Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Indijoje buvo patvirtinta pirmoji vakcina nuo koronaviruso, kurios pagrindą sudaro DNR. Manoma, kad ji yra efektyvi ir turi mažai šalutinių poveikių. Tačiau yra ir tam tikrų nuogąstavimų dėl tokių vakcinų efektyvumo. Mokslininkai paaiškino ir DNR vakcinų poveikio žmogaus organizmui tikimybę.

Kaip ir „BionTech“ ir „Moderna“ mRNR vakcinos, indų bendrovės „Zydus Cadila“ ZyCoV-D pagrindu sukurtoji turi genetinės medžiagos fragmentą su informacija apie koronaviruso baltymo spyglio formą, kuri turėtų „pažadinti“ žmogaus imuninės sistemos reakciją. Tačiau informacija apie baltymo sudėtį jame įrašyta jau ne mRNR pagrindu, o gryno DNR.

Tiesa, ZyCoV-D virusinės DNR fragmentas išdėstytas ne chromosomoje, o sudaro tam tikrą žiedą – „plazmidę“, aiškinama „Tages-Anzeiger“.

Pigesnės ir greičiau pagaminamos

Ekspertų manymu, indų vakcinos registravimas yra tikras technologijų proveržis. „Tai, kad šis metodas dabar taikomas ir žmonėms, – didžiulė sėkmė“, – tvirtino prestižinės Berlyno klinikos „Charite“ infekcinės imunologijos ir vakcinų tyrimų darbo grupės vadovas Leifas Erikas Sanderis. Iki šiol šis principas buvo taikomas tik veterinarijoje.

Jo teigimu, DNR vakcinos turi daug privalumų. DNR galima gaminti pigiai ir dideliais kiekiais, tačiau tuo pat metu šis gydymo principas yra labai stabilus: „Tokioms vakcinoms, skirtingai nei mRNR pagrindo, nereikia išskirtinių saugojimo sąlygų“.

Todėl dar iki pandemijos pradžios Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomendavo plėsti DNR vakcinų naudojimą neturtingose ir šiltuose kraštuose. Šiuo metu kūrimo stadijoje yra daugiau nei 160 tokiu pagrindu kuriamų preparatų pavadinimų.

DNR vakcinų trūkumas: mažesnis efektyvumas

Tačiau DNR technologija turi ir trūkumų. DNR yra mRNR pirmtakas organizme, todėl tam, kad šios vakcinos suveiktų, yra būtinas papildomas žingsnis: kiekvieną sykį, kuomet organizmas naudojasi DNR informacija, jis turi iš pradžių ją transkribuoti į mRNR; tik po to jis gali gaminti baltymus su mRNR pagalba – pavyzdžiui, smaigalinį koronaviruso baltymą ZuCoV-D vakcinos atveju, kuris vėliau jau sukelia imuninį atsaką ir tokiu būdu sukuria imuninę apsaugą nuo tikrosios infekcijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Tikėtina, kad dėl šio papildomo dėmens DNR vakcinos yra ne tokios efektyvios, kaip mRNR vakcinos“, – paaiškino Vokietijos imunologijos bendruomenės generalinis sekretorius Carstenas Watzlas.

Juk tam, kad būtų galima transkribuoti į mRNR, DNR turi įsiskverbti giliai į žmogaus ląsteles – iki pat ląstelės branduolio. Tačiau jo apvalkalą yra sudėtinga įveikti.

„Tai užkarda, kuri apsunkina šią technologiją“, – aiškina C. Watzlas.

Dėl to Indijos vakcina nuo koronaviruso toli gražu ne tokia efektyvi, kaip mRNR vakcinos, kurios užtikrina daugiau nei 95 proc. apsauga nuo simptominio užsikrėtimo koronavirusu. Klinikinių tyrimų metu su 28 tūkst. dalyvių ZyCoV-D vakcina parodė tik 66 proc. efektyvumą. Tačiau ekspertai pažymi, kad tyrimai buvo atliekami jau tuomet, kai Indijoje siautėjo delta atmaina. Maža to, gamintojai tvirtina, kad ZyCoV-D turi itin silpną šalutinį poveikį; tačiau tai patvirtinantys moksliniai duomenys dar nebuvo paviešinti.

Vakcinos efektyvumui gerinti ši vakcina po oda suleidžiama ne adata, o naudojant tam tikrą „vakcinacijos pistoletą“. Odoje yra gerokai daugiau imuninių ląstelių už raumenis, aiškina L. E. Sanderis.

Didesnė tikimybė, kad DNR pasikeis nuo užsikrėtimo virusu, o ne nuo vakcinos

Tačiau ir pats faktas, kad DNR vakcinos pasiekia ląstelių branduolį, tokiu būdu atsidurdama itin arti žmogaus DNR, kelia nerimą. „Mažų mažiausiai galima būtų teigti, kad DNR vakcina įsiterpia į žmogaus genomą“, – aiškina L. E. Sanderis.

Tačiau tai taip pat gali būti taikoma DNR informacijai, patenkančiai į žmogaus organizmą su „Astra Zeneca“, „Johnson&Johnson“ ar rusiškąją „Sputnik V“ vakcinomis. Tokiu atveju DNR informacija į organizmą įveda pakeisti adenovirusai, kurie daugiau negali daugintis.

REKLAMA
REKLAMA

„Laboratoriškai buvo įrodyta, kad DNR įterpimas iš esmės yra įmanomas“, – cituojamas virusologas Friedmannas Weberis, pridūręs, kad realybėje tokie atvejai pasitaiko itin retai.

„Tokių atsitiktinių integracijų greitis yra 10 tūkst. kartų mažesnis už natūralių žmogaus DNR mutacijų greitį“, – pažymėjo jis.

Maža to, turėtų pasitaikyti daugybė sutapimų, kad tokie genetiniai pokyčiai būtų kenksmingi. „Aš tai vadinčiau mažai tikėtina, kad vakcinacija, kad ir su DNR vakcina ar vektorine vakcina didintų vėžio vystymosi riziką“, – aiškino mokslininkas.

Bet kokiu atveju, virusų DNR informacija nuolatos patenka į žmogaus organizmą – paprasčiausio užsikrėtimo metu. Daugelis peršalimo ligų yra sukeliami adenovirusų.

„Tačiau per 50 adenovirusų tyrimų metų nebuvo rasta jokių įrodymų, kad tai gali sukelti piktybinių ląstelių susidarymą ir tolimesnį vėžio vystymąsi“, – aiškino F. Weberis. Evoliucijos proceso metu žmogus jau „susirinko“ daug virusų DNR: 9 proc. žmogaus DNR sudaro genetinė medžiaga virusų, kurie kažkuriuo metu įsiterpė į ją.

Gairės:

Rašyti komentarą...
S
Skaitytoja
2021-10-17 18:07:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
As nesuprantu kam reikalingi tokie straipsniai juk ir taip zmones prisigazdine del skiepu o tuo labiau nieko konkretaus tik vienu ir kitu nuomuones nebegazdinkit zmoniu jei norite kad jie skiepitusi
Atsakyti
-1

!
!!!
2021-10-17 18:20:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
66%...tai skiepai kiekviena pirmadieni....
Atsakyti
0

A
As
2021-10-17 18:53:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
@Skaitytoja Tai ka, vezys gali issivystine deka tu vakcinu
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
S Skaitytoja 2021-10-17 18:07:31
As nesuprantu kam reikalingi tokie straipsniai juk ir taip zmones prisigazdine del skiepu o tuo labiau nieko konkretaus tik vienu ir kitu nuomuones nebegazdinkit zmoniu jei norite kad jie skiepitusi
Atsakyti
-1
! !!! 2021-10-17 18:20:33
66%...tai skiepai kiekviena pirmadieni....
Atsakyti
0
A As 2021-10-17 18:53:10
@Skaitytoja Tai ka, vezys gali issivystine deka tu vakcinu
Atsakyti
0
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų