Vyriausiąjį legendinio Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio sūnų Tautvydą tėvo vardas ir iškovoti titulai persekios turbūt visą gyvenimą, tačiau jaunasis Sabonis vardą tikisi nusipelnyti sunkiu darbu.
Ispanijoje gimęs ir augęs Tautvydas Sabonis atsisakė siūlymo priimti šios šalies pilietybę ir jau antrą vasarą vilki mūsų šalies rinktinės marškinėlius. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusiame Europos jaunių (iki 18 m.) vaikinų čempionate Lietuvos krepšininkai gins prieš dvejus metus iškovotą stipriausios Senojo žemyno komandos titulą.
2008 m. Italijoje vykusiose šešiolikmečių pirmenybėse Kazio Maksvyčio auklėtiniai į viršų kėlė Europos čempionų taurę, pirmą kartą karjeroje Senojo žemyno čempionu tapo ir T.Sabonis.
Aštuoniolikmetis 202 cm ūgio puolėjas per dvejus nuo jaunučių čempionato prabėgusius metus gerokai patobulėjo ir yra kupinas ryžto su komandos draugais pakartoti triumfą namie.
Prieš kelerius metus Tautvydas Sabonis buvo sulaukęs pasiūlymo priimti Ispanijos pilietybę ir krepšinio aukštumų siekti vilkint šios šalies rinktinės marškinėlius, tačiau tokios galimybės rimtai net nesvarstė.
„Norėjau žaisti Lietuvoje. Aš juk ne ispanas, kodėl turėčiau rinktis jų rinktinę?" - klausimu į klausimą atsakė T.Sabonis.
Kuo šis čempionatas skirsis nuo vykusio prieš dvejus metus, kai tapote čempionais? – „Sporto žmonės" paklausė T.SABONIO.
Šį klausimą užduoda visi. Dabar žaisime Lietuvoje, o ne Italijoje, todėl laimėti aukso medalius stebint saviems žiūrovams būtų labai smagu. Labai norėčiau nugalėti namuose ir laimėti auksą tėvams bei visai Lietuvai. Tai būtų didelė garbė.
Apsidžiaugei sulaukęs kvietimo į rinktinę?
Žinoma. Buvau visų pasiilgęs. Dabar visi turime internetą, bendrauti paprasta. Susirašome per socialinį tinklalapį „Facebook", kai atvykdavau į Lietuvą, susiskambindavome.
Ar dažnai prisimeni prieš kelerius metus vykusias pirmenybes?
Taip, tikrai dažnai. Nuotrauka, kurioje esame įamžinti su čempionų taure, kabo mano kambaryje prie lovos, todėl kiekvieną kartą įeidamas į kambarį ją matau.
Kiek jautiesi patobulėjęs nuo to laiko?
Labai daug. Jaučiuosi kur kas geresnis žaidėjas, galiu daug labiau padėti komandos draugams nei prieš dvejus metus. Bet svarbiausia, kad komanda žaistų gerai ir laimėtume. Pastarieji metai man buvo tikrai geri - turėjau galimybių tobulėti ir neblogai sužaidžiau klube.
Kokie tavo, kaip žaidėjo, pranašumai?
Gerai matau perdavimus. Iš tėčio perėmiau tai, kad gerai matau aikštę ir būdamas gana aukštas galiu atlikti perdavimus. Neblogai pataikau iš toli ir stengiuosi kuo daugiau padėti komandai. Man svarbiausia, kad ji laimėtų.
Dar prieš čempionatą jus visi vadina realiausiais pretendentais į auksą. Nejaučiate spaudimo?
Žinoma, spaudimą jaučiame. Antroji vieta čempionate namie mums būtų tarsi pralaimėjimas. Visa komanda galvoja tik apie aukso medalius. Esame tvirti ir stengsimės, kad tai neatsilieptų. Mūsų pranašumas tas, kad iš praėjusios komandos pasikeitė tik keturi žaidėjai. Esame neblogai susižaidę.
Ar tėvas dažnai stebi tavo rungtynes?
Kai atvažiuoja į Ispaniją, dažnai ateina į rungtynes. Kiekvienam tėvui būtų įdomu stebėti, kaip žaidžia jo sūnus. Sulaukiu ir jo patarimų. Labai daug kištis jis nenori, bet pagrindinius dalykus pasako.
Kaip jautiesi, kai daugelis žmonių tave lygina su tėvu?
Dabar jau nebekreipiu į tai dėmesio, pripratau. Tėčio vardas mane persekiojo visą gyvenimą, todėl dabar bandau susikurti savąjį. Bandau padaryti, ką moku, ir taip gerai, kaip moku, kad laimėtų komanda, o aš tobulėčiau. Manęs visi klausia, ar norėčiau būti kaip tėtis, pasiekti tiek, kiek ir jis. Aišku, norėčiau, tačiau tai neįmanoma. To padaryti negali niekas. Manau, tokių kaip mano tėtis daugiau tikrai nebus. Tėtis gavo Dievo dovaną, o taip pasiseka retai kam.
Ar vaikystėje tėtis griežtai auklėjo? Yra tekę gauti diržo?
Auklėjo taip, kaip ir turėjo auklėti. Jeigu darydavome tai, ko nereikėjo, žinoma, gaudavome. Kaip ir visi tėvai, aprėkdavo ir tekdavo sėdėti kambaryje. Kiekvienas tėvas savo vaikus auklėja taip, kaip juos augino mūsų seneliai.
Kur norėtum žaisti ateityje?
Dabar apie tai tikrai negalvoju. Svarbiausia, kad patekčiau į gerą lygą, gaučiau žaidimo laiko, susikurčiau gerą gyvenimą.
Nesvajoji žaisti „Žalgiryje"?
Aišku, ir man, ir tėčiui būtų didžiulė garbė, jei žaisčiau „Žalgiryje". Tuomet tėtis turbūt ateitų į visas mano rungtynes. (Juokiasi.) Bet apie tai dar anksti kalbėti. Galbūt liksiu Ispanijoje, o gal važiuosiu į Lietuvą. Apie tai dabar negalvoju. Mano mintys - apie Europos čempionato rungtynes.
Kokia tavo svajonė krepšinyje?
Žinoma, kaip ir kiekvienam krepšininkui, taip ir man būtų įdomu žaisti NBA arba Ispanijos ACB lygose, uždirbti gerus pinigus ir gyventi patogų gyvenimą kaip tėtis. Taip gal ir neiškilsiu, bet norėčiau žaisti stiprioje lygoje ir būti patenkintas. Viską noriu pasiekti savo darbu.
BROLIAI
Visi trys Arvydo Sabonio sūnūs - devyniolikmetis Žygimantas, aštuoniolikmetis Tautvydas ir keturiolikmetis Domantas - krepšinio treniruotes lanko Ispanijoje. Visi vaikinai rungtyniauja įvairaus amžiaus Malagos „Unicaja" komandose.
Krepšinio specialistai perspektyviausiu laiko jauniausiąjį A.Sabonio sūnų Domantą. Šiais metais Ispanijos vaikų krepšinio čempionate „Unicaja" ekipa, kurioje rungtyniauja D.Sabonis, iškovojo ketvirtąją vietą. 180 cm ūgio D.Sabonis sužibėjo ketvirtfinalio mače, ten jo ekipa 71:65 patiesė Madrido „Real" ekipos bendraamžius. Šiose rungtynėse D.Sabonis pelnė 19 taškų ir atkovojo 11 kamuolių
Rokas BURAČAS
