Pasak autoriaus, iškalbingas epizodas įvyko per didelio masto pratybas „Hedgehog 2025“ Baltijos šalyse, kuriose nedidelė Ukrainos karių grupė atliko sąlyginio priešininko vaidmenį. B. Dougherty teigimu, vos dešimt ukrainiečių per trumpą laiką sugebėjo „sunaikinti“ 17 šarvuotos technikos vienetų ir suduoti dešimtis smūgių, faktiškai išvesdami iš rikiuotės du NATO batalionus. Vienas iš pratybas stebėjusių vadų pamatytą vaizdą apibendrino trumpa, bet nerimą keliančia fraze: „Mums galas“.
Ukrainos pranašumas prieš tradicines NATO struktūras
Analitikas pabrėžia, kad tokie rezultatai nėra atsitiktinumas. Jo nuomone, Ukraina per visapusiško karo metus sukūrė gerokai lankstesnę ir adaptyvesnę kovos veiksmų sistemą nei tradicinės Aljanso struktūros.
„Kyjive kalbėjausi su mūšiuose užgrūdintais kariais, kurie ką tik grįžo iš Donbaso. Kaip jūrų pėstininkų veteranas, tikėjausi bendro matymo. Vietoj to pajutau, kad mano „pasaulinio karo su teroru“ patirtis paseno, kol šie žmonės įvaldė naujos rūšies karą, visiškai man svetimą“, – savo komandiruotes į Ukrainą prisimena jis.
Ypatingą dėmesį autorius skiria Ukrainos technologiniam proveržiui. Anot jo, šalis kasmet pagamina milijonus dronų ir diegia inovacijas tiesiogiai padalinių lygmeniu. Kariai patys tobulina techniką, naudodami 3D spausdintuvus ir greitą grįžtamąjį ryšį su inžinieriais. Tai leidžia į pokyčius fronte reaguoti gerokai greičiau nei sistemose su centralizuotais pirkimais.
Svarbiu pranašumo elementu B. Dougherty įvardija ir skaitmeninę platformą „Delta“, kuri realiuoju laiku sujungia žvalgybos duomenis, palydovines nuotraukas ir informaciją iš dronų. Būtent tokie sprendimai, jo teigimu, leidžia Ukrainos kariškiams veikti greičiau ir tiksliau už priešininką.
Ekonominis karo aspektas ir NATO ateitis
Autorius taip pat atkreipia dėmesį į ekonominį karo aspektą. Ukrainiečių kūriniai, konkrečiai pigūs dronai-perėmėjai, gali kainuoti apie 1 000 dolerių (apie 920 eurų) ir kartu efektyviai pasipriešinti gerokai brangesnėms sistemoms. Tai, kaip pažymi ekspertas, gali „apversti sekinančio karo ekonomiką“ Ukrainos partnerių naudai.
Tuo pat metu B. Dougherty kritikuoja dalies Vakarų politikų požiūrį, kurie iki šiol Ukrainą suvokia kaip paramos objektą, o ne kaip lygiavertę partnerę. „Ukraina nėra našta ar labdaros objektas. Tai labiausiai patyrusi kovos sąlygomis ir inovatyviausia partnerė Vakarų pasaulyje“, – pabrėžia jis.
Jo įsitikinimu, NATO turi peržiūrėti savo politiką ir aktyviau integruoti Ukrainos patirtį į savo pasirengimo programas. Kalbama, be kita ko, apie Ukrainos instruktorių pasitelkimą Aljanso pajėgų mokymui ir platesnį bepiločių orlaivių bei dirbtinio intelekto juose naudojimą.
Apibendrindamas analitikas įspėja: Ukrainos potencialo ignoravimas gali tapti strategine klaida Vakarams. Karo prieš Rusiją patirtis, įgyta brangia kaina, jau šiandien keičia supratimą apie šiuolaikinius konfliktus. Ir būtent nuo to, kaip greitai NATO sugebės įvertinti šias pamokas, priklauso jo pasirengimas ateities iššūkiams.
Kaip Ukrainos dronų operatoriai „sutriuškino“ NATO
Anksčiau skelbėme, kad per NATO pratybas Estijoje 2025 metais Ukrainos kariai, atlikę sąlyginio priešininko vaidmenį, per trumpą laiką sugebėjo „sutriuškinti“ Aljanso pajėgas. Nedidelė bepiločių orlaivių operatorių grupė per pusdienį sąlyginai sunaikino du NATO batalionus, veikdama prieš tūkstantinę grupę puolamojo scenarijaus metu.
Taip pat buvo pasakojama apie jūrų pratybas „REPMUS/Dynamic Messenger“ 2025 metais, kur Ukrainos pajėgos taip pat demonstravo pranašumą: kelių scenarijų metu „raudonoji“ komanda, vadovaujama ukrainiečių, nugalėjo NATO karines jūrų pajėgas, sąlyginai nuskandindama net sąjungininkų fregatą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
