Balandžio mėnesio pabaigoje vyko Lietuvos vyrų ir moterų klasikinių šachmatų čempionatų finalai. Vyrų čempionato finale paskutiniame vienuoliktame rate juodosiomis figūromis įveikęs Tautvydą Vedricką, čempionu tapo didmeistris Darius Zagorskis. Antrą–trečią vietas pasidalino tarptautinis meistras Mindaugas Beinoras ir FIDE meistras Tautvydas Vedrickas. Moterų varžybose triumfavo penktą kartą šalies čempione tapusi tarptautinė moterų didmeistrė Deimantė Daulytė, už jos liko Salomėja Zaksaitė ir Vesta Kasputė, teigiama pranešime spaudai.
Varžybos parodė, kad Lietuvoje auga nauja stipri karta, ateityje galėsianti sėkmingai pakeisti dabartinius vyresnės kartos didmeistrius. Pasak Lietuvos šachmatų federacijos direktoriaus, FIDE arbitro Arvydo Baltrūno, ypač daug įtampos ir intrigos buvo vyrų čempionate. „Net patyrę didmeistriai darė nemažai klaidų. Tai leido užimti prizines vietas studentams, jau gynusiems Lietuvos garbę olimpiadoje, bei suteikė galimybę savo jėgas finale parodyti jauniesiems sportininkams – Tomui Laurušui, Titui Stremavičiui. Tai perspektyvūs jauni šachmatininkai, sėkmingai dalyvaujantys tarptautinėse varžybose“, – pasakojo A. Baltrūnas. Praėjusiais metais T. Laurušas užėmė trečią vietą Europos jaunų šachmatininkų čempionate, o Stambule vykusioje jaunų šachmatininkų pasaulio olimpiadoje iškovojo sidabro medalį pirmojoje lentoje.
Moterų varžybose jau kuris laikas nėra lygių Deimantei Daulytei. Pasak A. Baltrūno, 25-erių mergina sparčiai progresuoja – nuolat dalyvauja tarptautinėse varžybose, įvykdė vyrų IM normą, jos ELO reitingas kasmet kyla.
Paklaustas, kokių savybių reikia geram šachmatininkui, A. Baltrūnas šypsosi, kad pirmiausia – „šviežios galvos“ partijos metu ir daug analitinio darbo namuose. „Reikia ne tik stipraus loginio mąstymo, sugebėjimo skaičiuoti – 10–15 ėjimų į priekį, bet ir stiprios nervų sistemos, gero fizinio pasirengimo. Jei žaidžia stiprūs sportininkai, partija gali trukti ir ilgiau kaip 5 valandas, – sakė FIDE arbitras. – Kaip pastebėjome šių metų Lietuvos čempionate, dar viena savybė, kurios kartais pritrūksta ir patyrusiems didmeistriams, – sugebėjimas pralaimėti: nepasisekus vienai partijai, ją reikia užmiršti ir susikoncentruoti kitam ratui.“
Tiesa, ne mažiau nei asmeninės savybės rezultatui įtakos turi ir labiau apčiuopiami dalykai – treniruočių sąlygos, pagalba ruošiantis tarptautinėms varžyboms ir kt. Kaip galimybę auginti stiprią, galinčią sėkmingai šalį atstovauti tarptautinėse varžybose šachmatininkų kartą A. Baltrūnas mini dabartinių didmeistrių įsitraukimą į treniruočių procesą – dalinimąsi patirtimi ir žiniomis su jaunaisiais sportininkais. „Deja, galimybės labai ribotos. Šiuo metu trenerius sportininkams padėti pasiruošti galime pakviesti tik dalyvaujant svarbiose komandinėse tarptautinėse varžybose“, – sakė pašnekovas.
Nors sąlygos šalyje nepavydėtinos, vis dėlto talentui skleistis kartais netrukdo ir jos. Vienas iš pavyzdžių – Europos čempionė, pasaulio čempionato bronzos laimėtoja Viktorija Čmilytė.
Gegužės 2–16 dienomis Šveicarijoje vyksta FIDE moterų Didžiojo prizo („Grand Prix“) varžybų pirmasis etapas, kuriame dalyvauja ir tituluočiausia šalies šachmatininkė Viktorija Čmilytė. Šiuo metu FIDE reitinge 13 poziciją užimanti V. Čmilytė Didžiojo prizo varžybose dalyvauja išskirtiniu FIDE prezidento K. Iliumžinovo kvietimu.
Kaip teigė Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas, Viktorija – šalies šachmatų pasaulio fenomenas. Tačiau jai reikia auginti paminą. „Turime perspektyvių šachmatininkų, bet norint rezultatų, reikia didesnio dėmesio, kalbant ir apie valstybės skiriamas lėšas“, – sakė A. Černovas. Prezidentas pridūrė, kad svarbu skatinti ir visuomenės susidomėjimą. „Šachmatai – visame pasaulyje žaidžiamas žaidimas, kuriame susitinka intelektas, kūrybiškumas, sugebėjimas planuoti. Šių savybių ugdymą kai kurios švietimo institucijos atiduoda būtent šachmatų žaidimui“, – sakė šalies šachmatų federacijos prezidentas.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie galimybę šachmatus kaip ugdomąją discipliną įvesti ir Lietuvos mokyklose. Jų teigiamą naudą vaiko intelektiniam ir emociniam vystymuisi rodo ir tarptautiniai tyrimai.
