„Pirmą kartą kamuolį į rankas paėmiau, kai man buvo penkeri. Vyresnysis brolis pradėjo lankyti krepšinio mokyklą. Į vieną treniruotę nusivedė ir mane, - pasakojo D. Domarkas. – Šią akimirką prisimenu lyg ji būtų įvykusi šiandien. Tas odinių kamuolių kvapas, salės didumas mane iškart sužavėjo... Žavi iki šiol. Manau, kad visiems yra tekę nueiti „į kairę“ nuo savo sporto šakos, tačiau krepšinis mane visada žavėjo, todėl grįžti nebūdavo sunku“.
Vieno geriausių lygos įžaidėjo vardą Dominykas užsitarnavo per praėjusius metus, kai per 40 rungtynių už Vilniaus „Perlą-MRU“ vidutiniškai pelnydavo po 13,2 taško, atkovodavo po 4,8 kamuolio ir atlikdavo po 4,7 rezultatyvaus perdavimo. Šiais metais įžaidėjas pasirašė sutartį su fenomenalia Šakių „Vyčio“ komanda.
- Įspūdingiausias dalykas, kurį tau suteikė krepšinis? - paklausiau krepšininko.
- Tikriausiai vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos man suteikė krepšinis - pažintys. Sportuodamas krepšinį susipažinau su begalę gerų žmonių, su kuriais visada malonu susitikti. Taip pat mano geriausių draugų ratas pagrinde susideda iš draugų, su kuriais lankiau Sabonio krepšinio mokyklą. Iš kitos pusės, krepšinis yra viena iš savęs realizavimo formų – mėgstu rungtis bei laimėti, todėl žaisdamas krepšinį išlieju visą savyje sukaupta energiją, atsiplaiduoju ir jaučiu didelį malonumą.
- Daugelis sako, kad krepšinis – tai antroji lietuvių religija? Kaip jautiesi būdamas jos dalimi?
- Iš tiesų, malonu matyti, kaip daugelis Lietuvos žmonių domisi krepšiniu, palaiko savo komandas ir susivienija, vykstant Lietuvos rinktinės varžyboms. Tikrai džiaugiuosi, galėdamas būti to dalimi, matydamas, jog esu įdomus žmonėms, kurie domisi krepšiniu, ir be galo malonu jausti jų palaikymą.
- Kaip manai, kas yra geras krepšininkas? Kuo jis turi pasižymėti?
- Visų pirma, krepšinis yra intelektualus sportas. Krepšinio aikštelėje turi mąstyti kiekvienoje situacijoje ir toje situacijoje turi akimirką priimti tinkamiausią sprendimą. Taip pat be galo svarbu charakteris. Kadangi tai kovingas sportas, todėl kovotojo charakteris yra būtinas. Iš tikrųjų gero krepšininko sąvoka labai plati ir gan individuali, todėl manau, jog pamatiniai dalykai, be kurių geru krepšininku netapsi – tai tinkamas mąstymas, kovotojo charakteris, valia, atsidavimas, kruopštumas ir truputis talento.
- Kada supratai, kad krepšinis yra tavo kelias?
- Manau, jog paauglystėje - kada atsirado noras dirbti individualiai, kada atsirado supratimas, kad krepšinio treniruočių sporto mokykloje nebeužtenka, norint pasiekti savo tikslą, tada ir supratau, kad noriu žaisti krepšinį kiek galima geriau ir kiek galima ilgiau. Tačiau tai ne vienintelis mano kelias gyvenime – niekada neapleidau mokslų, nes žinau, kad krepšinis nėra amžinas.
- Šiuo metu žaidi NKL. Ką tau tai reiškia? Ir kokie yra tavo tikslai krepšinyje?
- Šis sezonas Lietuvos nacionalinėje krepšinio lygoje bus šeštasis mano karjeroje. Tikrai per šiuos šešis metus, praleistus šioje lygoje, įgavau daug žaidybinės patirties, patobulėjai kaip žaidėjas ir labai tikiuosi, kad patobulėjau kaip žmogus. Tačiau dar nė karto nežaidžiau finaliniame ketverte, todėl tikrai atiduosiu visas jėgas, jog šį sezoną mano komanda ten patektų. Tikslų krepšinyje turiu daug, tačiau noriu, kad mano darbai kalbėtų patys už save.
- Įžaidėjas – viena svarbiausių pozicijų komandoje. Ar stipriai pečius slegia atsakomybė?
- Kiekviena pozicija ir kiekvienas žaidėjas, nesvarbu, koks jo vaidmuo komandoje, yra svarbus. Tik visiems siekiant bendro tikslo įmanoma kažką pasiekti. Įžaidėjas dažniausiai atsakingas už žaidimo kūrimą, už žaidybinio plano laikymąsi, tempo palaikymą – tai tikrai atsakingos pareigos. Žaidybinė patirtis leidžia lengviau susitvarkyti su slegiama atsakomybė. Prieš kiekvienas varžybas jaučiasi jauduliukas, bet tik įžengus į aikštę, jis pranyksta. Įžaidėju žaidžiau nuo mažens, todėl man ši pozicija yra gerai žinoma ir nesvetima.
- Kas yra tavo idealas krepšinio aikštėje?
- Iš tikrųjų vieno idealo neturiu – dažniausiai mane žavi tam tikros žaidėjų savybės, žaidimo komponentai, kuriuos jie atlieka. Suprantama, kad dažniausiai žaviuosi įžaidėjo pozicijoje žaidžiančiais krepšininkais. Iš lietuvių krepšininkų labiausiai žavi Šarūno Jasikevičiaus kūrybingas žaidimas bei lyderio savybės. Žaviuosi ir Šarūno Marčiulionio kovingu, atletišku žaidimu.
- Koks būtų tavo visų laikų krepšinio Svajonių komandos startinis penketas?
- Šarūnas Jasikevičius, Šarūnas Marčiulionis, Ramūnas Šiškauskas, Žydrūnas Ilgauskas ir Arvydas Sabonis.
- Pats įsimintiniausias momentas tavo krepšinio karjeroje?
- Kiekvienas laimėjimas yra įsimintinas – Europos studentų žaidynių čempionato auksas, studentų krepšinio lygos čempionato auksas, moksleivių krepšinio čempionato auksas ir daugelis kitų. Tikiuos, kad įsimintiniausi momentai dar tik prieš akis!
- Prisiminimas, kurį norėtum ištrinti?
- Iš kiekvienos klaidos, kiekvieno pralaimėjimo stengiuosi pasimokyti, todėl tikrai neturiu prisiminimo, kurį norėčiau ištrinti. Yra buvę sunkių momentų, tačiau tai yra gyvenimo mokykla, kuri mus sustiprina. Labai mėgstu pasakymą : „Jei žmogus atsistoja po kritimo – tai ne fizika, tai charakteris“.
- Krepšinio elementas, kuriuo visada žavėdavaisi?
- Komandinis žaidimas – visada žaviuosi, stebėdamas tiek komandinį puolimą, kurio metu „išvedamas“ žaidėjas laisvam metimui, tiek komandinę gynybą. Tikrai mėgaujuosi žiūrėdamas, kaip penki individualiai stiprūs žaidėjai aukojasi vardan vienas kito ir komandos. Krepšinyje taip yra – sunku žaisti prieš individualiai stiprų žaidėją, tačiau nepalyginamai sunkiau žaisti prieš stiprią komandą.
- Ką tau reiškia „Vyčio“ komanda?
- Tai yra puikią organizaciją turinti komanda, su puikiais vadovais, profesionaliais treneriais, bei gerais žaidėjais. Tikrai tikiu šia komanda ir žinau, kad jei ir toliau taip sunkiai dirbsime, galime šį sezoną nuveikti daug! Gal pirmas blynas ir prisvilo, bet mes esame komanda su charakteriu ir kovosim kasdien tik dėl pergalių.
- Krepšininkai irgi svajoja. Apie ką svajoji tu?
- Turiu daugiau tikslų nei svajonių, tačiau tai pasiliksiu sau nemėgstu daug ir skambiai šnekėti. Stengiuosi daugiau dirbti ir kurti ateitį šiandienos darbais.
- Su kuriuo NBA krepšininku norėtum sužaisti vienas prieš vieną?
- Vincu Carteriu - įdomu būtų pajausti, ką jautė Fredericas Weisas.
- Lebronas Jamesas, Kobe Bryantas, ar Michaelas Jordanas? Kuris geresnis?
- Visi legendos, visi savu laiku buvo geriausi, todėl nors ir esu visų jų gerbėjas, bet visiškai subjektyviai vertindamas – Kobe Bryant. Užaugau, stebėdamas jo žaidimą, ir negaliu nesigrožėti jo žaidimu, bei atsidavimu šiam sportui.
- Pats nekenčiamiausias pratimas per treniruotes?
- Žaidimas vienas prieš vieną prieš centrus po krepšiu.. Tas jausmas, kad nesi pats didžiausias ir stipriausias žaidėjas, tikrai nervina
- Kaip prie komandos pritapo Dovydas Redikas, apie kurį buvo daugiausiai kalbama prieš sezoną?
- Taip pat kaip ir Domarkas. Dirba, stengiasi ir laukia kuo daugiau žiūrovų kiekvienose varžybose!
