X. Alonso nėra įpratęs atsakinėti į klausimus apie nusivylimus futbolo aikštėje. Kaip žaidėjas, jis iškovojo 16 trofėjų su „Liverpool“, Madrido „Real“, Miuncheno „Bayern“ ir Ispanijos rinktine. Jo kolekcijoje – dvi Čempionų lygos taurės (2005 m. su „Liverpool“, 2014 m. su „Real“), keturi lygos titulai (2012 m. su „Real“, 2015–2017 m. su „Bayern“), du Europos čempionato aukso medaliai (2008 ir 2012 m.) bei 2010 m. Pasaulio taurė. Trenerio karjeros pradžia taip pat buvo įspūdinga – 2024 m. jis atvedė Lėverkuzeno „Bayer“ į sezoną be pralaimėjimų, iškovodamas lygos ir taurės dublį bei nutraukdamas „Bayern“ dominavimą Vokietijoje.
Visgi trumpas ir nesėkmingas etapas „Santiago Bernabeu“ stadione galėjo palaužti jaunąjį specialistą. Užuot paskendęs savigailoje ar kartėlyje, X. Alonso į situaciją žvelgia filosofiškai.
„Laimė, mano karjeroje nėra per daug randų, – kalbėdamas su nedidele grupe Anglijos žurnalistų Sidnėjuje sakė X. Alonso. – Taip, gavau vieną, bet jis gyja. Dabar jis jau sugijęs, o aš esu labai motyvuotas ir pasiryžęs mėgautis šiuo nauju žingsniu taip pat, kaip tai dariau pradėjęs dirbti Madride.
Žvelgdamas atgal, pasiimu pozityvius dalykus ir tai, kas neveikė. Buvau labai kritiškas sau, galvodamas, ką galėjau padaryti geriau, nes viskas susiklostė ne taip, kaip tikėtasi.
Kalbant apie teigiamus dalykus, sukaupiau daug patirties, turėjau prisitaikyti. Kai kurie dalykai pasiteisino, kiti – ne, tiek žaidimo, tiek žmonių valdymo prasme. Tai yra visko mišinys.“
„Žinoma, žinoma, – paklaustas, ar nusivylimas pavertė jį geresniu treneriu, pabrėžė ispanas. – Išmoksti iš nusivylimų, kai kažkas nepavyksta, ir stengiesi tikėti, kad ateityje viskas bus geriau.
Laiką be darbo išnaudojau energijos atstatymui, nes treneriui jos reikia labai daug, kad galėtum įkvėpti kitus. Labai svarbu perduoti šią aistrą ir entuziazmą kiekvienoje treniruotėje bei ruošiant rungtynių planą. Futbolo daug nežiūrėjau, daugiausia dėmesio skyriau sau ir savo pojūčiams.“
Dabar jo laukia milžiniškas iššūkis Londone. Nuo 2022 m., kai klubą įsigijo Toddo Boehly ir „Clearlake“ konsorciumas, „Chelsea“ iškovojo vos du trofėjus (Konferencijų lygos ir Klubu Pasaulio taurės, abu laimėti praėjusiais metais). Jei gegužę komanda nebaigs sezono viršūnėje, praeis dešimtmetis nuo paskutinio triumfo Anglijos „Premier“ lygoje. Praėjusį sezoną jie liko vos dešimti, nuo čempiono Londono „Arsenal“ atsilikę net 33 taškais.
2025–2026 m. kampanija, kurios metu prie komandos vairo spėjo padirbėti Enzo Maresca, Liamas Rosenioras ir laikinasis strategas Calumas McFarlane'as, baigėsi dar vienu nusivylimu. X. Alonso paskyrimas buvo patvirtintas kitą dieną po pralaimėto FA taurės finalo „Manchester City“ ekipai. Ispanas su klubu pasirašė ketverių metų sutartį ir tapo pirmuoju specialistu valdant dabartiniams savininkams, gavusiu „vadybininko“ (angl. manager), o ne „vyriausiojo trenerio“ (angl. head coach) pareigas.
„Viską lėmė projektas, nes „Chelsea“ situaciją mačiau iš šalies. Mačiau ir teigiamus dalykus, ir tai, kas kėlė nerimą, todėl juos aptariau. Klubui ir sporto direktoriams tai buvo procesas – yra gerų dalykų ir tokių, kuriuos jie nori ištaisyti.
Svarbiausia, kad mūsų analizė sutapo. Jei mūsų požiūriai būtų išsiskyrę, tai greičiausiai nebūtų buvęs tinkamas atspirties taškas. Kol kas priimame teisingus sprendimus.“
„Sprendimas turėjo ateiti iš čia ir iš čia, – rodydamas į širdį, galvą ir pilvą aiškino strategas. – Mačiau, kad tai geras laikas klubui, geras laikas man pačiam ir puiki galimybė.
Tai komanda, kuri pastaruoju metu žaidė tikrai gerai, o situacija praėjusio sezono pabaigoje nebuvo tokia prasta, kaip atrodė. Yra didžiulis potencialas tobulėti, tad pažiūrėsime, kiek laiko tai užtruks.“
Permainos „Chelsea“ jau prasidėjo – tai įrodo 35-erių Danny Welbecko ir 36-erių Jordano Hendersono įsigijimai. Nors pastaruosius trejus metus „Chelsea“ vidutiniškai turėjo jauniausią sudėtį lygoje, komanda dažnai buvo kritikuojama dėl patirties ir lyderių trūkumo. Nors X. Alonso neturi absoliučios kontrolės, jo nuomonė diskusijose su sporto direktoriais yra itin svarbi.
„Lyginti su tuo, kas buvo anksčiau, yra sunku, nes nedalyvavau procesuose su buvusiais treneriais. Tai nėra tik mano, tai – kolektyvinis sprendimas.
Nėra taip, kad turiu visą valdžią ir vienintelę teisingą viziją. Man patinka aplink save turėti gerų žmonių, nes nesu absoliučios tiesos žinovas. Noriu dirbti su tais, kurie turi žinių ar informacijos, kurios neturiu aš, kad sprendimus priimtume kartu.
Reikia tinkamo asmenybių ir brandos etapų balanso – žaidėjų, kuriems šiek tiek per dvidešimt, per trisdešimt, ir tų, kurie yra tarp šių amžiaus grupių. Tam nėra vienos formulės, bet turi tai jausti.
Vėliau viską lemia savybės ir tai, kaip futbolininkai bendrauja. Jei jie turi gerų savybių ir puikiai sutaria, sukuri ryšius, kurie padeda komandos dvasiai. Tai taip pat svarbu, kaip ir taktika. Pirmiausia – komandos dvasia, o po to – geras futbolas ir pergalės. Tada tiesiog tęsi šį procesą.
Kas mane to išmokė? Pats žaidimas. Kartais apimdavo jausmas, kad tiesiog dievinu žaisti su šia komanda. Gali tai pajausti, bet tam reikia atsidavimo ir atsakomybės, o man tai visada buvo labai natūralu. Kiek laiko tai užtrunka? Gali prireikti savaitės, o gali ir dešimties metų.“
Priešsezoninio turo metu Australijoje X. Alonso kovoja su laiko juostų skirtumu, tačiau nemigą išnaudoja aktyviai – tris kartus per savaitę bėga 10 kilometrų distanciją, palaikydamas solidų 4 min. 30 sek. kilometrui tempą. Treniruotėse jis nevengia prisijungti prie žaidėjų, kurie lieka sužavėti jo technikos ir perdavimų tikslumo.
Trenerio gyslelę ispanas paveldėjo iš savo tėvo Periko, kuris su San Sebastiano „Real Sociedad“ (1981 ir 1982 m.) bei „Barcelona“ (1985 m.) laimėjo „La Liga“ pirmenybes, o vėliau pats tapo treneriu. Dar vaikystėje Xabi sėdėdavo virtuvėje šalia tėvo, kai šis ruošdavosi treniruotėms ar dėliodavo komandos sudėtį, ir visada turėdavo savo nuomonę.
Per savo karjerą X. Alonso žaidė vadovaujamas tokių futbolo grandų kaip Pepas Guardiola, Carlo Ancelotti, Jose Mourinho, Vicente del Bosque ir Rafa Benitez. Su daugeliu jų jis palaiko ryšį iki šiol, tačiau būtent paskutiniai karjeros metai Miunchene, dirbant su P. Guardiola, padarė didžiausią įtaką jo sprendimui pasukti trenerio keliu.
„Buvome labai artimi, – apie darbą su P. Guardiola Miunchene pasakojo X. Alonso. – Buvau labai smalsus. Buvau tame karjeros etape, kai galėjau užeiti į jo kabinetą ir paklausti: „Pepai, kodėl taip vyksta? Koks bus rungtynių planas?“. Galbūt būdamas dvidešimties neturėjau pasitikėjimo savimi eiti pas trenerį ir klausti tokių dalykų, bet tuo metu dėl mūsų tarpusavio pasitikėjimo man reikėjo tai daryti.
Visada domėjausi ne tik pačiu žaidimu, bet ir tuo, kodėl viskas vyksta. Nesakau, kad taip ir turėjo būti, bet privalėjau pabandyti. Paskutinėje karjeros dalyje, kai persikėliau į Vokietiją, buvo svarbu pradėti galvoti, kaip viską daryčiau pats, kaip visos šios patirtys persiduotų per mano asmenybę ir stilių. Vėliau norėjau tai išbandyti, bet ne iš karto aukščiausiame lygyje. Pradėjau nuo keturiolikmečių komandos ir būtent to norėjau. Viskas atrodė natūralu, nereikėjo skubėti.“
Nepaisant nesėkmės Madride, X. Alonso išlieka vienu perspektyviausių trenerių pasaulyje. Prie sprendimo pasirinkti „Chelsea“ prisidėjo ir šeimos pritarimas – jo žmona Nagore dievina Londoną, į kurį persikels kartu su dukromis Ane ir Emma, kol sūnus Jontxu tęs studijas universitete Ispanijoje.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
