Antradienio vakarą vykusiame finale abi lyderės fiksavo identišką laiką – 12,67 sek. (vėjas -0,8 m/s). Nors N. Visser nestartavo greičiausiai, ji išlaikė ramybę ir barjeras po barjero vijosi varžoves, o ties aštuntąja kliūtimi susilygino su 2022 m. Europos čempione P. Skrzyszowska. Paskutiniuose metruose užvirė nuožmi kova, po kurios teisėjams teko atidžiai analizuoti tūkstantąsias sekundės dalis. Bronzos medalį iškovojo prancūzė Laeticia Bapte, distanciją įveikusi per 12,73 sek. ir vos 0,02 sek. aplenkusi ketvirtoje vietoje likusią pasaulio čempionę bei praėjusių Europos pirmenybių sidabro laimėtoją šveicarę Ditaji Kambundji.
Keturis medalius, įskaitant 2019 ir 2021 m. auksą, Europos uždarų patalpų čempionatuose bei du apdovanojimus pasaulio uždarų patalpų pirmenybėse turinti N. Visser neslėpė emocijų.
„Pagaliau turiu Europos čempionato medalį atvirame stadione ir tai yra auksas – jausmas tiesiog beprotiškas, – sakė ji. – Tai tikras palengvėjimas. Dar nespėjau to visiškai suvokti, nes šio medalio norėjau labai ilgą laiką. Laimėti tūkstantąja sekundės dalimi buvo nebūtina. Esu didelė perfekcionistė, visada galvojanti apie dalykus, kurie galėjo būti geresni. Laukdama fotofinišo rezultatų, nelabai galvojau, ar gausiu auksą, ar ne, tiesiog jaučiau, kad tai nebuvo tobulas bėgimas. Bet galiausiai tai nesvarbu, nes to pakako, ir aš esu be galo laiminga.“
Olandė prisipažino, kad prieš čempionatą susidūrė su sveikatos problemomis, kurios kėlė abejonių dėl jos dalyvavimo.
„Spėju, kad greitai pamiršiu mažas klaidas, nes turiu šį auksą, o to ir siekiau, – džiaugėsi N. Visser. – Labai didžiuojuosi, kad pavyko išlaikyti ramybę. Tai suteikia daug pasitikėjimo, nes būdavo momentų, kai žmonės klausdavo, kodėl man niekada nesiseka atvirame stadione, ko man trūksta. Uždarose patalpose daugybėje varžybų parodžiau, ką sugebu, bet lauke vis kažkas nepavykdavo. Žinoma, tai priverčia susimąstyti. Europos čempionatuose lauke turėjau tiek daug fizinės nesėkmės, nors buvau geriausia Europos atletė olimpiadoje ir pasaulio čempionatuose. Tai gražu, bet tu tiesiog nori turėti medalius ant kaklo. Žinojau, kad tai gali būti mano paskutinis arba priešpaskutinis Europos čempionatas, todėl stengiausi apie tai per daug negalvoti. Turėjau gerą sezoną, bet staiga pajutau Achilo sausgyslės skausmą, kuris stiprėjo. Prieš savaitę patyriau daug streso galvodama, ar išvis galėsiu čia atvykti. Kai gavau žalią šviesą, turėjau tikrai gerą treniruotę, be to, jaučiausi šiek tiek pailsėjusi. Buvau viena iš favoričių, jaučiau spaudimą pagaliau iškovoti šį medalį, ir man pavyko.“
Tuo tarpu 2024 m. Romoje bronzą laimėjusi P. Skrzyszowska Birmingame užbaigė savo Europos čempionatų medalių kolekciją.
„Dabar turiu pilną Europos čempionatų medalių kolekciją – auksą, sidabrą ir bronzą, – kalbėjo lenkė. – Bet, žinoma, šį kartą tūkstantoji sekundės dalis man kainavo auksą. Pralaimėjau tik dėl pasilenkimo prie finišo linijos, ir tai skaudina. Tuo pačiu metu džiaugiuosi už Nadine, nes tai jos pirmasis individualus aukso medalis atvirame stadione. Aš ruošiuosi revanšui po dvejų metų Silezijoje, kur tikrai laimėsiu auksą. Nesu nusivylusi, nes tai vis tiek yra medalis, be to, kovojau su nedideliu klubo skausmu. Dabar pailsėsiu ir ruošiuosi estafetei 4x100 metrų.“
Antrajame takelyje bėgusi ir savo pirmąjį didžiųjų varžybų medalį iškovojusi L. Bapte sunkiai rinko žodžius.
„Jaučiuosi tikrai puikiai ir vis dar skrajoju debesyse, – emocijomis dalijosi prancūzė. – Manau, kad tik po kelių valandų galutinai suvoksiu, kas įvyko. Neturėjau jokio supratimo, kurioje vietoje finišavau, kol nepasirodė galutiniai rezultatai, nes bėgau antrajame takelyje ir buvau susitelkusi tik į savo bėgimą. Tai daug ką pakeis ir suteiks man didžiulį pasitikėjimą artėjančiuose pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse.“
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
