Moteris gimė 1925 metais namuose Niujorke, būdama 21-erių ištekėjo ir dirbo telefono operatorė komutatorinėje. Su vyru jie santuokoje praleido 68 metus, susilaukė dviejų vaikų, keturių anūkų ir šešių proanūkių. Dabar ji gyvena pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigoje Inglvude, rašo „Today“.
Paklausta, kas, jos manymu, padėjo taip ilgai gyventi, moteris atsako tiesiai: „Neturiu nė menkiausio supratimo. Tiesiog reikia būti labai atviram ir priimti gyvenimą tokį, koks jis yra. Štai ir viskas. Reikia priimti gyvenimą ir juo mėgautis.“
Moteris turi keletą paprastų patarimų, kaip gyventi ilgiau.
Valgykite sveiką maistą
N. Greger pusryčius visada pradeda nuo mėlynių.
„Valgau daug mėlynių. Jas tiesiog dievinu“, – sakė ji.
Licencijuota dietologė Samantha Cassetty mėlynes vadina vienais naudingiausių vaisių dėl jų teikiamos naudos sveikatai.
Mėlynių vartojimas siejamas su mažesne širdies ligų ir 2 tipo diabeto rizika, taip pat geresnėmis pažintinėmis funkcijomis.
N. Greger visą gyvenimą mėgo ir obuolius, kurie laikomi naudingais širdies, žarnyno sveikatai, gali padėti kontroliuoti diabetą, svorį bei uždegiminius procesus.
Jai taip pat patinka avokadai – kreminės tekstūros vaisiai, kurių vartojimas, kaip rodo tyrimai, siejamas su geresne širdies ir odos sveikata bei svorio kontrole.
Vis dėlto ilgaamžė jokios konkrečios dietos nesilaiko.
„Iš esmės valgau viską“, – sakė ji.
Leiskite sau pasimėgauti
N. Greger dievina šokoladą, ypač juodąjį, kuris laikomas sveikiausia šokolado rūšimi.
Jame yra daugiausia kakavos sausųjų medžiagų, kuriose, dietologų teigimu, gausu fitocheminių junginių, pasižyminčių priešuždegiminėmis, priešvėžinėmis ir kraujospūdį mažinančiomis savybėmis.
Kitas mėgstamas jos skanėstas tikriausiai sulauktų gerokai mažiau mitybos specialistų pritarimo.
„Dievinu šoninę, – pareiškė N. Greger. – Tikriausiai neturėčiau jos valgyti, bet vis tiek valgau.“
Jos pusryčiuose reguliariai būna du kepti kiaušiniai su šonine ir angliška bandelė.
Apie meilę šoninei yra pasakoję ir kiti ilgaamžiai. Tačiau tai, kad jie gali ją valgyti ir sulaukti garbaus amžiaus, nereiškia, kad taip gali kiekvienas.
Naujosios Anglijos ilgaamžiškumo tyrimo vadovas dr. Thomas Perlsas anksčiau aiškino, kad tokie žmonės gali turėti itin retą apsauginių genų derinį, mažinantį su amžiumi susijusių ligų riziką.
Moteris skatina šokti
Ilgaamžė dievina pramoginius šokius ir net išmokė šokti savo vyrą.
Kiekvieną sekmadienį po pusryčių ji uždėdavo plokšteles, o pora šokdavo „po visą svetainę ir valgomąjį“.
N. Greger taip pat prisimena, kaip būdama 20-ies šoko Bruklino muzikos akademijoje.
„Jaučiausi kaip „Rockettes“ šokėja, nes galėjau taip aukštai iškelti kojas. Bet dabar jau taip nebegaliu“, – pasakojo ji.
Ir šiandien moteris vis dar juda pagal muziką – šoka sėdėdama ant kėdės.
Šokiai yra ir aerobinė, ir jėgos fizinė veikla, suteikianti daug naudos: gerina širdies veiklą, pusiausvyrą, koordinaciją ir nuotaiką, taip pat gali mažinti demencijos riziką, pažymi JAV Nacionalinė medicinos biblioteka.
Be to, tai itin sociali ir smagi veikla.
Išbandykite hobį, kuris nuramina mintis
N. Greger mama dar vaikystėje išmokė ją megzti, o moteris tuo užsiėmė didžiąją gyvenimo dalį – mezgė pledus, kepures ir megztinius.
Šį pomėgį ji metė tik prieš porą metų dėl rankų problemų.
Rankdarbiai taip pat gali būti naudingi psichikos sveikatai. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad nėrimas vąšeliu gali padėti žmonėms jaustis ramesniems ir laimingesniems, o kai kurie jį pasitelkia bandydami susidoroti su gedulu, lėtinėmis ligomis ar skausmu.
Ilgaamžė taip pat mėgsta žaisti pasjansą savo „iPad“ planšetėje ir su draugais žaisti kortų žaidimą kanastą.
Tyrimai rodo, kad stalo ir kortų žaidimai gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms palaikyti pažintines funkcijas.
Ragina nepriimti visko pernelyg rimtai
Visi žmonės patiria stresą, tačiau gebėjimas jį valdyti gali būti vienas iš ilgaamžiškumo veiksnių, pažymi mokslininkai.
N. Greger stengiasi pernelyg nesusitelkti į gyvenime pasitaikančius sunkumus.
„Esu iš tų žmonių, kurie nelabai kalba apie savo problemas, ir tai palengvina mano gyvenimą. Esu laimingas žmogus. Mėgstu juoktis. Mėgstu juokauti. Anksčiau buvau labai gera istorijų pasakotoja ir puikiai mokėjau pasakoti nepadorius anekdotus“, – sakė ji.
Vienas tyrimas parodė, kad stiprus stresas gyvenimo trukmę gali sutrumpinti beveik trejais metais – tai daugiau nei nepakankamas fizinis aktyvumas.
Kituose moksliniuose darbuose nustatytas „reikšmingas ryšys tarp susikaupusio streso ir spartesnio senėjimo“, tačiau psichologinis atsparumas, emocijų reguliavimas ir savikontrolė gali šį procesą sulėtinti.
Būkite optimistai
Panašiai ir optimizmas, kaip rodo tyrimai, siejamas su „išskirtiniu ilgaamžiškumu“, tai yra tikimybe sulaukti 85 metų ar daugiau.
„Tikrai esu optimistė, – sakė N. Greger. – Manau, kad viskas bus gerai. Nors mano gyvenime pasitaikė ir sunkių laikotarpių.“
Žmonių, pasižyminčių didesniu optimizmu, širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos, imuninės bei kvėpavimo sistemos dažniausiai būna sveikesnės, o tai, tyrimo autorių teigimu, gali būti siejama su 11–15 proc. ilgesne gyvenimo trukme.
Optimizmas taip pat gali skatinti sveikesnį elgesį ir padėti susiformuoti apsauginiams streso įveikimo mechanizmams – pavyzdžiui, į sudėtingas situacijas žvelgti kaip į iššūkius, o ne grėsmes.
Anksčiau UNIAN taip pat rašė, kas nutinka organizmui prarijus saulėgrąžų sėklų lukštų – gydytojai paaiškino galimas pasekmes.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
