Sporto šakų federacijoms ir organizacijoms paskirstytas valstybės finansavimas

„Nuoseklus ir kryptingas valstybės investavimas į sportą leidžia stiprinti tas sporto šakas, kurios pasiekia aukštus rezultatus, turi daug sportuojančiųjų ir aukštą vadybos kokybės lygį. Kartu suteikiamos galimybės augti ir mažesnėms federacijoms. Tai, kad finansavimą šiemet gaus net 67 organizacijos, rodo, kad vis daugiau sporto šakų siekia valstybės paramos tobulėjimui, bendruomenės plėtrai ir, žinoma, laimėjimų didinimui siekia“, – sako Nacionalinės sporto agentūros Aukšto meistriškumo sporto skyriaus vedėjas Aleksandr Rybakov.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvos moterų riedulio rinktinė Europos čempionate pelnė pirmuosius įvarčius

Pasaulio biatlono taurės varžybose debiutavęs Darius Dinda: „Norėjau užvesti publiką“

Kodėl „Dakar Classic“ nėra tikras Dakaras? Gintas Petrus paaiškino paprastai

Lyderiai – krepšinis, plaukimas ir lengvoji atletika

Sporto programų finansavimo lyderiais išlieka 3 sporto šakų federacijos ir organizacijos. Po metų pertraukos daugiausiai lėšų pasieks asociaciją „Lietuvos krepšinis“ – beveik 2,8 mln. Eur. (pernai – 2,36 mln. Eur.). Asociacijai „LTU Aquatics“ atiteks apie 2,38 mln. Eur (pernai – 2,41 mln. Eur.), Lietuvos lengvosios atletikos federacijai – daugiau nei 1,76 mln. Eur (pernai – 1,78 mln. Eur). Toliau rikiuojasi Lietuvos irklavimo federacija – 1,37 mln. Eur, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija – 1,1 mln. Eur, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija – 1,04 mln. Eur.

Kaip ir ankstesniais metais 80 proc. finansavimo skiriama už pasiektus rezultatus tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, po 10 proc. – už vadybos ir veiklos rezultatus bei nacionalinių ir tarptautinių varžybų sistemoje dalyvaujančių sportininkų skaičių. Strateginėms sporto šakoms vertinimo koeficientas yra didesnis – 1,2.

„Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ finansavimo padidėjimą nulėmė tai, kad jaunimo rinktinės turėjo vienus sėkmingiausių metų per visą istoriją, Lietuvos vyrų rinktinė užėmė aukštą 5 vietą Europos čempionate, moterų – 7 vietą, 3x3 vyrų rinktinė pirmą kartą tapo Europos čempione, o jaunimo iki 23-ejų metų 3x3 vaikinų rinktinė auksu sužibo pasaulio čempionate. Kai kurioms federacijoms lėšos sumažėjo, nes šių metų finansavimui neįskaitomi olimpiniais 2021 metais pasiekti rezultatai, nes pagal aprašą yra skaičiuojami paskutinių ketverių metų rezultatai“, – apibendrino A. Rybakov.

Pernai valstybės finansavimą gavo 62 organizacijos, šiemet – 67. Sąrašą papildė Lietuvos kudo sporto federacija, Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija, Lietuvos virvės traukimo federacija, Lietuvos rankų lenkimo sporto federacija, Lietuvos skvošo asociacija, Lietuvos softbolo federacija, Lietuvos jėgos trikovės bei Lietuvos muaythai federacijos.

Kitą savaitę finansavimas bus skirtas ir 3 asmenų su negalia sporto organizacijoms – Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijai ir Lietuvos aklųjų sporto federacijai. Iš viso sporto šakų federacijoms ir organizacijoms atiteks 20 mln. eurų. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Sporto programų finansavimo sąlygų aprašą 84,3 proc. šios sumos sudarys olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų ir organizacijų programų įgyvendinimo finansavimas, 7,1 proc. pasieks į olimpinių žaidynių programą neįtrauktų sporto šakų federacijas, 8,6 proc. – asmenų su negalia sporto organizacijas.

Jaunųjų talentų ugdymui – beveik milijonas eurų

Be sporto programų finansavimo dar 53 šalies sporto šakų federacijų ir organizacijų biudžetus papildys ir lėšos, skirtos jaunųjų talentų ugdymui. Antrus metus iš eilės valstybės finansuojamai priemonei skirta beveik milijonas eurų.

Kiekviena sporto organizacija galėjo pretenduoti gauti iki 45 tūkst. eurų veikloms, skirtoms jauniesiems talentams atrinkti ir rengti. Maksimali suma skirta 4 organizacijoms, po 30 tūkst. Eur gaus 13 organizacijų, po 10 tūkst. – 36 organizacijos. Talentingų sportininkų atrankos ir ugdymo veiklose galės dalyvauti jaunučių, jaunių, jaunimo amžiaus grupių atletai, kurie negauna valstybės stipendijų ir nesimoko šalies sporto gimnazijose.

Valstybės biudžeto lėšos sporto šakų federacijas ir organizacijas pasieks, kai bus pasirašytos sutartys su Nacionaline sporto agentūra.

Nacionalinės sporto agentūros (NSA) paskirstytas finansavimas sporto federacijoms ir organizacijoms 2026 metams, suskirstytas pagal gaunamą sumą (nuo didžiausios):

Strateginės sporto šakos:

Lietuvos krepšinio federacija – 2 795 774,05 Eur

„LTU Aquatics“ (plaukimas) – 2 384 494,88 Eur

Lietuvos lengvosios atletikos federacija – 1 762 864,86 Eur

Lietuvos irklavimo federacija – 1 365 808,30 Eur

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija – 1 103 222,39 Eur

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija – 1 036 104,00 Eur

Lietuvos gimnastikos federacija – 507 318,34 Eur

Lietuvos imtynių federacija – 431 944,29 Eur

Lietuvos dviračių sporto federacija – 405 494,12 Eur

Lietuvos buriuotojų sąjunga – 378 490,92 Eur

Lietuvos bokso federacija – 281 825,43 Eur

Lietuvos sunkiosios atletikos federacija – 222 397,92 Eur

Kitos olimpinės sporto šakos:

Asociacija „Hockey Lietuva“ (ledo ritulys) – 481 669,25 Eur

Lietuvos biatlono federacija – 473 065,32 Eur

Lietuvos beisbolo asociacija – 312 183,89 Eur

Lietuvos regbio federacija – 289 743,67 Eur

Lietuvos žolės riedulio federacija – 268 656,68 Eur

Lietuvos čiuožimo federacija – 251 366,06 Eur

Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija – 233 729,15 Eur

Lietuvos tinklinio federacija – 231 955,28 Eur

Lietuvos rankinio federacija – 229 443,01 Eur

Lietuvos futbolo federacija – 222 393,99 Eur

Lietuvos kerlingo asociacija – 198 971,28 Eur

Lietuvos vandensvydžio sporto federacija – 125 679,23 Eur

Lietuvos dziudo federacija – 118 145,08 Eur

Lietuvos taekwondo federacija – 103 585,36 Eur

Lietuvos šaudymo sporto sąjunga – 89 101,67 Eur

Lietuvos teniso sąjunga – 84 116,60 Eur

Lietuvos lankininkų federacija – 64 952,51 Eur

Lietuvos žirginio sporto federacija – 64 882,20 Eur

Lietuvos triatlono federacija – 60 515,96 Eur

Lietuvos golfo federacija – 44 773,02 Eur

Lietuvos stalo teniso asociacija – 42 100,91 Eur

Lietuvos badmintono federacija – 41 336,42 Eur

Lietuvos laipiojimo sporto federacija – 40 623,02 Eur

Lietuvos fechtavimo federacija – 35 811,26 Eur

Lietuvos softbolo federacija – 28 350,96 Eur

Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija – 28 176,37 Eur

Lietuvos skvošo asociacija – 18 932,35 Eur

Neolimpinės sporto šakos:

Lietuvos kiokušin karatė federacija – 223 596,13 Eur

Lietuvos orientavimosi sporto federacija – 193 964,51 Eur

Lietuvos automobilių sporto federacija – 119 962,68 Eur

Lietuvos sportinių šokių federacija – 95 257,89 Eur

Lietuvos aeroklubas – 92 055,11 Eur

Lietuvos skraidančiojo disko federacija – 84 298,69 Eur

Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacija – 83 162,52 Eur

Lietuvos boulingo federacija – 72 303,22 Eur

Lietuvos sportinės žūklės federacija – 62 260,58 Eur

Lietuvos šaškių federacija – 40 574,99 Eur

Lietuvos šachmatų kompozitorių sąjunga – 40 453,90 Eur

Lietuvos rankų lenkimo sporto federacija – 35 197,04 Eur

Lietuvos kikbokso federacija – 31 294,71 Eur

Lietuvos motociklų sporto federacija – 26 995,76 Eur

Lietuvos petankės asociacija – 25 617,41 Eur

Lietuvos vandens motociklų sporto federacija – 25 359,88 Eur

Lietuvos šachmatų federacija – 24 105,45 Eur

Lietuvos virvės traukimo federacija – 21 455,64 Eur

Lietuvos jėgos trikovės federacija – 20 060,55 Eur

Lietuvos povandeninio sporto federacija – 18 045,10 Eur

Lietuvos sambo federacija – 14 969,07 Eur

Lietuvos motorlaivių federacija – 13 615,51 Eur

Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija – 10 750,68 Eur

Lietuvos tautinių imtynių federacija – 10 383,69 Eur

Lietuvos pulo federacija – 9 693,31 Eur

Lietuvos vandens slidininkų ir vandenlentininkų federacija – 9 477,84 Eur

Lietuvos kudo sporto federacija – 9 283,71 Eur

Lietuvos muaythai federacija – 5 804,43 Eur