Išankstiniai duomenys atskleidžia, kad 2021 m. tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) moterų COVID-19 buvo pagrindinė mirties priežastis ir aplenkė visais laikais pirmavusias širdies ir kraujagyslių ligas. Iš viso tai sudarė 16,5 proc. mirčių (513 mirusiųjų).
Antroje vietoje liko išeminės širdies ligos, kurios nusinešė 9,6 proc. šios amžiaus grupės gyvybių (298), trečioje vietoje – kepenų ligos (281), ketvirtoje – moters lyties organų piktybiniai navikai (244).
Panašus skaičius ir mirusiųjų nuo virškinimo trakto piktybinių navikų (230). Toliau rikiuojasi ir kitos mirčių priežastys: krūties piktybinis navikas, insultas, tyčiniai susižalojimai ir kt.
Daugiausiai darbingo amžiaus vyrų pražudė širdies ligos
Tuo metu tarp darbingo amžiaus vyrų COVID-19 buvo antra pagal dažnumą mirties priežastis. Iš viso tai sudarė 10,8 proc. (803 mirusieji). Pirmoje vietoje liko išeminės širdies ligos, nuo jų mirė 17,1 proc. šio amžiaus vyrų (1269).
Trečia pagal dažnumą priežastis – virškinimo trakto piktybiniai navikai.
Toliau rikiuojasi tokios priežastys kaip kepenų ligos, tyčiniai sužalojimai, insultas, trachėjos, broncho ar plaučio piktybinis navikas.
Pagrindinės visų gyventojų mirties priežastys
Išankstiniais duomenimis, apskritai Lietuvoje 2021 m. mirė 47 746 žmonės, t. y. 4 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais. Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir COVID-19 liga – sudarė 84,2 proc. visų mirties priežasčių.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik pusė, t. y. 48,2 proc. visų mirusiųjų. Nuo piktybinių navikų mirė 16,2 proc., nuo COVID-19 ligos – 14,7 proc., o dėl išorinių mirties priežasčių – 5,1 proc. visų mirusiųjų.
Pernai mirė 22 889 vyrai, lyginant su 2020 m. – 1 572 vyrais daugiau. Daugiausia (42,7 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų: iš jų 62,1 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 19,8 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų.
Taip pat praėjusiais metais netekome 24 857 moterų, t. y. 2 627 moterimis daugiau nei užpernai. Daugiausia moterų (53,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų: 59,6 proc. jų mirė nuo išeminės širdies ligos, 24,8 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų, 9,8 proc. – nuo hipertenzinių ligų.
Nuo COVID-19 ligos mirė 3 285 vyrai (14,3 proc. visų mirusiųjų), tai buvo trečia pagal dažnumą jų mirties priežastis. Moterų mirčių struktūroje ši liga yra antroje vietoje. Nuo COVID-19 2021 m. mirė 3 733 moterys (15 proc. visų mirusiųjų).
Iš viso nuo pandemijos pradžios nuo koronaviruso kaip pagrindinės priežasties mirė 9090 asmenų.
