„Ukrainos sportui tai nėra eilinė naujiena. Tai smūgis. Smūgis sportininkams, kurie kasdien treniruojasi karo sąlygomis. Treneriams, kurie išlaiko sistemą, kai ji tiesiog byra akyse. Vaikams, kurie ir toliau tiki sportu nepaisydami sirenų, netekčių, sugriautų salių ir nežinomybės.
Ukrainos gimnastikos federacija padarė viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad kovotų prieš šį sprendimą. Kad gintų Ukrainos poziciją. Kad paaiškintų pasauliui: negali būti „sporto už politikos ribų“, kai šalia agresorės valstybės vėliavos stovi ukrainiečių sportininkai, kurių miestai kasdien apšaudomi.
Tačiau šiandien norisi užduoti kitą klausimą. Kur mūsų atsakinga ministerija? Kur stipri, aiški ir vieša valstybės pozicija? Kur sporto diplomatija? Kur sisteminis darbas tarptautiniu lygiu? Kur balsas, kuris turi skambėti ne tyliai, ne formaliai, ne „dėl vaizdo“, o maksimaliai griežtai?
Nes susidaro įspūdis, kad visa atsakomybė vėl perkelta federacijai. Federacija kovoja. Treneriai kovoja. Sportininkai kovoja.
O tuo metu atsakingi pareigūnai daugiau dėmesio skiria forumams, renginiams, reprezentaciniams atidarymams ir gražioms ataskaitoms, nei realiai Ukrainos sporto gynybai tarptautinėje arenoje.
Tačiau sportininkai – ne dekoracijos ataskaitoms. Treneriai – ne fonas oficialioms nuotraukoms. Ukrainos gimnastika – ne punktas prezentacijoje. Tai žmonės. Tai darbas. Tai valstybė. Tai Ukrainos reputacija pasaulyje. Ir šiandien mus faktiškai stato į kampą.
Nes kiekviena tarptautinė federacija turi savo taisykles, reglamentus ir sankcijas. Jei varžybose skamba Rusijos himnas, o ukrainiečių sportininkas ar treneris palieka apdovanojimų ceremoniją arba demonstratyviai išeina – tai gali baigtis drausminėmis pasekmėmis, net diskvalifikacija.
Tai ką mums daryti? Stovėti šalia agresorės valstybės vėliavos? Klausytis valstybės, kuri griauna mūsų miestus, himno? Leisti jiems pasiimti medalius, o patiems rizikuoti diskvalifikacija dėl principingos pozicijos? Tai spąstai. Ir tokioje situacijoje Ukrainos sportininkai bei treneriai neturi likti vieni.
Kur ministerijos strategija? Kur diplomatinis darbas? Kur aiškus veiksmų planas? Kur federacijų palaikymas ne žodžiais, o realiais sprendimais?
Nes kol vieni kovoja už Ukrainos sportą, kiti užsiima tuo, kas jiems naudingiau ir pastogiau, o paskui stebimės, kodėl sportininkai ir treneriai išvyksta.
Jie išvyksta ne tik dėl karo. Jie išvyksta dėl abejingumo. Dėl sistemos nebuvimo. Dėl jausmo, kad buvo palikti vieni.
Šiandien klausimas kyla ne tik tarptautinei gimnastikai. Klausimas kyla mūsų valstybei.
Kas turi ginti Ukrainos sportininką? Kas turi kalbėti šalies vardu tarptautiniu lygiu? Kas turi prisiimti atsakomybę už tai, kad Ukrainos sportas neliktų vienas prieš tokius sprendimus? Mes turime teisę į atsakymą.
Nes Ukrainos sportininkai neturi rinktis tarp garbės ir diskvalifikacijos. Ir Ukrainos sportas neturi gyventi vien federacijų, trenerių ir pačių sportininkų pastangomis“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė S. Zacharova.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
