Poliklinikos lūžta nuo pacientų srauto: pasakė, kodėl vieni pas specialistą patenka po 2, o kiti – po 23 dienų Siūlo priemones, ką daryti

Nors ministerija ramina, kad dalies sveikatos paslaugų apimtys jau pasiekė priešpandeminį lygį, eilės pas šeimos gydytojus ir specialistus ne vieną toliau varo į neviltį. Pripažįstama, kad kai kur eilė pas šeimos gydytoją siekia ir 3 savaites, o pas kardiologą ne visada papulsi per mėnesį. Be kita ko, eilė pas specialistą toje pačioje įstaigoje gali skirtis nuo 2 iki 23 dienų. 

Seimo Sveikatos reikalų komitete Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Valstybinė ligonių kasa (VLK) pateikė informaciją dėl priemonių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui gerinti.

Lygindama paslaugų prieinamumo dinamiką 2019, 2020 ir 2021 m. SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Birutė Kavaliauskienė nurodė, kad šeimos medicinos paslaugos (į kurias įeina ir šeimos, ir odontologinės, ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugos) jau yra grįžusios į normos ribas.

„Dinamika parodė, kad, lyginant su 2019 m. pirmais 8 mėnesiais, bendras šių pirminės priežiūros paslaugų skaičius buvo netgi 0,6 proc. mažesnis nei šiemet. Taigi ryškesnis matomas kritimas 2020 m. šiemet praktiškai yra grįžęs į įprastą normą“, – nurodė SAM atstovė.

Visgi pats ryškiausias paslaugų deficitas išlieka odontologijos srityje, o lyginant eiles pas šeimos gydytojus 2019 ir 2021 m., registracijos per pirmąją savaitę sumažėjo nuo 86 iki 76 proc.

„Bet tai yra pakankamai neblogas rodiklis. Deja, yra įstaigų (jų yra 11 proc.), kuriose pas šeimos gydytoją įmanoma patekti per tris savaites. Kaip minėjau, didžiausios laukimo eilės yra prie odontologijos paslaugų, taip pat ir psichiatrijos paslaugų yra gana didelės laukimo eilės“, – teigė B. Kavaliauskienė.

Ji teigė, kad, bendrai paėmus, pas šeimos gydytoją prirašytas pacientas vidutiniškai apsilanko per du tris mėnesius vieną kartą. „Tai tikrai nėra toks blogas rodiklis“, – įvertino SAM specialistė.

Specialistų konsultacijų apimtys tik lipa iš duobės 

Daug blogesnė situacija su ambulatorinėmis specializuotomis paslaugomis – tai yra konsultacijos, stebėjimo, skubios medicinos pagalbos ir ambulatorinės chirurginės paslaugos).

„Nors 2020 m. buvusi paslaugų skaičiaus duobė laipsniškai išsilygina, tačiau 2019 m. lygio nepasiekė ir ryškiausias kritimas yra stebimas žiūrint į specialistų konsultacijų skaičių. (...) Tik skubios medicinos pagalbos paslaugos išliek stabiliausios“, – kalbėjo B. Kavaliauskienė.

Kaip ją papildydama nurodė VLK specialistė Tatjana Golubajeva, jei 2019 m. pas akušerį-ginekologą rugsėjo mėnesį per numatytą 30 d. terminą buvo galima patekti pas virš 90 proc. gydytojų, tai šiemet eilė daugiau 30 d. yra tik pas 8 proc. specialistų.

„Bet matome, kad ir 2019, ir 2021 m. didžiausios laukimo eilės yra pas gydytojus kardiologus, ilgiau nei mėnesį laiko reikia laukti daugiau nei pas 45 proc. gydytojų“, – sakė ji.

REKLAMA

Antroje vietoje – ortopedai traumatologai, pas 23 proc. šių specialistų laukimo eilė planinėms paslaugoms yra ilgesnė nei 30 d. Ilgesnės eilės išlieka ir pas gydytojus neurologus. Anot VLK specialistės, didžiausios eilės pas vaikų specialistus – pas gydytojus oftalmologus, pakankamai ilgos eilės ir pas vaikų kardiologus.

B. Kavaliauskienė kartu atkreipė dėmesį, kad besikreipiančiųjų į privatininkus asmenų srautas nėra toks didelis, kaip dabar bandoma pasakyti: „Absoliučiais skaičiais privačių specialistų teikiamų paslaugų dalis padidėjo, bet procentaliai ši dalis yra išaugusi puse procentinio punkto.“

SAM atstovė taip pat konstatavo, kad įteisinus nuotolinių konsultacijų galimybę šeimos gydytojui pasitarti su gydytoju specialistu šis instrumentas dar išnaudojamas vangiai: „Šios paslaugos sudaro maždaug 1,5 procentinio punkto.“

Žada mažesnę naštą šeimos gydytojams

B. Kavaliauskienė pristatė, kad šeimos medicinos paslaugų prieinamumui gerinti ketinama stiprinti šeimos gydytojo komandas, kas padėtų nukrauti bereikalingą papildomą darbą.  

„Taip pat numatoma, kad šeimos gydytojo komandos bus papildytos sekretoriumi ir atvejo vadybininku, kuris pagerintų prieinamumo procesą. Taip pat numatytos priemonės ir administracinės naštos mažinimui“, – sakė SAM specialistė.

Paslaugų prieinamumą tikimasi pagerinti diegiant pakopinių kompetencijas ir kitaip pritraukiant specialistus į rajonus, plečiant nuotolines konsultacijas, ypač gydytojo-gydytojui, diegiant naujas technologijas ir t.t. 

Tiesa, ji pabrėžė, kad, kalbant apie paciento ir šeimos gydytojo konsultacijas, šiuo metu, atsižvelgus į paciento poreikius, dėl ūmaus sveikatos pablogėjimo pirmenybė teikiama kontaktinėms paslaugoms.

„Aišku, jei pacientui yra įtariama COVID-19 liga, šeimos gydytojas individualiai aptaria, koks paslaugos teikimo būdas šiam pacientui būtų priimtiniausias“, – sakė SAM atstovė.

REKLAMA

Nerimą kelia daugiau užleistų pacientų

Po pranešimo pasisakęs Lietuvos rajono gydymo įstaigų asociacijos vadovas Vygantas Sudaris dėl ruošiamų priemonių išsakė ne vieną abejonę. Anot jo, pirmiausia neaišku, kiek minimos elektroninės priemonės bus pagalbininkai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas

„Išankstinė pacientų registracija kaip strigo anksčiau, ir prie jos mažai jungėsi įstaigų, (...) ir dabar daug įstaigų ja nesinaudoja, nes ji netinkamai veikia. Sena bėda – ir e.sveikatos strigimai ir Sveidros sutrikimai“, – sakė Pakruojo rajono ligoninės vadovas.

Kalbėdamas apie paslaugų prieinamumą jis pažymėjo, kad paslaugų poreikis konsultantams ar šeimos gydytojams ir sergamumas visada išlieka toks pats. 

„Pandemijos metu jų poreikis yra ženkliai didesnis ir būna dalis pacientų, kurie eina dėl savo baimių ir užkrovimas šeimos gydytojų ir kitų specialistų yra labai didelis. Taip pat jaučiame, kad kai atsirado nuotolinės konsultacijos, sumažėjo pacientų siuntimas gydytojams specialistams. Bet pastebime kitą dalyką, kad atsiranda daug užleistų atvejų, taigi ne visada teisinga turėti ir versti gydytojus daryti nuotolines konsultacijas vien dėl paciento saugumo“, – kalbėjo V. Sudaris.

Kartu jis išsakė abejones dėl ruošiamų priemonių šeimos gydytojų darbui palengvinti: „Ar nevertėtų pagalvoti daliai pacientų leisti tiesiai kreiptis į gydytojus specialistus, kai pacientai ateina vien dėl siuntimo išrašymo?

Dėl kitų priemonių – manyčiau, dalis jų yra diskutuotinos ir vargu ar, gal tik dalinai, sumažins tą didelį pacientų kiekį, kuris kreipiasi į sistemą ir ji lūžta. Suvaldymui pandeminiu metu galbūt užtektų žemiškesnių paprastų priemonių.“

Eiles didina ir apverktini paslaugų įkainiai

Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša patvirtino, kad specialistų konsultacijos, ką rodo ir ministerijos pateikti duomenys, yra atsigavusios, dirbama pilna apimtimi. Tačiau jis neslėpė, kad išlieka keletas opių momentų. 

REKLAMA

„Sena žinoma bėda su įkainiais – pavyzdžiui, kardiologo konsultacijos savikaina yra didesnė negu tai, ką gauname iš teritorinių ligonių kasų. Tai nėra ko stebėtis, kad ilgiausios eilės pas kardiologus, nes su kiekviena konsultacija poliklinika tampa biednesne. Neprisamdysi daugiau kardiologų bloginant situaciją.

Panašaus blogumo situacija yra, kur konsultacijos irgi minusinės, tai endokrinologo, gastroenterologo, endoskopuotojo, traumatologo, alergologo paslaugos. Esame kalbėję su VLK, jie tą problemą žino, dėl žmogiškųjų resursų trūkumo nespėja perskaičiuoti įkainių. Bet kol jie bus ne skatinantys, o užkertantys konsultacijų didinimą, situacija greičiausiai nesikeis“, – konstatavo jis.

Eilės pas tos pačios srities specialistą – nuo 2 iki 23 dienų

Kartu jis atkreipė dėmesį į didžiules prieinamumo pas tos pačios srities specialistus žirkles. 

„Kita problema – pas tos pačios specialybės, pavyzdžiui, gastroenterologą eilės konsultacijai svyruoja nuo 2 iki 23 dviejų. Kaip ir kitų specialistų. Kodėl taip yra? Esama kategorijos gydytojų, kurie yra labai populiarūs ir pacientų pageidaujami ir yra sutinkama po mėnesio. 

O yra nepopuliarių gydytojų, pas kuriuos specialistai vengia eiti, pas juos eilių nėra. Daugelyje pasaulio šalių nėra galimybės pasirinkti, pas kokį konkrečiai tos specialybės atstovą gali patekti ir eini pas tą, pas ką eilė trumpesnė“, – kalbėjo P. Kibiša.

Jo teigimu, jei ir Lietuva ryžtųsi tokiam žingsniui, be abejo, eilės sumažėjo. Dar vienas dalykas, ką pašnekovas girdi bendraudamas su profsąjungomis, kad toliau einama ta pačia kryptimi – stengiamasi didinti pagrindinį atlyginimą, o ne kintamąją dalį, kuri priklauso nuo rezultatų.

„Tai suprantama, kad jei skatiname tai, kad nesvarbu, kiek priėmei pacientų, ir gauni vis didesnį procentą atlyginimo, tas neskatina dirbti nei našiau, nei juo labiau stengtis dėl paciento“, – pastebėjo jis.


Rašyti komentarą...
P
Petras
2021-10-14 17:14:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Melas!!!! Registravausi pas šeimos gydytoją praeito mėnesio 5 dieną, gavau taloną 22-ai, poliklinikoj 3 šeimų gydytojų kabinetai greta,- nei vieno žmogaus, gydytojos net chalatų neapsivilkusios. Tai buvo trečiadienis, ketvirtadienį gydytoja išvažiavo savaitgaliui ilsėtis. Registravausi tą pačią dieną pas fizeoterapeutą, talonas spalio 28-ai !!! T.y. daugiau negu po mėnesio. Man gali kas nors paaiškinti, ką bendro turi fizeoterapija su pandemija?
Atsakyti
-2

P
Pilietė
2021-10-14 14:15:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Poliklinokos- šio laiko pandemija.Negali būti,kad per mėnesį negali nei užsiregistrioti,nei prisiskambinti.Tai pyktybiškumas .
Atsakyti
0

M
Matilda
2021-10-14 13:18:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Buvau Dainų poliklinikoj, per visą koridorių nė vieno paciento !
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (37)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų