Teisininkas dr. Julius Zaleskis teigia, kad krepšininkų sprendimams didelę įtaką turi NBA klubų praktika.
Australijai padėti atsisakė gynėjas Dante Exumas, Serbijos komandoje nebus milžino Bobano Marjanovičiaus, o Prancūzijos -– Joakimo Noah. Vieni atletai tikina, kad olimpiada jiems trukdytų gauti geresnį klubo pasiūlymą, kiti baiminasi traumų, treti tikina, kad po intensyvaus sezono nori atgauti jėgas ir išsigydyti traumas. O kaip sporto profesionalo planus gali apriboti klubas?
Niekam ne paslaptis, kad gera sveikatos būklė ir sportinė forma lemia krepšininko kainą rinkoje ir kontrakto dydį. Vasara olimpiniame turnyre susijusi su rizika patirti traumą. Klubai savo žaidėjais rizikuoti nenori. Sportininkus, su kuriais sudarytos kelių metų ir labai brangios sutartys, klubas vertina kaip ilgalaikę investiciją. Vis dėlto apie tai, kad krepšininkas neapsivilks nacionalinės rinktinės marškinėlių, dažniausiai praneša ne klubas, o pats sportininkas – ar tai būtų LeBronas Jamesas, ar Stephenas Curry, kurie šiemet negins JAV rinktinės garbės olimpinėse žaidynėse.
Ar gali klubas gali sulaikyti žaidėją nuo nacionalinės rinktinės?
Dr. Julius Zaleskis sako, kad FIBA bendruosiuose nuostatuose numatyta visų klubų pareiga išleisti žaidėjus į nacionalinių rinktinių čempionatus, nes FIBA aktyviai palaiko poziciją, kad turnyruose dalyvautų geriausi pasaulio krepšininkai.
„NBA nacionalinių rinktinių varžybos nėra taip vertinamos kaip Europoje. JAV ir Kanados krepšinio klubai nėra suinteresuoti rizikuoti geriausiais žaidėjais, todėl, kiek žinoma, nors ir nenustato žaidėjams draudimų, į sutartis įtraukia nuostatų, kurios nenaudingos žaidėjams, norintiems atstovauti savo šalims. Yra nusistovėjusi praktika, kad nacionalinėms rinktinėms atstovaujantiems žaidėjams sunkiau gauti kontraktą ar įsitvirtinti NBA klube“, - teigia J. Zaleskis.
Pavyzdžiui, NBA reikalauja prieš turnyrą apdrausti krepšininką atitinkama pinigų suma – šalies krepšinio federacijoms tenka nemenkas iššūkis. Problemų dėl poros NBA žaidėjų prieš olimpines žaidynes nesugebėjo išspręsti Nigerijos krepšinio federacija, todėl Al-Farouqas Aminu ir Festus Ezeli negalėjo prisijungti prie rinktinės.
„Krepšininko veiklos ir elgesio apribojimai paprastai yra numatomi klubo sutartyje. Griežto reguliavimo šioje srityje nėra, nors turbūt kiekvienas esame girdėjęs, kad klubas draudžia žaidėjui šokti su parašiutu, slidinėti ar skristi oro balionu. Visų pirma, klubas įvertina traumų tikimybę, prisiima riziką už žaidėją, todėl sutartyje būna atitinkamų saugiklių. Antra, klubas siekia, kad komandos narys tinkamai atstovautų sporto vertybėms, elgtųsi sąžiningai aikštėje ir už jos ribų: nevartotų dopingo, nedalyvautų lažybose ir kitoje veikloje, kuri galėtų diskredituoti klubo vardą. Tokiai veiklai sutartyse yra numatomi labai aiškūs apribojimai, nes klubai saugo savo reputaciją“, - dėsto teisininkas.
Jis prisimena atvejį, kai vieno Lietuvos krepšinio klubo ir sportininko ginčas persikėlė į teismą: klubas tikino, kad žaidėjas nepateisino lūkesčių, nes jo statistikos rodikliai buvo prastesni negu praėjusį sezoną.
„Lietuvos teismai yra išaiškinę, kad reikalavimai dėl pelnomų taškų ar atkovotų kamuolių neturėtų būti keliami sportininkams klubiniame sporte, kadangi statistika priklauso nuo daugybės žaidėjų nekontroliuojamų faktorių: trenerių, komandos draugų, suteikiamo laiko“, - pažymi J. Zaleskis.
