Šiandien oficialiai pristatytas naujasis Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Ramūnas Butautas pažymėjo, kad dirbti „Žalgiryje“ buvo jo svajonė, ir pažadėjo, kad padarys viską, jog komanda patektų į antrąjį Eurolygos etapą.
– Treneri, šiandien pirmoji jūsų treniruotė klube?
– Taip, pirmoji, kurią aš vesiu.
– Kalbą paruošėte?
– Paruošiau, tačiau ne visi žaidėjai dar atvykę, nėra amerikiečių, todėl teks ją šiek tiek atidėti. Sekmadienį buvau komandos treniruotėje, kuri vyko lengvosios atletikos manieže, truputį šnektelėjome, tačiau daugiau kalbėsime tada, kai sulauksime amerikiečių.
– Kokias matote didžiausias „Žalgirio“ problemas?
– Rungtynių mačiau daug, ypač pastaruoju metu. Nežinau, ar tai galima vadinti problema, nes tai yra mūsų klubo strategija, tačiau komandoje yra labai daug jaunų žaidėjų. Jie neturi Eurolygos, Europos taurės turnyro rungtynių patirties, yra žaidę tik vietinio lygio komandose. Jie yra ganėtinai talentingi, tačiau tam reikia daug darbo ir laiko.
– Su klubo vadovais kalbėsite apie komandos pastiprinimą?
– Šiuo metu to nesvarstome, tačiau niekada nesakyk „niekada“. Gal ateityje bus priimti kokie nors sprendimai, tačiau dabar man reikia susipažinti su komanda, kiekvieną „pačiupinėti“, o tada jau galvosime.
– Dar matote galimybę patekti į kitą Eurolygos etapą?
– Kol yra teorinių galimybių, niekada negalima nuleisti rankų. Toks yra sportininkų charakteris. Kol bus tų teorinių vilčių, mes pasistengsime padaryti viską, kad patektume į kitą etapą.
– Jūsų tėvo vardas „Žalgirio“ istorijoje įrašytas auksinėmis raidėmis. Kaip pats jaučiatės atėjęs į klubą, kuriame tėvas pakėlė kartelę į tokį aukštį?
– Tai buvo kitas „Žalgiris“, kiti laikai, tačiau, bet, be jokios abejonės, kad tėvas dirbo ir žaidė šioje komandoje, man yra papildoma motyvacija. Jaučiu sentimentus šiai komandai, augau su „Žalgirio“ vardu, todėl nedvejodamas ir priėmiau šį pasiūlymą.
Laukia sunkus, kruopštus darbas. Noriu paprašyti ir visų sirgalių kantrybės, kadangi komanda yra tikrai jauna ir pergalėms reikia laiko.
– Iš Donecko komandos pasitraukėte jau turėdamas „Žalgirio“ pasiūlymą?
– Ne, tai buvo sutapimas (šypsosi).
– Ar tai, kad esate draugai su „Lietuvos ryto“ treneriu Rimu Kurtinaičiu, suteiks šių komandų dvikovoms papildomos intrigos?
– Mes su Rimu esame draugai daugiau nei 30 metų. Dėl to mūsų dvikovos tikrai netaps aršesnės. Mus su Rimu sieja artimos krepšinio filosofijos, mes daug laiko praleidžiame diskutuodami, ginčijamės, paišome ant krepšinio lentos. Vargu, ar vienas kitą kažkuo nustebinsime. Nors už aikštelės ribų esame draugai, tačiau įėję į aikštelę viską pamiršime, o pergales lems kiti faktoriai.
– Ar Kurtinaitis jus pasveikino tapus „Žalgirio“ treneriu?
– Ir pasveikino tapus „Žalgirio“ treneriu, ir paguodė pasitraukus iš Donecko (šypsosi).
– Šie metai jums asmeniškai buvo labai sunkūs psichologiškai: nesėkmė su Lietuvos rinktine, pasitraukimas iš Donecko. Ar tikitės, kad „Žalgiris“ taps savotiška reabilitacija?
– Aš visada stengiuosi padaryti geriausią darbą ten, kur aš dirbu. Niekada nesivadovauju kitais kriterijais. Jei mano paslaugos yra reikalingos, stengiuosi savo darbą padaryti geriausiai.
Niekas neapdraustas nuo nesėkmių. Tikriausiai nėra trenerio, kurio visa karjera susiklostė sklandžiai. Kokie 99 procentai trenerių turėjo išgyventi panašius etapus ir aš buvau vienas iš jų. Iš klaidų mokomasi.
– Bet į „Žalgirį“ ateinate irgi tuo metu, kai reikia gesinti gaisrą.
– Nežinau, ar tai galima pavadinti gaisru, tačiau situacija – ne pati geriausia. Mano visas darbas yra gaisras, mano profesija yra gaisras, jei kalbėsime filosofiškai. Tebūnie man tai dar vienas iššūkis.
– Treneri, esate numatęs vietą komandoje Mantui Kalniečiui, kuris rudenį sunkiai įsipaišė į jūsų taktines schemas Lietuvos rinktinėje?
– Mantas yra krepšininkas „tarp dviejų pozicijų“, tačiau krepšinyje tai yra pliusas. Be abejo, Mantas žais starto penkete. Šiandien vakare mes susitiksime asmeniniam pokalbiui. Aš vertinu šį žaidėją, vertinu jo žmogiškąsias savybes. Manau, kad neturėsiu jokių problemų su juo bendraudamas.
Mantas yra stiprių nervų žmogus. Tai jis įrodė Europos čempionate, kai ilgą laiką prasėdėjęs ant suolo puikiai sužaidė dvejas rungtynes. Juo labiau, kad žmogus jautė stiprų spaudimą ir dėl asmeninių priežasčių.
– Kaip bandysite spręsti vidurio puolėjo problemą?
– Bandysime kai ką keisti gindamiesi, bandysime šiek tiek varijuoti sudėtimi. Didelių permainų per trumpą laiką pasiekti neįmanoma, galima įnešti tik šiokias tokias korekcijas. Dar kartą noriu pakartoti, kad turėtumėte kantrybės. Stebuklų nebūna, šv. Kalėdos praėjo.
– Kokį sezoną prognozuojate „Žalgiriui“?
– Dar per mažai esu komandoje, nespėjau pravesti nei vienos treniruotės. Duokite ir man šiek tiek laiko. Nors mes orientuojamės į jaunų krepšininkų auginimą, tačiau sieksime tik pergalių. Nekenčiu pralaimėjimų. Nors pokalbyje su klubo vadovais man buvo pasiūlyta pasirinkti prioritetus, tačiau laimėti bandysime kiekvienas rungtynes.
– Kokius prioritetus pasirinkote?
– Eurolygą, kol tai įmanoma, ir Lietuvos krepšinio lygą.
– Ar jau bendravote su Dariumi Maskoliūnu?
– Dar ne, tačiau puikiai pažįstu „Žalgirio“ trenerių štabą, taip pat fizinio parengimo trenerį ir manau, kad viskas bus gerai.
– Ar neketinote ieškoti savo asistentų?
– Manau, jog sezono metu išdraskyti visą trenerių štabą būtų neprotinga.
Eimantas Skersis
