoti elektrines.
Tuo tarpu Irano aukšto rango pareigūnai pareiškė esą pasirengę paaukoti ir savo gyvybes.
Irano parlamento pirmininkas: milijonai iraniečių registravosi savanoriškai karo tarnybai
Apie 14,4 mln. iraniečių, pasak parlamento pirmininko Mohammado Baghero Ghalibafo, registravosi į savanorišką karo tarnybą. Jis šį skaičių paskelbė tinkle „X“. Iniciatyva pavadinta „Paaukoti gyvybę“. Nepriklausomai šių duomenų patikrinti nėra galimybės. Irane gyvena apie 90 mln. žmonių.
Anot valstybinės stoties „Irib“, konflikte su JAV ir Izraeliu savanoriai bus pasitelkti papildomai greta Revoliucinės gvardijos ir kariuomenės. Be to, planuojamos žmonų grandinės galimiems atakų taikiniams apsaugoti.
Žinių agentūra „Tasnim“ paskelbė žmonių grandinės ant Sefido tilto Ahvazo mieste šalies pietvakariuose, kuris gali tapti atakų taikiniu, nuotraukas.
„Irib“ teigimu, tarp užsiregistravusių savanorių yra prezidentas Masoudas Pezeshkianas, dauguma ministrų, taip pat daug pareigūnų, sportininkų ir menininkų. Užsiregistravo ir šiuo metu didelę įtaką turintis parlamento pirmininkas M. B. Ghalibafas.
Ypač po JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumo didelis savanorių skaičius yra nacionalinės vienybės ir pasirengimo gintis ženklas, teigiama „Irib“ pranešime. D. Trumpas reikalauja, kad Iranas nutrauktų svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą. Priešingu atveju jis grasina atakomis prieš elektrines ir tiltus.
Ministerija: kare tarp Izraelio ir „Hezbollah“ žuvusiųjų Libane skaičius viršijo 1,5 tūkstančio
Libano sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, kad per daugiau nei mėnesį trunkantį karą tarp Izraelio ir Irano remiamos kovotojų grupuotės „Hezbollah“ žuvusiųjų skaičius pasiekė 1 530.
Tarp žuvusiųjų yra 102 moterys ir 130 vaikų, taip pat 57 sveikatos priežiūros darbuotojai, sakoma ministerijos pranešime.
Jame priduriama, kad 4 812 žmonių buvo sužeisti.
Izraelio kariuomenė anksčiau antradienį pranešė baigusi sausumos pajėgų dislokavimą palei „gynybos liniją“ Pietų Libane, kur kovoja su „Hezbollah“.
Libano kariuomenės šaltinis teigė, kad Izraelio kariuomenė Libano teritorijoje pasistūmėjo nuo 5 iki 9 kilometrų.
Žiniasklaida: išgelbėti Irane numušto JAV naikintuvo įgulos nariai gydomi Vokietijoje
Abu po JAV naikintuvo numušimo Irane išgelbėti amerikiečių kariai, žiniasklaidos teigimu, gydomi JAV karinėje ligoninėje Vokietijos Landštūlio mieste. Ginkluotės karininkas ir „F-15E“ pilotas yra Landštūlio regioniniame medicinos centre (Landstuhl Regional Medical Center) Reino-Pfalco žemėje, pranešė leidinys „The New York Times“, remdamasis JAV kariuomenės atstovu. „Fox News“, remdamasi dviem JAV pareigūnais, taip pat pranešė, kad kariai yra ten. Jie esą ruošiami medicininei repatriacijai į JAV.
Ginkluotės karininkas savaitgalį buvo išgelbėtas JAV specialiųjų pajėgų per labai rizikingą operaciją.
„Turime jį“, – rašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas naktį į sekmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Anot žiniasklaidos, karys daugiau kaip 24 valandas slėpėsi nuo Irano pajėgų šalies pietvakariuose uolėtoje teritorijoje ir taip išvengė patekimo į nelaisvę
Penktadienį numušto „F-15E“ naikintuvo pilotas buvo išgelbėtas jau prieš tai. D. Trumpas pirmadienį sakė, kad abu įgulos nariai sužeisti, tačiau sveiksta.
„Jie jaučiasi gerai“, – patikino prezidentas.
„Jūs visiški kvailiai“: kilus triukšmui dėl Vance‘o žodžių – griežtas atsakas
Baltieji rūmai antradienį suskubo neigti, kad viceprezidento J. D. Vance'o komentaruose apie karines operacijas Irane buvo užuominų apie JAV branduolinį smūgį šiai islamiškajai respublikai.
Po Trumpo pareiškimų – griežtas Teherano žingsnis
Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, Iranas nusprendė apriboti savo diplomatinius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis po šiandien pasirodžiusių Donaldo Trumpo grasinimų.
Laikraštis „Wall Street Journal“ (WSJ) skelbia, kad Teheranas „nutraukė tiesioginę diplomatiją“ su Vašingtonu, tačiau pažymi, kad derybos vis dar vyksta per paliaubų tarpininkus.
Viso karo metu dauguma derybų dėl konflikto tarp JAV ir Irano užbaigimo, panašu, vyko per kitas šalis, pavyzdžiui, Pakistaną.
„New York Times“ pateikia kiek kitokią versiją – teigiama, kad Iranas nutraukė derybas su JAV per Pakistaną, remiantis trimis Irano šaltiniais.
WSJ nurodo, kad Teherano diplomatinė reakcija į naujausius D. Trumpo grasinimus „apsunkino pastangas sudaryti susitarimą“ iki JAV prezidento nustatyto termino – trečiadienio 1 val. nakties Jungtinės Karalystės laiku, teigia pareigūnai.
Vienas iš pareigūnų sakė, kad Iranas ketino pasiųsti nepritarimo ir pasipriešinimo signalą nutraukdamas ryšius, rašo WSJ.
WSJ taip pat pažymi, kad Baltieji rūmai iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti.
Netanyahu: Izraelis Irane smogė geležinkeliams ir tiltams
Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu patvirtino, kad Izraelis antradienį Irane smogė geležinkeliams ir tiltams, kuriuos „naudoja Revoliucinė gvardija“.
Anksčiau Irano pareigūnai pranešė apie žalą mažiausiai dviem tiltams ir geležinkelių infrastruktūrai.
„Mes triuškiname teroro režimą Irane (...) su dar didesniu ryžtu ir augančia jėga“, – savo biuro išplatintame vaizdo įraše sakė B. Netanyahu.
„Vakar mūsų pilotai Irano karinių oro pajėgų bazėje sunaikino transporto lėktuvus ir dešimtis sraigtasparnių. Šiandien jie smogė geležinkeliams ir tiltams, kuriuos naudoja Revoliucinė gvardija“, – teigė jis.
Žiniasklaida: JAV atakavo dešimtis taikinių Chargo saloje
JAV pajėgos, anot žiniasklaidos, atakavo dešimtis Irano karinių taikinių Chargo saloje Persijos įlankoje. Smūgiai surengti naktį į antradienį ir ankstų rytą, be kita ko, pranešė amerikiečių stotis „Fox News“, remdamasi aukštu JAV pareigūnu.
Stotis „NBC News“, remdamasi amerikiečių pareigūnu, paskelbė, kad oro antskrydžiai surengti palei šiaurinę salos, kuri yra labai svarbi Irano naftos eksportui, pusę. Tačiau jokių sausumos operacijų nebuvo. Atakos esą buvo nukreiptos prieš karinius bunkerius ir sandėlius, oro gynybos sistemas ir kitus karinius objektus, tačiau ne prieš Irano naftą.
Iranas prieš tai pranešė apie sprogimus Chargo saloje. Naujienų agentūra „Mehr“ pranešė, kad sala buvo užpulta. Čia JAV pajėgos jau kovo viduryje vykdė oro atakas ir tada, jų pačių duomenimis, atakavo apie 90 taikinių.
Persijos įlankoje į pietus nuo Irano žemyninės dalies yra kelios vadovybei Teherane strategiškai svarbios salos. Jos vaidina svarbų vaidmenį ir ekonominiu požiūriu. Irano Chargo sala, pavyzdžiui, yra svarbiausias Irano naftos eksporto terminalas Persijos įlankoje. Didelė dalis naftos iš čia gabenama laivais. Per Irano ir Irako karą (1980–1988) Chargas dėl savo strateginės reikšmės ne kartą tapo atakų taikiniu.
Po Trumpo grasinimų – neįprasti vaizdai Irane: prie strateginių objektų renkasi žmonės
Irano gyventojai renkasi prie elektrinių ir tiltų po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimo. Vaizdai ir vaizdo įrašai iš Irano valstybinės žiniasklaidos, regis, rodo žmones, protestuojančius prie elektrinių ir tiltų šalies viduje, rašo „Sky News“.
Iki nustatyto termino – paskutinės valandos: JAV jau perspėja Iraną
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as antradienį įspėjo, kad JAV turi „įrankių, kurių dar nenusprendėme panaudoti“ prieš Iraną, ir teigė besitikintis, jog derybos padės išvengti jų panaudojimo.
Italijos gynybos ministras įspėja dėl tolesnės eskalacijos Irano kare
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto įspėjo dėl tolesnės eskalacijos Irano kare. Šiandienos situaciją pasaulyje jis pavadino „beprecedente pastaraisiais dešimtmečiais“.
„Bijau kad tai, kas jau yra tragiška, gali tapti dar blogiau“, – sakė G. Crosetto interviu italų laikraščiui „Corriere della Sera“. Kelios krizės esą persidengia ir sustiptina viena kitą.
Paklaustas apie galimybę daryti įtaką JAV prezidentui Donaldui Trumpui, G. Crosetto sakė, kad šis yra suverenios šalies vadovas ir jam daryti įtakos iš išorės negalima.
„Tiesiog manau, kad jam reikėtų drąsesnių patarėjų“, – kalbėjo premjerės Giorgos Meloni vyriausybės ministras, kuris, kaip teigiama, palaiko gerus ryšius su D. Trumpu.
„Viena šio prezidentavimo problemų yra ta, kad niekas nedrįsta prieštarauti vadovui“, – pažymėjo G. Crosetto.
Trumpas paskelbė bauginančią žinutę: „Visa civilizacija šiąnakt mirs“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė žinutę, kurioje kalba apie galimus istorinius pokyčius Irane.
Milžiniški smūgiai Iranui: atakuota naftos sala, susprogdintas geležinkelio tiltas
Iranas pranešė apie naujus sprogimus Persijos įlankos Chargo saloje, iš kurios Teheranas eksportuoja didžiąją dalį šalyje išgaunamos naftos.
Apie smūgius salai antradienį pranešė naujienų agentūra „Mehr“.
JAV karinės pajėgos jau rengė oro smūgius saloje kovo mėnesį. Duomenų apie galimus dabartinius taikinius iš pradžių nebuvo.
Persijos įlankoje, piečiau Irano žemyninės dalies, yra keletas Teheranui strategiškai svarbių salų. Jos taip pat atlieka svarbų ekonominį vaidmenį.
Chargo sala yra svarbiausias Irano žalios naftos eksporto terminalas Persijos įlankoje. Būtent iš jos eksportuojama didžioji dalis Islamo Respublikos naftos produkcijos.
Dėl jos strateginės reikšmės Chargo sala buvo nuolat atakuojama Irano ir Irako karą 1980–1988 m. Kaip rašė ELTA, praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas be kita ko pagrasino sunaikinti Chargo salą, jei nebus sudarytas taikos susitarimas su Teheranu ir atidarytas pasaulio naftos bei dujų tranzitui gyvybiškai svarbus Hormuzo sąsiauris.
Jis įspėjo, kad JAV pajėgos sunaikins „visas jų elektros jėgaines, naftos gręžinius ir Chargo salą (o galbūt ir visus vandens gėlinimo įrenginius!)“.
Ekspertų teigimu, civilinės infrastruktūros sunaikinimas gali būti laikomas karo nusikaltimu.
Anksčiau žiniasklaidoje skelbta apie JAV svarstymus šioje saloje pradėti sausumos operaciją.
Pastarasis D. Trumpo nustatytas terminas, per kurį Teheranas turi atidaryti Hormuzo sąsiaurį, baigiasi antradienį vakare (trečiadienį 3 val. nakties Lietuvos laiku).
Maža to, Izraelio surengtoje atakoje buvo pataikyta į geležinkelio tiltą Irane, žuvo du žmonės, praneša žiniasklaida.
Irano žiniasklaida skelbė, kad neseniai Izraelis surengė smūgį Jahjos Abado geležinkelio tiltui Kašano mieste, centriniame Irane.
Naujienų agentūra „Mehr News“, citavo Isfahano gubernatoriaus pavaduotoją, kuris sakė, kad per smūgį žuvo du žmonės.
Išpuoliai įvyko po to, kai Izraelio kariuomenė perspėjo iraniečius dėl savo saugumo nesinaudoti traukiniais iki 21 val. vietos laiku.
Trumpas ištroškęs kraujo kaip pasiutęs šuo, šalia jo Hegsethas ir Rubio atrodo kaip taikos balandžiai – „Axios“ šaltinis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi priimti lemiamą sprendimą per labai trumpą laiką: įvykdyti savo grasinimą sunaikinti Irano infrastruktūrą nuo antradienio 20 val. arba vėl atidėti savo nustatytą terminą, kad deryboms būtų suteikta dar viena galimybė, rašo „Axios“.
D. Trumpas pagrasino iki vidurnakčio sunaikinti visus Irano tiltus ir elektrines. Be kitų veiksmų, tai turėtų pražūtingų pasekmių paprastiems Irano gyventojams ir, tikėtina, išprovokuotų atsakomuosius veiksmus visame regione.
Tarpininkai iš Pakistano, Egipto ir Turkijos stengiasi išvengti tokios baigties, derina susitarimą arba bando bent jau pratęsti minėtą terminą.
„Jei prezidentas pamatys, kad susitarimas artėja, jis tikriausiai susilaikys. Bet tik jis ir vien tik jis priima tą sprendimą“, – leidiniui sakė aukštas administracijos pareigūnas.
Jis pridūrė, kad „skeptiškai“ vertina galimybę, jog šį kartą terminas bus pratęstas.
Leidiniui iš viso komentavo šeši pareigūnai ir šaltiniai, turintys informacijos apie vykstančias derybas ir D. Trumpo mąstyseną.
Vienas JAV šaltinis sako, kad D. Trumpas yra labai karingai nusiteikęs Irano klausimu.
„Prezidentas yra labiausiai kraujo ištroškęs, tarsi pasiutęs šuo“, – cituojamas jis.
Jis taip pat pridūrė, kad Pete‘as Heghsethas ir Marco Rubio yra mažiau karingai nusiteikę.
„Palyginti su prezidentu, tie vyrukai atrodo kaip taikos balandžiai“, – sako šaltinis.
Iranas pranešė apie sprogimus Chargo saloje
Iranas pranešė apie naujus sprogimus Persijos įlankos Chargo saloje, iš kurios Teheranas eksportuoja didžiąją dalį šalyje išgaunamos naftos.
Apie smūgius salai antradienį pranešė naujienų agentūra „Mehr“.
JAV karinės pajėgos jau rengė oro smūgius saloje kovo mėnesį. Duomenų apie galimus dabartinius taikinius iš pradžių nebuvo.
Persijos įlankoje, piečiau Irano žemyninės dalies, yra keletas Teheranui strategiškai svarbių salų. Jos taip pat atlieka svarbų ekonominį vaidmenį. Chargo sala yra svarbiausias Irano žalios naftos eksporto terminalas Persijos įlankoje. Būtent iš jos eksportuojama didžioji dalis Islamo Respublikos naftos produkcijos.
Dėl jos strateginės reikšmės Chargo sala buvo nuolat atakuojama Irano ir Irako karą 1980–1988 m.
Kaip rašė ELTA, praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas be kita ko pagrasino sunaikinti Chargo salą, jei nebus sudarytas taikos susitarimas su Teheranu ir atidarytas pasaulio naftos bei dujų tranzitui gyvybiškai svarbus Hormuzo sąsiauris.
Jis įspėjo, kad JAV pajėgos sunaikins „visas jų elektros jėgaines, naftos gręžinius ir Chargo salą (o galbūt ir visus vandens gėlinimo įrenginius!)“.
Ekspertų teigimu, civilinės infrastruktūros sunaikinimas gali būti laikomas karo nusikaltimu.
Anksčiau žiniasklaidoje skelbta apie JAV svarstymus šioje saloje pradėti sausumos operaciją.
Pastarasis D. Trumpo nustatytas terminas, per kurį Teheranas turi atidaryti Hormuzo sąsiaurį, baigiasi antradienį vakare (trečiadienį 3 val. nakties Lietuvos laiku).
Stambule – mirtini šūviai: įvykdytas išpuolis
Turkijos valstybinė televizija pranešė, kad antradienį prie Izraelio konsulato Stambule buvo paleisti šūviai ir sužeisti du policijos pareigūnai.
JT vadovas perspėjo neatakuoti civilinės Irano infrastruktūros
JT generalinis sekretorius António Guterresas paprašė Jungtinių Valstijų ir Izraelio susilaikyti nuo išpuolių prieš Irano jėgaines ir kitokią civilinę infrastruktūrą, perspėdamas, kad tokiais smūgiais gali būti pažeidžiama tarptautinė teisė.
„Net jei tam tikra civilinė infrastruktūra būtų laikoma kariniu taikiniu, tarptautinė humanitarinė teisė vis tiek draudžia ją pulti, jei galima numatyti, kad tai sukels pernelyg didelę šalutinę žalą civiliams“, – pirmadienį Niujorke sakė A. Guterreso atstovas spaudai Stéphane‘as Dujarričius.
Jis pridūrė, kad „jau seniai laikas šalims užbaigti šį konfliktą, nes jokios realios alternatyvos taikiam būdui išspręsti tarptautinius ginčus nėra“.
Šie perspėjimai pasigirdo tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Iranui, kad bus sunaikinti visi tiltai ir elektrinės, jei ši šalis nevykdys jo naujausio ultimatumo. Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas pareiškė, kad JAV galėtų per keturias valandas „visiškai sunaikinti“ Iraną.
Terminas, per kurį Teheranas turi atidaryti Hormuzo sąsiaurį – svarbų maršrutą pasauliniams naftos ir dujų transportavimo srautams – sueina antradienį vakare (trečiadienį vidurnaktį Grinvičo laiku).
Po atakų šalies rytuose smogta Saudo Arabijos naftos chemijos kompleksui
Naktinių atakų Saudo Arabijoje metu smogta naftos chemijos kompleksui didžiulėje pramoninėje zonoje rytiniame Džubailo mieste, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė vietinis šaltinis.
Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo smogta panašiems objektams Irane.
„Dėl atakos SABIC gamyklose Džubaile kilo gaisras. Sprogimų garsai buvo labai stiprūs“, – AFP sakė šaltinis, turėdamas omenyje „Saudi Basic Industries Corporation“ įmonę.
Džubailas rytinėje Saudo Arabijos dalyje yra vienas didžiausių pasaulyje pramonės miestų, kuriame gaminamas plienas, benzinas, naftos chemijos produktai, tepalinė alyva ir cheminės trąšos.
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas (Izraelis Kacas) pirmadienį pareiškė, kad jo šalis sudavė „galingą smūgį“ didžiausiai Irano naftos chemijos gamyklai Asalujėje, o Irano žiniasklaida pranešė apie kelis sprogimus šioje vietoje.
Ataka prieš pramoninę zoną įvyko Saudo Arabijos oro gynybos pajėgoms atremiant smūgius, nukreiptus į karalystės rytinį regioną, kai buvo perimtos ir sunaikintos septynios balistinės raketos, pranešė Gynybos ministerijos atstovas.
„Balistinių raketų nuolaužų dalys nukrito aplink energetikos objektus; atliekamas žalos vertinimas“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė ministerija.
Anksti antradienį pareigūnai taip pat paskelbė apie laikiną pagrindinio tilto, jungiančio Saudo Arabiją ir Bahreiną, uždarymą, kaip atsargumo priemonę po to, kai rajone buvo paskelbti saugumo įspėjimai.
„Transporto priemonių judėjimas Karaliaus Fahdo (Fado) tiltu sustabdytas atsargumo sumetimais“, – internete paskelbė Karaliaus Fahdo tilto vyriausioji valdyba.
Karaliaus Fahdo tiltas yra 25 kilometrų ilgio tiltų sistema, jungianti Saudo Arabiją ir Bahreiną.
Saudo Arabija kaltina Iraną nuolat taikantis į jos energetikos objektus ir infrastruktūrą nuo tada, kai Teheranas pradėjo išpuolius Persijos įlankos regione po to, kai vasario pabaigoje Izraelis ir JAV užpuolė Iraną.
Iranas atakavo Tel Avivą kasetiniais užtaisais, pranešama apie sprogimus
Po to, kai Iranas antradienį vėl smogė Tel Avivui, pranešama apie keletą šiame Izraelio mieste nugriaudėjusių sprogimų.
Izraelio kariuomenė paskelbė, kad Teheranas naudojo bombas su kasetiniais užtaisais, kuriuos tarptautinė bendruomenė smerkia.
Miesto centre kaukė sirenos, gyventojai skubėjo į slėptuves, girdėjosi sprogimai.
Izraelio televizija pranešė, kad buvo užregistruota apie 10 smūgių, apgadinusių pastatus ir transporto priemones. Sužeistųjų nebuvo.
Žiniasklaidos teigimu, bombomis su kasetiniais užtaisais apšaudytas ir miesto pietuose esantis Eilato uostas. Šie svaidmenys sprogsta ore ir iš jų pabyra smulkios bombos, kurių beveik neįmanoma neutralizuoti.
Organizacija „Human Rights Watch“ kritikavo tai, kad Irano pajėgos besitęsiančio konflikto metu puldamos Izraelio miestus naudoja kasetines bombas, ir įspėjo, kad tai gali būti laikoma karo nusikaltimais.
Nuo vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos vykdo karines operacijas prieš Iraną, už kurias Teheranas keršija reguliariai leisdamas raketas į Izraelį ir kitas regiono šalis.
Pastangos baigti karą artėja prie kritinės stadijos, sako Irano ambasadorius Pakistane
Pastangos užbaigti karą artėja prie kritinės stadijos, antradienį pareiškė Irano ambasadorius Pakistane.
Pakistanas šiuo metu tarpininkauja tarp Irano ir JAV.
„Pozityvios ir produktyvios geros valios pastangos sustabdyti karą artėja prie kritinės, jautrios stadijos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė ambasadorius Reza Amiri Moghadamas (Reza Amiris Mogadamas), bet nepateikė išsamesnės informacijos.
Ši žinutė pasirodė likus kelioms valandoms iki JAV prezidento Donaldo Trampo (Donaldo Trampo) nustatyto termino, iki kurio Iranas turi atidaryti Hormuzo sąsiaurį laivybai, antraip rizikuos susidurti su išpuoliais prieš pagrindinę infrastruktūrą.
Aiškėja naujojo Irano lyderio būklė – paviešinta ir buvimo vieta
Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei yra be sąmonės, jo būklė sunki, skelbia „The Times“.
Jis gydomas Kumo mieste.
Tai rodo naujausi žvalgybos duomenys. Minėtas leidinys gavo prieigą prie šių duomenų.
Tai pirmas kartas, kai atskleidžiama M. Khamenei buvimo vieta. Kumo miestas, esantis į pietus nuo Teherano, laikomas šventu.
„Mojtaba Khamenei gydomas Komo mieste dėl sunkios būklės ir negali dalyvauti priimant jokius režimo sprendimus“, – rašoma leidinio gautoje pažymoje.
Iranas patvirtino, kad naujasis aukščiausiasis lyderis buvo sužeistas per tą patį smūgį, kurio metu žuvo jo tėvas, motina, žmona Zahra Haddad-Adel ir vienas iš sūnų pirmąją karo dieną.
M. Khamenei nuo to laiko nesirodė viešumoje, nors kovo pradžioje jis buvo išrinktas savo tėvo įpėdiniu. Iki šiol buvo skelbiami tik rašytiniai jo pareiškimai.
Izraelio kariuomenė perspėjo iraniečius nevažinėti traukiniais iki antradienio vakaro
Izraelio kariuomenė antradienio rytą paragino iraniečius susilaikyti nuo kelionių traukiniais iki antradienio vakaro.
Tai buvo paskelbta socialiniame tinkle „X“ išplatintame pranešime, kuris, regis, signalizuoja apie artėjančius smūgius Irano geležinkelių tinklui.
„Dėl jūsų saugumo prašome nuo dabar iki 21 val. Irano (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku nesinaudoti traukiniais ir nekeliauti jais visoje šalyje“, – savo paskyroje persų kalba rašė kariuomenė.
„Jūsų buvimas traukiniuose ir šalia geležinkelio bėgių kelia pavojų jūsų gyvybei“, – teigiama pareiškime.
Per smūgius Irano sostinėje visiškai sunaikinta sinagoga
Irano naujienų agentūra „Mehr“ ir dienraštis „Shargh“ pranešė, kad anksti antradienį per JAV ir Izraelio smūgius Teherane buvo visiškai sunaikinta sinagoga.
„Pirminiais duomenimis, per šio ryto atakas (...) buvo visiškai sunaikinta Rafi-Nia sinagoga“, – rašė „Shargh“.
Judaizmas yra viena iš oficialių Irano religijų, šalyje gyvena nedidelė žydų bendruomenė, nors daugelis jos narių pabėgo po 1979-ųjų islamo revoliucijos.
JT Saugumo Taryba turėtų balsuoti dėl Hormuzo sąsiaurio rezoliucijos
Tikimasi, kad antradienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba balsuos dėl sušvelnintos rezoliucijos, kuria raginama atblokuoti Hormuzo sąsiaurį.
Tai toli gražu neatitinka pradinio rezoliuciją remiančių Persijos įlankos šalių tikslo gauti leidimą atblokuoti jį jėga.
Balsavimas numatomas 11 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku, nors jo baigtis nėra aiški. Pastarosiomis dienomis tekstas buvo sušvelnintas, tikintis išvengti atmetimo.
Pirmadienį naujienų agentūros AFP matytame projekte nebeužsimenama apie leidimą naudoti jėgą – net ir gynybiniais tikslais.
Balsavimas vyks likus vos kelioms valandoms iki Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nustatyto termino Iranui sudaryti susitarimą, antraip jis pagrasino, kad JAV kariuomenė sunaikins jo elektrines ir tiltus.
Bahreinas, remiamas Jungtinių Valstijų ir kitų naftą eksportuojančių Persijos įlankos šalių, prieš dvi savaites pradėjo derybas dėl projekto, kuris būtų suteikęs aiškų JT mandatą bet kuriai valstybei, norinčiai panaudoti jėgą Hormuzo sąsiauriui atblokuoti.
Iranas faktiškai blokuoja šį svarbų vandens kelią nuo vasario 28 dienos, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo karą, o tai sukėlė atgarsius visoje pasaulio ekonomikoje.
„Negalime taikstytis su ekonominiu terorizmu, darančiu poveikį mūsų regionui ir pasauliui. Įvykiai veikia visą pasaulį“, – praėjusią savaitę sakė Bahreino ambasadorius JT Jamalas Alrowaiei (Džamalas Alrovajis).
Tačiau dėl kelių veto teisę turinčių nuolatinių narių, įskaitant Prancūziją, Rusiją ir Kiniją, prieštaravimų tekstą teko sušvelninti, o balsavimą – kelis kartus atidėti.
Prancūzijos pasipriešinimas, regis, buvo pašalintas pridėjus formuluotę, reiškiančią, kad bet kokie veiksmai turėtų būti „gynybiniai“.
Kovo viduryje Saugumo Taryba priėmė griežtą rezoliuciją prieš Teheraną, kurioje pasmerkė sąsiaurio blokavimą.
Taryba dabar turi „greitai parengti būtiną gynybinį atsaką“ į susidariusią situaciją, ketvirtadienį sakė Prancūzijos ambasadorius Jerome'as Bonnafontas (Žeromas Bonafrontas).
Veto?
Tačiau ilgametė Irano sąjungininkė Rusija, taip pat Kinija vis dar gali vetuoti tekstą. Dėl šios priežasties praėjusį penktadienį numatytas balsavimas buvo atidėtas.
Naujausiame projekte, su kuriuo susipažino AFP, „valstybės primygtinai raginamos (...) koordinuoti gynybinio pobūdžio pastangas, atitinkančias aplinkybes, kad prisidėtų prie laivybos saugumo užtikrinimo, be kita ko, lydint prekybinius ir komercinius laivus“, o ne aiškiai leidžiama naudoti jėgą.
Jame taip pat „reikalaujama“, kad Iranas „nedelsiant nutrauktų visus išpuolius prieš prekybinius ir komercinius laivus ir bet kokius bandymus trukdyti tranzitiniam plaukimui ar laivybos laisvei Hormuzo sąsiauryje“.
Be to, jame raginama nutraukti išpuolius prieš civilinę vandens, naftos ir dujų infrastruktūrą.
„Bahreinas ir jo rėmėjai užsitikrintų aiškų diplomatinį Irano trukdymo sąsiauryje atmetimą, net jei jiems nepavyktų gauti leidimo naudoti jėgą“, – AFP sakė Tarptautinės krizių grupės JT reikalų vadovas Danielis Forti.
„Tuo tarpu Kinijai ir Rusijai pavyktų užkirsti kelią Tarybai pritarti galimai eskaluojančiam kariniam atsakui, net jei tekste apeinamas JAV ir Izraelio vaidmuo konflikte“, – teigė jis.
JT Saugumo Tarybos mandatai, leidžiantys valstybėms narėms naudoti jėgą, yra reti.
Per 1990 metų Persijos įlankos karą balsavimu JAV vadovaujamai koalicijai buvo leista įsikišti, kai Irakas įsiveržė į Kuveitą.
2011 metais NATO gavo žalią šviesą intervencijai į Libiją, kai Rusija susilaikė per balsavimą. Vėliau Maskva piktinosi, kad tai lėmė Libijos lyderio pulkininko Muammaro Gaddafi (Muamaro Gadafio) kritimą.
Trumpas pagrasino įkalinti žurnalistus, pranešusius apie JAV lakūno dingimą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino įkalinti žurnalistus, kurie pranešė apie JAV naikintuvo F-15 antrojo įgulos nario dingimą, kai lėktuvas buvo numuštas virš Irano.
D. Trumpas žurnalistams sakė, kad jo administracija stengiasi nustatyti „informacijos nutekintoją“, atskleidusį žiniasklaidai informaciją apie įgulos narį.
„Jie iš esmės pasakė, kad „turime vieną ir kažkas dingo“. Na, jie nežinojo, kad kažkas dingo, kol šis nutekintojas nepateikė informacijos“, – sakė D. Trumpas.
Naikintuvas buvo numuštas virš Irano penktadienį. Vašingtone kilo didelis susirūpinimas, kad Irano pajėgos gali sučiupti du įgulos narius ir panaudoti juos kaip svertą derybose dėl kovų pabaigos.
Pilotas buvo išgelbėtas netrukus po lėktuvo sudužimo, o vėliau buvo dislokuotos JAV specialiosios pajėgos, kad į nelaisvę nebūtų paimtas antrasis įgulos narys, jis vėliau buvo surastas.
D. Trumpas teigė, kad atskleidus, jog lakūnas yra gelbėjamas, Irano pajėgoms tapo aišku, jog antrasis įgulos narys vis dar dingęs, o tai, jo teigimu, apsunkino gelbėjimo pastangas.
„Taigi, kad ir kas tai būtų, manome, jog galėsime išsiaiškinti, nes kreipsimės į žiniasklaidos bendrovę, kuri tai paskelbė, ir pasakysime: nacionalinis saugumas, atskleiskite arba keliausite į kalėjimą“, – sakė D. Trumpas. Jis neįvardijo žiniasklaidos organizacijos ar žurnalisto, apie kuriuos kalbėjo.
Jo komentarai pasirodė tvyrant įtemptiems Baltųjų rūmų ir žiniasklaidos santykiams. Pernai naujas Baltųjų rūmų reglamentas apribojo žurnalistų prieigą prie dalies spaudos erdvės, reikalaujama, kad žurnalistai suplanuotų vizitus. D. Trumpas ieškiniais grasino žiniasklaidai, Pentagonas irgi sugriežtino žurnalistų prieigos taisykles.
Demaskavo Rusiją: Iranui perdavė svarbias Izraelio koordinates
Rusijos žvalgyba perdavė Iranui detalų 55 svarbių Izraelio energetikos infrastruktūros objektų, į kuriuos galėtų būti nukreipti itin tikslūs raketų smūgiai, sąrašą, remdamasis Ukrainos žvalgybai artimu šaltiniu pirmadienį pranešė leidinys „The Jerusalem Post“.
Pranešime, kuriame atkreipiamas dėmesys į gilėjantį Maskvos ir Teherano karinį bei žvalgybinį bendradarbiavimą, teigiama, kad ši informacija leistų Iranui suduoti itin tikslius smūgius Izraelio energetikos sistemai.
Leidinio teigimu, Rusijos žvalgyba mano, kad Izraelio energetikos sistema yra pažeidžiama dėl didelio izoliacijos lygio.
Kadangi Izraelis yra „energetinė sala“, neimportuojanti elektros iš kaimyninių šalių, pažeidus net ir kelis pagrindinius komponentus, gali kilti didelio masto ir ilgalaikiai elektros tiekimo sutrikimai.
„Ukrainos pareigūnai teigia, kad žvalgybos duomenų perdavimo motyvas yra dvejopas: padrąsinti savo pagrindinį sąjungininką regione ir sukelti naują krizę Artimuosiuose Rytuose, kuri atitrauktų tarptautinį dėmesį ir išteklius nuo karo Ukrainoje“, – rašo „The Jerusalem Post“.
Iranas pateikė Trumpui 10 punktų planą: štai ko reikalauja
Pirmadienį Iranas pateikė 10 punktų pasiūlymą, kuriuo siekiama užbaigti karą su JAV ir Izraeliu, skelbia „New York Times“. Planą perdavė Pakistanas, kuris šiame konflikte veikia kaip pagrindinis tarpininkas.
Leidinys pastebi, kad, panašu, nepavyks išspręsti pagrindinių klausimų iki antradienio vakaro. Tai terminas, kurį Donaldas Trumpas buvo paskelbęs iki naujų išpuolių prieš Iraną.
Du aukšti Irano pareigūnai nurodė, kad pasiūlyme numatyta garantija, jog Iranas nebus vėl užpultas, taip pat Izraelio smūgių prieš „Hezbollah“ Libane nutraukimas ir visų sankcijų panaikinimas.
Mainais Iranas panaikintų blokadą pagrindiniam laivybos maršrutui per Hormūzo sąsiaurį. Iranas taip pat nustatytų maždaug 2 mln. JAV dolerių mokestį už kiekvieną laivą, kurį pasidalintų su Omanu, esančiu kitoje sąsiaurio pusėje. Pagal planą Iranas savo pajamų dalį panaudotų Amerikos ir Izraelio atakų sunaikintai infrastruktūrai atstatyti, o ne reikalautų tiesioginės kompensacijos.
Pirmadienį paklaustas apie naujausią pasiūlymą, susijusį su Iranu, D. Trumpas sakė: „Tai reikšmingas pasiūlymas. Tai reikšmingas žingsnis“, tačiau pridūrė, kad „tai nėra pakankamai gerai. Bet tai labai reikšmingas žingsnis.“
Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas grasino bombarduoti svarbią civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, tiltus ir elektrines, jei Iranas iki antradienio vakaro neatvers Hormuzo sąsiaurio. Hormūzo sąsiauris yra pagrindinis naftos ir gamtinių dujų transportavimo kelias.
Toks puolimas turėtų įtakos milijonų Irano gyventojų kasdieniam gyvenimui, be to, daugelis teisės ekspertų teigia, kad smūgiai prieš civilinę infrastruktūrą pagal tarptautinę teisę būtų laikomi karo nusikaltimu.
Pirmadienį Baltuosiuose rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje D. Trumpas pakartojo savo grasinimą, kad jei jo keliamos sąlygos nebus įvykdytos iki antradienio 20 val., jis įsakys surengti naujus oro smūgius visame Irane, siekdamas paralyžiuoti šalį. „Jiems prireiks 100 metų, kad viską atstatytų“, – sakė jis.
Irano valstybinė žiniasklaida teigia, kad Irano pasiūlymo tekste „atmestas ugnies nutraukimas“ ir „pabrėžta būtinybė visam laikui užbaigti karą pagal Irano sąlygas“.
Karas Artimuosiuose Rytuose: naujausi įvykiai
Apžvelgiame naujausius įvykius kare Artimuosiuose Rytuose, jam tęsiantis jau šeštą savaitę.
Žuvo antras Filipinų pilietis
Filipiniečių užsienio reikalų departamento teigimu, raketai pataikius į gyvenamąjį pastatą Izraelio šiaurėje, kare Artimuosiuose Rytuose žuvo antras Filipinų pilietis.
Moteris žuvo sekmadienį uostamiestyje Haifoje „kartu su savo vyru izraeliečiu ir pagyvenusiais uošviais“, nurodė departamentas.
Izraelio gelbėjimo tarnybos pirmadienį pranešė, kad iš gyvenamojo pastato griuvėsių mieste buvo ištraukti keturių žmonių kūnai, kai išvakarėse į jį pataikė Irano raketa.
Izraelis ir Iranas apsikeitė ugnimi
Iraniečių žiniasklaida pranešė, kad kai kuriose Teherano dalyse ir netoliese esančiame Keredžo mieste pasigirdo sprogimai, o Izraelio kariuomenė pareiškė vykdanti oro smūgių bangą Irane.
„Prieš kelias akimirkas kai kuriose Teherano ir Keredžo dalyse pasigirdo sprogimai“, – „Telegram“ tinkle pranešė vietos žiniasklaidos priemonės „Fars“ ir „Mehr“.
Izraelio kariuomenė taip pat paskelbė, kad jos oro gynyba buvo aktyvuota reaguojant į Irano paleistas raketas.
Saudo Arabija numušė balistines raketas
Saudo Arabijos oro gynyba perėmė ir sunaikino septynias balistines raketas, paleistas į šalies rytus, kurių nuolaužos nukrito netoli energetikos objektų, pranešė Gynybos ministerijos atstovas.
Irako Kurdistane žuvo du žmonės
Vietos pareigūnai pranešė, kad iš Irano atskridęs dronas Irako Kurdistane pražudė porą. Bepilotis rėžėsi į jų namus.
Be to, du sprogimai pasigirdo netoli Erbilio oro uosto, kuriame įsikūrę JAV vadovaujamos antidžihadistinės koalicijos patarėjai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Keliomis valandomis anksčiau oro gynybos sistemos numušė keturias raketas, skriejusias JAV konsulato Erbilyje link, AFP sakė saugumo šaltinis.
JT balsuos dėl rezoliucijos dėl Hormuzo sąsiaurio
Diplomatiniai šaltiniai AFP informavo, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba antradienį ketina balsuoti dėl rezoliucijos, kurioje sprendžiamas Irano grėsmių Hormuzo sąsiauriui klausimas.
Naujausiame projekte, su kuriuo susipažino AFP, reikalaujama, kad Iranas nutrauktų išpuolius prieš komercinius laivus ir sustabdytų „bet kokius bandymus trukdyti tranzitiniam plaukimui ar laivybos laisvei Hormuzo sąsiauryje“.
Tačiau dėl kelių veto teisę turinčių nuolatinių narių prieštaravimų tekstas buvo sušvelnintas, o naujausiame projekte nėra aiškiai leidžiama naudoti jėgą.
Teheranas faktiškai uždarė šį svarbų vandens kelią po vasario 28 dieną JAV ir Izraelio suduotų smūgių Iranui, dėl ko pasaulinės naftos ir dujų kainos smarkiai išaugo.
Iranas smerkia „arogantišką retoriką“
JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) sugriežtinus grasinimus sunaikinti Irano infrastruktūrą, Irano kariuomenės atstovas pareiškė, kad „grubi, arogantiška retorika“ nedaro įtakos jos veiksmams.
D. Trumpas grasina Irano infrastruktūrai
D. Trumpas spaudos konferencijoje sakė, kad visas Iranas „gali būti atjungtas per vieną naktį, ir ta naktis gali būti rytojaus naktis“, jei nebus įvykdytas jo ultimatumas iki trečiadienio vidurnakčio atidaryti Hormuzo sąsiaurį.
„Kiekviena elektrinė Irane neveiks, degs, sprogs ir niekada daugiau nebus naudojama, – sakė jis, grasindamas ir šalies tiltams. – Turiu omenyje visišką sunaikinimą iki 0 val., ir tai įvyks per keturias valandas – jei mes to norėtume.“
Detalės apie JAV pilotų gelbėjimą
D. Trumpas ir kiti aukšto rango JAV pareigūnai pateikė detalių apie rizikingą misiją, kurios metu buvo išgelbėti du amerikiečių pilotai, ir nurodė, kad operacijoje dalyvavo daugiau nei 170 orlaivių ir šimtai karių.
„Šios dvi operacijos atspindi mūsų tautos švenčiausią pareigą mūsų kariškiams, – sakė aukščiausio rango JAV generolas Danas Caine'as (Denas Keinas). – Mes nieko nepaliekame.“
JAV ir Iranas atmeta paliaubas
D. Trumpas ir Iranas atmetė tarpininkaujančių šalių siūlymą dėl paliaubų, nors JAV lyderis jį pavadino „reikšmingu pasiūlymu“.
„Tai reikšmingas žingsnis. Jis nėra pakankamai geras, bet tai labai reikšmingas žingsnis“, – prieš spaudos konferenciją Vašingtone žurnalistams sakė D. Trumpas.
Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad pasiūlymą sudarė 10 neatskleistų punktų, tačiau Teheranas „atmetė paliaubas ir primygtinai reikalauja galutinai užbaigti konfliktą“.
Raudonasis Kryžius smerkia grasinimus infrastruktūrai
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) vadovė Mirjana Spoljarič įspėjo, kad „sąmoningi grasinimai (...) gyvybiškai svarbiai civilinei infrastruktūrai ir branduoliniams objektams neturi tapti nauja karo norma“.
„Bet koks karas, kariaujamas be ribų, yra nesuderinamas su teise“, – sakė ji, neišskirdama jokios šalies ar lyderio.
D. Trumpas, paklaustas apie galimą karo nusikaltimų įvykdymą atakuojant civilinę infrastruktūrą, atsakė: „Aš dėl to nesijaudinu.“ Jis teigė, kad Iranas su „branduoliniu ginklu“ būtų dar blogiau.
Iranas nusispjovė ant Trumpo grasinimų – pareiškė, kad jis iliuzijų apimtas
Teheranas nesureikšmino JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų smogti Irano infrastruktūrai ir pavadino juos „iliuzijomis“.
Karo metu Irano Revoliucinei gvardijai vadovaujančios centrinės vadavietės „Khatam al-Anbiya“ atstovas spaudai pareiškė, kad pirmadienį D. Trumpo išsakyti grasinimai „neatsvers Amerikos gėdos“.
„Grubi, arogantiška retorika ir nepagrįsti grasinimai, kuriuos skleidžia iliuzijų apimtas JAV prezidentas, neatsvers Amerikos gėdos ir pažeminimo Vakarų Azijos regione“, – valstybinės žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime teigė atstovas spaudai.
Pirmadienį D. Trumpas pareiškė, kad JAV gali per keturias valandas sunaikinti visus Irano tiltus ir elektrines, jeigu Teheranas neįvykdys jo ultimatumo atidaryti Hormuzo sąsiaurį.
JAV prezidentas ne kartą nustatė – ir po to vėl nukėlė – terminą, iki kurio Teheranas turi panaikinti Hormuzo sąsiaurio blokadą, įspėdamas, kad priešingu atveju Iranui gresia išpuoliai prieš energetikos objektus ir kitą civilinę infrastruktūrą.
Sekmadienį jis nustatė naują terminą, kuris sueina antradienį vakare (trečiadienį vidurnaktį Grinvičo laiku).
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Įtampa kaista: Iš Izraelio – svarbi žinia Iranui
Izraelio kariuomenės vadas generolas leitenantas Eyalas Zamiras antradienį pareiškė, kad bendras JAV ir Izraelio puolimas prieš Iraną „artėja prie strateginės kryžkelės“, ir pažadėjo „didinti režimui daromą žalą“.
„Artėjame prie strateginės kryžkelės bendroje kampanijoje prieš Iraną. Iki šiol pasiekėme reikšmingų laimėjimų, įskaitant tuos, kurie susiję su tikslais, iškeltais operacijos pradžioje“, – kariuomenės pranešime cituojamas E. Zamiras.
„Toliau ryžtingai veiksime ir didinsime režimui daromą žalą“, – teigė jis.
Šie komentarai pasirodė po to, kai Izraelio kariuomenė paskelbė smogusi aštuoniems tiltams, kuriuos, jos teigimu, Irano ginkluotosios pajėgos naudojo „ginklams ir karinei įrangai transportuoti“.
E. Zamiras taip pat kalbėjo apie karines operacijas Libane, kur Izraelio pajėgos nuo kovo 2 dienos kovoja su Irano remiama „Hezbollah“.
„Libanas yra papildoma centrinė arena“, – pranešime sakė E. Zamiras ir pridūrė, kad kariai „gilina daugiakryptines pastangas susilpninti teroristinę organizaciją „Hezbollah“.
„Toliau formuojame priešakinės gynybos poziciją, kad užkirstume kelią tiesioginei ugniai į mūsų bendruomenes, ir kartu veikiame prieš ugnį „žemė–žemė“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau antradienį Izraelio kariuomenė pranešė baigusi sausumos pajėgų dislokavimą palei „gynybos liniją“ Pietų Libane.
„Karas reikalauja didelių išlaidų, ir mes toliau veiksime, kad pašalintume grėsmes mūsų civiliams“, – sakė E. Zamiras.
Izraelio kariuomenė pranešė apie 11 karių žūtį kovose Pietų Libane.
Libano sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, kad per daugiau nei mėnesį trunkantį karą tarp Izraelio ir „Hezbollah“ žuvusiųjų skaičius pasiekė 1 530.