Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nerimas, pergyvenimai ir stresas tapo šių dienų palydovais. Pasak Šeimos gydytojos Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės, šie veiksniai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Nervų sistema tiesiogiai susijusi su širdies negalavimais, todėl ilgalaikis stresas tampa šių ligų katalizatoriumi. 

Nerimas, pergyvenimai ir stresas tapo šių dienų palydovais. Pasak Šeimos gydytojos Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės, šie veiksniai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Nervų sistema tiesiogiai susijusi su širdies negalavimais, todėl ilgalaikis stresas tampa šių ligų katalizatoriumi. 

REKLAMA

„Dėl psichologinių priežasčių žmogaus organizme atsirado nemažai organinių ir funkcinių  pokyčių, kurie paskatino somatinių ligų atsiradimą ir raidą. Yra aiškus ryšys tarp žmogaus psichikos  būklės ir negalavimų paūmėjimo. Depresija ir nerimas prie to stipriai prisideda. Kaip sakoma, didelės dalies ligų atsiradimo ir paūmėjimo priežasčių reikia ieškoti žmogaus psichinėje ir emocinėje savijautoje“, – teigia E. Nevardauskaitė-Rudzikienė.

Įtampa ir nerimas neigiamai veikia bendrą žmonių savijautą. Esant stresui lėtinės ligos paūmėja, ypač tai jaučia žmonės, turintys problemų su širdimi ir kraujotaka, rašoma pranešime spaudai. 

REKLAMA

Bet kuris konfliktas – tai didžiulis stresas

Kariniai veiksmai sukelia žmogui didžiulio nerimo ir baimės jausmą. Todėl svarbu kontroliuoti emocijas ir saugoti nervų sistemą. „Prasta psichinė būklė persiduoda į kūną, ypač veikia imunitetą, antinksčius, žarnyną, širdies ir kraujagyslių sistemą. Psichika įtakoja net molekulinį ląstelių lygį, turi poveikį kalcio, gliukozės, cholesterolio apykaitai ir gali sukelti sisteminį uždegimą“, – sako šeimos gydytoja.  

Moksliniame žurnale AMA Network Open, kurį leidžia JAV medicinos asociacija, paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad suaugusieji, kenčiantys nuo reguliaraus streso, net 30 procentų dažniau suserga širdies ir kraujagyslių ligomis bei patiria infarktą arba insultą.  

Gydytoja E. Nevardauskaitė-Rudzikienė patvirtina, kad psichosocialoginiai faktoriai patenka į miokardo infarkto rizikos veiksnių trejetuką. Siekiant mažinti streso ir įtampos galimus padarinius, E. Nevardauskaitė-Rudzikienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į augalinės kilmės preparatus.

REKLAMA
REKLAMA

Vaistažolių ekstraktai, turintys anksiolitinį ir antidepresinį poveikį, skirtingai nei cheminiai preparatai, veikia organizmą švelniai, nesukelia pripratimo, mieguistumo, vangumo.  

Kokias vaistažoles reikėtų rinktis? 

„Efektyviausiomis vaistažolėmis, skirtomis kovoti su stresu ir užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, išlieka valerijonas, sukatžolė ir gudobelė. Graužininė gudobelė turi daug biologiškai aktyvių medžiagų. Pavyzdžiui, flavanoidų, fenolinių rūgščių, polifenolių, aminų, terpenoidų, raugų ir jų junginių. Jos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis.

Didina širdies raumens atsparumą deguonies stygiui, gerina širdies vainikinę kraujotaką, kraujo apytaką smegenyse, mažina pulsą, atpalaiduoja periferines kraujagysles, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, ramina centrinę nervų sistemą. Visa tai patvirtina daug mokslinių tyrimų“, – konstatuoja šeimos gydytoja.  

Anot jo, gudobelės ekstraktas gali būti naudojamas esant nemigai, nerimui ir baimei, dusuliui, jaučiant greitą, širdies plakimą, sunkumą ir diskomfortą krūtinės ląstos srityje. E. Nevardauskaitė-Rudzikienė rekomenduoja dar vieną fitopreparatą – paprastąją sukatžolę.

REKLAMA
REKLAMA

„Moksliniais tyrimais yra įrodytas sukatžolės nervų sistemą raminantis poveikis. Net 2–3 kartus stipriau nei valerijonas mažina įtampą ir atpalaiduoja. Ši vaistažolė slopina nervinės kilmės širdies ir kraujagyslių sutrikimus, turi teigiamą poveikį kraujospūdžio mažinimui, širdies permušimams, plečia širdies vainikines arterijas, todėl pagrindinis žmogaus organas geriau aprūpinamas deguonimi. Sukatžolės sudėtyje esantis alkaloidas leonurinas tausoja širdies raumenį. Taip pat šis fitopreparatas mažina galvos skausmą ir svaigimą“, – pasakoja gydytoja.  

Apie sukatžolę reikėtų pagalvoti esant nerimui,  epizodiškai pakylant arteriniam kraujo spaudimui, širdies neurozei, krūtinės anginai. Dar viena naudinga vaistažolė – vaistinis valerijonas, mažinantis raumenų spazmus ir kraujo spaudimą, retinantis širdies ritmą, turintis analgetinį poveikį, kai skauda galvą ar raumenis.  Dar vienas svarbus valerijono poveikis – GABA receptorių aktyvinimas ir nerimo mažinimas, skatina serotonino, melatonino, dopamino gamybą organizme. Jo dėka galima nusiraminti ir nesunkiai užmigti. 

REKLAMA
REKLAMA

Vaistažolių kombinacija efektyviausia

Pasak E. Nevardauskaitės-Rudzikienės, gudobelės, sukatžolės ir valerijono kombinacija leidžia pagerinti atsparumą stresui, širdies ir kraujotakos veiklą, ypač nervinės įtampos metu.  Kombinuota sąveika tarp skirtingų žolinių preparatų padidina jų terapinį efektyvumą.  Ypač vaistažolių efektyvus poveikis atsiskleidžia naudojant fitopreparatus, pagamintus  tinktūros pavidalu, kai jos sujungiamos etanolio dėka. Etanolis vaistažolių tinktūrose yra puikus tirpiklis, leidžiantis išsaugoti milžinišką kiekį aktyvių medžiagų. Būtent tokia forma yra patikrinta ir laiko ir mokslo.

„Etanolis lengvai pereina pro ląstlelių membranas, ištraukia augaluose esančias veikliąsias medžiagas ir pagerina jų patekimą į kraujotaką“, – teigia gydytoja.   

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų