Pasak Lietuvos automobilių sporto federacijos kitų sporto šakų (slalomo ir greituminio slalomo) komiteto pirmininko Vidmanto Dailidės, slalomas yra pirmasis žingsnis norint pradėti lenktynininko karjerą. Žemiau pateikiame interviu su vienu iš didžiausių Lietuvos slalomo entuziastų Vidmantu Dailide apie šią sporto šaką ir visą automobilių sportą.
Vidmantai, galbūt galėtumėte trumpai apibūdinti, kuo skiriasi klasikinis ir greituminis slalomas?
Klasikinis slalomas, mano nuomone, yra geriausia automobilių sporto šaka norintiems pradėti lenktynininko karjerą, ar bandantiems išmokti gerai valdyti automobilį. Trumpai pristatant, klasikiniame slalome varžybos vyksta aikštelėje, kurioje pagal atitinkamai išdėstytą trasą sportininkai ją bando pravažiuoti kaip įmanoma greičiau ir tiksliau. Greitis nėra didelis, dažniausiai apsiribojama greičiu pasiekiamu iki antros pavaros. Slalome turime tik kelias automobilių klases, kurias dažnai koreguojame sezono pradžioje pagal dalyvių turimą techniką. Šiemet klasikiniame slalome sportininkai varžosi galiniais (RWD) bei priekiniais ratais varomų (FWD) automobilių klasėse, visų varomų (AWD), „Laisvoje“ ir „Jaunimo“ klasėse. Turime ir moterų dalyvių, tačiau kol kas jos važiuoja neįskaitinėse varžybose. Kaip tik slalome savo kelią pradėjo ir Dominykas Butvilas, kuris dabar yra vienas geriausių šalies sportininkų.
Greituminiame slalome (GSKL) varžomasi keliose klasėse: su automobiliais, turinčiais iki 2 l ir virš 2 l galingumo variklius, taip pat „Sport“ klasės – iki 2 l ir virš 2 l. Čia jau daug didesni greičiai nei klasikiniame slalome. Šią sporto šaką galima palyginti su žiedinėmis lenktynėmis, tik padarome daugiau stabdymų, vadinamųjų „kišenių“. Varžybų metu sportininkai gali pasiekti ir 150 km/h greitį.
Kas svarbiausia lenktyniaujant slalome?
Slalome, priešingai nei kitose automobilių sporto šakose, mašinos galingumas nėra lemiamas veiksnys. Čia svarbiausia - vairuotojo meistriškumas, reakcija, tikslumas, mokėjimas tinkamai panaudoti rankinį stabdį, jausti mašinos gabaritus, nes tarpai tarp gairelių išties maži. Tai - fantastiškas startas pradedantiems sportininkams ir net visiems vairuotojams, kad lavintų reakciją ir mokėtų suvaldyti automobilį ekstremaliose situacijose. Šiandien turime daug pavyzdžių, kai sportininkai randa rėmėjus, daug investuoja į automobilį, tačiau neturi geros vairavimo technikos ir tada patiria vieną avariją po kitos. Esu daugeliui vaikinų gatvėje pasiūlęs nelakstyti, o ateiti ir patikrinti save slalomo trasoje. Ne vienas po to tapo ir profesionalu.
Nuo ko reikėtų pradėti entuziastui, kuris nori sudalyvauti slalomo varžybose?
Lyginant su kitomis automobilių sporto šakomis, tai - labai pigus sportas. Pas mus reglamentas leidžia važiuoti su paprastu automobiliu, kuriam nereikia specialaus paruošimo, apsauginių lankų. Savaitgalis varžybose kainuoja 150 litų su kuru ir suteptais sumuštiniais. Žinoma, norint siekti geresnių rezultatų, reikia šiek tiek daugiau investicijų.
Pasiruošimą varžyboms pradėti reikėtų nuo padangų. Naujų padangų komplekto, jeigu su jomis dalyvausite tik varžybose, užteks bent trejiems metams. Vėliau galima susidėti sportinius amortizatorius, jie taip pat turėtų pagerinti rezultatus. Galiausiai prieiname prie automobilio variklio. Tačiau geri slalomo meistrai su 1.3 l varikliu dažnai parodo daug geresnius rezultatu,s nei 2 l automobilius valdantys sportininkai.
Kokie automobiliai dažniausiai sutinkami slalomo varžybose?
Labai daug turime dalyvių, važiuojančių Honda automobiliais: tiek CRX, tiek Civic, taip pat populiarios Opel Astra mašinos. Slalome daugelis sportininkų renkasi mažesnius automobilius, kurie varomi priekiniais ratais. Žinoma, galas geriau slysta, čia jau atsiranda kitas malonumas. Tačiau pradedantiesiems rekomenduočiau priekiniais ratais varomus automobilius.
Kaip vyksta šis sezonas? Kiek dar etapų liko?
Šiame sezone buvo numatyti 6 etapai, iš kurių 4 jau įvyko. Rugsėjo 7 d. dar turėsime etapą Trakuose, o spalio 5 d. čempionatą užbaigsime Kazlų Rūdoje. Visgi, slalomo geografija šiuo metu yra labai ribota. Anksčiau varžybos vykdavo daugelyje Lietuvos miestų, tačiau sugriežtinus saugumo reikalavimus aikštelėms ir trasoms, sumažėjo organizatorių, bet sportas tapo daug saugesnis. Kačerginės „Nemuno žiede“ yra mums labai gera trasa, tinkama visų rūšių slalomo varžyboms, tačiau organizatorius atbaido aukšta trasos nuomos kaina. Trasos šeimininkai nedaro jokių nuolaidų nei didžiuliams komerciniams renginiams, nei mūsų kuklioms varžyboms. Kol kas čempionatas vyksta trijuose miestuose ir jų rajonuose – Kaune, Vilniuje ir Šiauliuose.
Kalbant apie sporto populiarumą, jeigu žvelgtume į dalyvių skaičių, tai esame populiaresni net ir už ralį. Kiekviename mūsų etape dalyvauja apie 40 automobilių. Žinoma, ralis Lietuvoje yra karalius, sutraukiantis minias gerbėjų ir daug investicijų. Tačiau slalomas taip pat auga. Pavyzdžiui, 2012 m. dalyvaudavo apie 20 sportininkų, po metų apie 30, o šiemet turime jau apie 40 dalyvių.
Ar jau turite planų ateinančiam sezonui? Galbūt bus naujovių?
Mes stengiamės įsiklausyti į dalyvių norus ir pasiūlymus, kartu su visa bendruomene priimame sprendimus. Kol kas jokių didelių pakitimų nesame numatę. Visgi, turiu seną svajonę Lietuvoje pradėti rengti tokias varžybas, kokias teko matyti būnant „Autotest“ renginyje Anglijoje. Čia sportininkai turi ne tik važiuoti į priekį, tačiau tenka įjungti ir atbulinės eigos pavarą, lėkti dideliu greičiu ir apsukti automobilį, pravažiuoti pro vartus ir vėl apsisukti. Tai kažkas nepaprasto ir fantastiško. Tikiuosi, kad kažkada panašias varžybas galėsime surengti ir Lietuvoje.
Ar yra sportininkas, kuris Jus šiemet nustebino? Gal kyla jauna žvaigždė?
Taip, šiemet tikrai galiu išskirti vieną lenktynininką, tik jis nėra jaunas ir niekam nežinomas, o mūsų veteranas Alfredas Štaras, kuris jau yra įkopęs į šeštą dešimtį, tačiau jo niekas negali pavyti šį sezoną. Jis puikiai yra įvaldęs savo mažytį Suzuki Swift automobilį, kurio variklis yra 1,3 l, tačiau didelis sportininko meistriškumas jam leidžia pirmauti čempionate. Tai - puikus pavyzdys, kuris parodo, kad čia nėra jokių amžiaus ribų, svarbu noras varžytis ir tobulėti. Tai visiems prieinama sporto šaka.
Apie LASF
LASF (Lietuvos automobilių sporto federacija), įkurta 1990 metais Kaune, vienija automobilių sportą propaguojančius ar remiančius asmenis. Šiuo metu veikia 11 komitetų, kuriuose sprendžiami atskirų automobilių sporto šakų klausimai. LASF tikslas yra ne tik populiarinti saugų automobilių sportą, bet ir puoselėti bei kelti bendrą vairavimo kultūrą Lietuvoje: nuo mažiausių iki vyriausių vairuotojų.
