Gydytojai papasakojo apie pokovidines pasekmes: simptomai apsunkina ir lengvai sirgusiųjų gyvenimą

Vis daugiau populiacijos persergant COVID-19 infekcija garsiau kalbama apie „pokovidinį sindromą“, t. y. trumpalaikes ir ilgalaikes infekcijos pasekmes sveikatai. Šeimos gydytojai jau dabar pasakoja girdintys pacientų skundus dėl didžiulio nuovargio, lydinčio nerimo ir įspėja, kad kai kuriais atvejais atsigauti po ligos prireikia ir kelių mėnesių.

Šeimos gydytojai pasakoja jau sulaukiantys dusulio, nerimo ar nuo menkiausių buities darbų atsiradusiu nuovargiu besiskundžiančių žmonių.

„Daug yra įvairių pokovidinių sutrikimų tiek fiziologinių, tiek psichologinio pobūdžio. Žmones, būna, lydi didelis nerimas po sirgimo, pereinantis net į panikos atakas. Atsiranda nepasitikėjimas savimi, per jautri savistebėsena. 

Tuomet į bet kokius sveikatos pasikeitimus, mažiausią skausmą ar vos kiek stipriau suplakusią širdį, atkreipiamas daug didesnis dėmesys. Pacientai paprasčiausiai pradeda į savo būklę žiūrėti per jautriai“, – pastebėjo šeimos gydytoja Toma Kundrotė.

Liga sukelia didelį nerimą

Ji pridūrė, kad daug ką ima varginti ir refliuksas, kas vėlgi susiję su didele įtampa, nerimu, patirtu ligos metu.

„Išties ši liga sukelia nemažai nerimo, nes ir nemažai žmonių nuo jos miršta, tad kai kurie labai įsibaiminę būna“, – pabrėžė gydytoja.

Anot T. Kundrotės, natūralu, kad toks nerimas sveikimui nepadeda. Tačiau, kita vertus, kurie suserga sunkiai, tikrai jaučia įtampą, ypač jei jauni, iki tol buvę sveiki pakliūna tiesiai į stacionarą:

„Ir tada guli, kvėpuoji deguonį ir galvoji, ryte atsikelsi ar ne, reikės tave į reanimaciją guldyti ar ne. Ir kai dar aplinkui gulint tai vienas, tai kitas įkišamas į maišą, tai tos baimės, tikiu, kad yra daug. Galvoji tada, kada būsi kitas...“

Fizinis pajėgumas grįžta pamažu

Šeimos gydytoja pasakojo susidurianti su jaunais, aktyviais, sveikais, sportuojančiais vyrais, kuriems irgi teko gydytis stacionare, kurie duso ir buvo prijungti prie deguonies aparato. 

REKLAMA

„Jie būna sunkiai sirgę, turėję abipusį kovidui būdingą plaučių uždegimą, stacionare ilgai pragulėję. Ir išleistų jų būklė toli gražu nėra tokia pati kaip prieš ligą“, – kalbėjo gydytoja.

Anot jos, nors jau tokie žmonės ir grįžta ir į darbus, rentgenas dar rodo „nešvarius“ plaučius. 

„Vienas tokių pacientų – karininkas, tai skundžiasi, kad negali ilgų distancijų bėgti, visokių niuansų yra, kai fiziškai dar tikrai nėra atsigauta“, – aiškino T. Kundrotė.

Pacientas pasveikęs, bet jėgų neturi

Vilniaus universiteto šeimos medicinos gydytoja rezidentė Jonė Stanislovaitytė, dirbanti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centre, pasakojo, kad klinikinėje praktikoje susiduriama su pacientais, kurie jau yra persirgę koronavirusine infekcija, galėtų eiti į darbą, tačiau skundžiasi dideliu nuovargiu ir kitais išliekančiais simptomais.

„Pastebima, kad prasirgus COVID-19 infekcija pacientams dažnai išlieka poinfekciniai simptomai, kitaip tariant – ilgalaikiai koronavirusinės infekcijos padariniai, t. y. pacientai jau būna pasveikę, išleidžiami iš saviizoliacijos, nebeturi viruso nosiaryklėje, bet jie skundžiasi įvairiais simptomais. Jie dažniausiai nekelia pavojaus gyvybei, bet gali atsiliepti gyvenimo kokybei ir kasdienei veiklai“, – aiškino gydytoja.

Anot jos, jau dabar svarstoma, kad tai ateityje galėtų būti svarbi visuomenės sveikatos problema. J. Stanislovaitytė pasakojo, kad dažniausiai tokiems pacientams pasireiškia nuovargis, užsitęsęs sausas kosulys, raumenų silpnumas.

Gali varginti šiek tiek padidėjusi kūno temperatūra, neurologiniai-psichiatriniai simptomai, tokie kaip dėmesio, atminties miego sutrikimai, gali atsirasti nuotaikos svyravimai ir pan.

Anot gydytojos, nėra iki galo aišku, kas tokio pobūdžio negalavimus gali sukelti. Manoma, kad tai yra daugelio veiksnių padarinys. 

Vargina ir jaunus, sirgusius lengvai

Poinfekciniai simptomai, užtrunkantys ilgiau nei 3 savaites, pasireiškia apie 10 proc. COVID-19 infekcija sirgusių pacientų. Tiesa, dalį žmonių tokie simptomai gali varginti ir mėnesius.

REKLAMA

Anot J. Stanislovaitytės, minėtieji liekamieji reiškiniai dažniau atsiranda ir ilgiau užtrunka sirgus sunkia ligos forma, pvz., tais atvejais, kai prireikia hospitalizacijos. Didesnė rizika čia tenka ir vyresniems, lėtinių ligų turintiems asmenims, taip pat – jei ūmios ligos metu pasireiškė daugiau nei 5 būdingi ligos simptomai.

Tačiau poinfekciniais negalavimais skundžiasi ir jauni asmenys, neturintys lėtinių ligų ir sirgę pakankamai lengvai. „Yra pastebėta, kad net ir lengva COVID-19 forma sirgę pacientai gali jausti liekamuosius reiškinius“, – aiškino ji.

Į tai dėmesį yra atkreipusi ir šeimos gydytoja Jurga Dūdienė:  „Kas liūdina – kad šis kartais pasireiškia net ir lėtinių ligų neturintiems pacientams, persirgusiems koronavirusine infekcija, net ir patyrus tik lengvus simptomus. 

Žinoma, dažniau tai pasireiškia vyresnio amžiaus, su lėtinėmis ligomis žmonėms. Atsigavimas po ligos gali užtrukti nuo 2–4 savaičių iki kelių mėnesių. Bet tikrai mažesnei daliai persirgusiųjų.“

Atliks tyrimą

J. Stanislovaitytė kartu pasakojo, kad siekiant identifikuoti šiuos poinfekcinius simptomus, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centre ruošiamasi atlikti biomedicininį tyrimą.

„Paskatinti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovės doc. Linos Vencevičienės subūrėme rezidentų komandą. Kartu planuojame atlikti ilgalaikį pacientų, sirgusių koronavirusine infekcija, stebėjimą bei poinfekcinių simptomų identifikavimą. 

Pacientai bus aktyviai sekami, tiriamos jų kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos bei psichikos sveikata. Tikimės, kad šis tyrimas padės labiau suprasti koronavirusinės infekcijos įtaką žmogaus sveikatai“, – sakė ji.  

Sveikimas užtrunka ir iki kelių metų?

Nors dabar didžiausias dėmesys tenka COVID-19 infekcijai, J. Stanislovaitytė pasakojo, kad netrumpas, kelis mėnesius ar net ilgiau galintis trukti organizmo atsigavimas būdingas ir po kitų infekcinių ligų.

REKLAMA

„Yra pastebėta, kad susirgus ir kitomis ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis prireikia laiko atsigauti. Neatsitiktinai ir vos prasidėjus pandemijai mokslininkai ėmėsi tyrinėti šią sritį, nes įtarė, kad gali išlikti toks infekcijos poveikis“, – sakė ji.

Portalui tv3.lt VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu prof. Edvardu Danila taip pat yra aiškinęs, kad neretai sunkiu uždegimu susirgusius asmenis labiausiai pažeidžia vadinamas detreniruotumas.

„Žmogus, būna, serga sunkiu uždegimu, ilgai guli lovoje ir detreniruojasi. Pavyzdžiui, iš SARS patirties galima pasakyti, kad toks žmogaus sveikimas gali trukti net vienus ar dvejus metus, kalbant apie fizinę būklę. 

Ne tik po gripo, koronaviruso, bet ir sunkaus „paprasto“ bakterinio plaučių uždegimo lygiai taip pat didėja trombozės, respiratorinio distreso sindromo rizika. Ir lygiai taip pat sveikimas užtrunka“, – kalbėjo jis.

Kaip padėti sau?

Paklausta, kas padėtų persirgus COVID-19 infekcija kuo greičiau grįžti į įprastas vėžes, J. Stanislovaitytė pabrėžė, kad reikėtų sudaryti geriausias sąlygas organizmui atgauti jėgas.

„Visų pirma reikėtų gerai išsimiegoti, sveikai maitintis, laikytis darbo-poilsio režimo. Jei įmanoma, į darbą grįžti palaipsniui. Taip pat reikėtų stengtis valdyti stresą, rūpintis savo psichine sveikata.

Labai svarbus yra ir fizinis aktyvumas, kuris turėtų būti pritaikytas pagal pacientų būklę ir didinamas po truputį, kol pacientas atgauna savo įprastą fizinę formą. Pradėti galima nuo trumpų pasivaikščiojimų“, – vardijo ji.

Pašnekovė pridūrė, kad simptomams progresuojant, ilgai trunkant, ar jei jie pradeda sunkinti gyvenimo kokybę, reikėtų nedelsti bei kreiptis į savo šeimos gydytoją.


Rašyti komentarą...
P
Pandemijus
2021-02-01 07:47:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Normaliomis sąlygomis tokiems žmonėms turėtų būti skiriama reabilitacija. Bet kai tokių yra daug, net nesuskaičiuojama, nes daug kas net nesikreips turintys pasekmių, valstybei yra taip paranku, kai viskas uždaryta - sutaupys daug pinigėlio. O žmogus čia niekada nebuvo svarbus.
Atsakyti
-3

A
As
2021-02-01 07:52:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na tokio niekinio,neprofesionalaus,padoraus ir protingo gydytojo varda zeminancio,taip aiskiai isreiksto uzsakyto straipsnio dar neteko skaityti.Geda save ivardinusiom tipo medikem.(visi isvardinti simptomai yra psichologiniai ir nuo labai mazo judejimo),o pasinaudoje virusu marina masiskai ir ne uz ka neatsako,nes virusas tapo priedanga va tokiam bukumui.
Atsakyti
-10

W
W
2021-02-01 07:58:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aprasyti simptomai yra psichologinio smurto pasekme,o ne to viruso.Va tokie buki,nekompetetingi straipsniai irgi yra psichologinis smurtas,kuris dar kelis zmones susargdins(nes tie keli gal jau buvo ties riba ir jiem reikejo paskatinimo,ir se tau,dar viena kasdienine dusto porcija)
Atsakyti
-11

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų