Burtai nulėmė, kad Lietuva penkių komandų grupėje yra visiška autsaiderė. Italija, Šveicarija, Bulgarija ir Šiaurės Airija gali pasiūlyti gerai žinomų veidų futbolo pasaulyje.
Trečiadienį lietuviai sužaidė draugiškas rungtynes su Kosovo vienuolike ir gavo pirmąją skaudžią pamoką – patirtas sutriuškinimas 0:4.
Valdo Urbono kariauna po Tautų lygos pasirodymo suteikė šiek tiek optimizmo savo sirgaliams. Per šešerias rungtynes pavyko iškovoti dvi pergales (2:1 prieš Kazachstaną, 1:0 prieš Albaniją) bei sukrapštyti dvi lygiąsias (2:2 prieš Baltarusiją, 0:0 prieš Albaniją).
Dabar viskas prasideda iš naujo prieš dar pajėgesnius varžovus.
Lietuvos rinktinė pasaulio čempionato atranką pradės skmadienį, kovo 28 d., kai išvykoje susitiks su Šveicarija, o trečiadienį, kovo 31 d. namuose priims italus.
Portalas Tv3.lt susisiekė su „TV3 Sport“ komentatoriais Žydrūnu Grudzinsku ir Ryčiu Vyšniausku, kurie išgliaudė penkias prognozes ateinančiam rinktinės ciklui.
Svarbiausias rinktinės žmogus
Žydrūnas Grudzinskas: Vis tik svarbiausias yra treneris Valdas Urbonas. Jei štabas išliks toks pat, neieškosime atpirkimo ožių viskas bus gerai.
Nuo trenerio priklauso žaidimo filosofija, parengtumas komandos ir detalės reikalingos rungtynėms.
Rytis Vyšniauskas: Sakyčiau, kad Arvydas Novikovas. Argumentuoju tuo, kad komandoje nėra daug talento, bet jeigu ieškotume žaidėjų, kurie gali improvizuoti, užsikabinti, priimti nestandartinį sprendimą,atlikti tolimą smūgį, perdavimą, standartinę situaciją – Arvydas būtų tas žmogus.
Jei bus kažkokių momentų blykstelėti – manau, kad Novikovo individualus meistriškumas gali suveikti.
Didžiausia silpnybė
Ž. Grudzinskas: Visur problemų yra, gal tik vartininko pozicija, kaip visada, stabiliausia. Visose pozicijose norėtųsi matyti daugiau progreso.
R. Vyšniauskas: Varžovų kontekste – talento ir individualaus meistriškumo trūkumas. Dar pridėčiau ir labai skirtingomis situacijomis susirinkusius žaidėjus į rinktinę.
Kažkurie žaidžia savo klube žemesniame lygyje, kiti savo komandose sėdi ant suolo ir stokoja žaidybinės praktikos. Tokios komandos kaip Šveicarija, Italija išrikiuoja žaidėjus aukščiausiose lygose su stabiliu žaidimo laiku.
Mes tokios prabangos neturime. Trūksta išskirtinių žaidėjų, žvaigždžių. Išskirtinai aukšto lygio žaidėjų tiesiog nėra, bent du ar trys tikrai labai daug pridėtų rinktinei.
Labiausiai intriguojantis jaunasis žaidėjas
Ž. Grudzinskas: Aišku, daug tikimasi iš Pauliaus Golubicko, bet viskas nėra taip paprasta. Per vienas, kitas rungtynes nesužibėsi ir neatsiskleisi. Laipsniškas augimas ir tobulėjimas yra pastebimas, o ne momentiniai blykstelėjimai.
Kalbu ne tik apie jį – visi jauni žaidėjai stokoja stabilumo ir apie jų meistriškumą sudėtinga kalbėti.
R. Vyšniauskas: Aš tikiu, kad Titas Krapikas ateityje gali būti rinktinės numeris vienas vartininkas, bet labiau norisi žiūrėti ir viltis dėti į tuos kuriančius žaidėjus.
Pauliaus Golubickas buvo įsižiebęs, bet jo progresas Kroatijoje kiek stabtelėjo. Gal vis tik norėčiau paminėti Justą Lasicką. Paskutinį kartą, kai jį mačiau su rinktinės marškinėliais, jis man iš paauglio palypėjo į subrendusį vyrą, pasirengusį profesionaliam futbolui, užsigrūdinusį serbiškoje aplinkoje.
Jam dabar 23 metai, tad jis yra pribrendęs rinktinei, parodęs ką gali. Tikiuosi, kad jis sužais neblogą ciklą.
X faktorius
Ž. Grudzinskas: Manyčiau, kad koronaviruso situacija. Grupėje esame autsaideriai, klausimas ar tos problemos paliestų mus skaudžiau ar ne.
Stipresnėms rinktinėms, pavyzdžiui, šveicarams ar bulgarams, jei reiktų atsivežti antrą rinktinę – yra tikimybė pakovoti dėl taškų.
R. Vyšniauskas: Virusas, žaidėjų praradimas, taip, gali suveikti, bet žiūrint į italus – ten į vietą gali žengti dar labai daug žaidėjų iš „Serie A“ ar kito didelio čempionato, tai daug vilčių čia nedėčiau.
Nedidelis faktorius gali būti LFF stadiono dirbtinė danga. Manau, kad italams ir kitoms komandoms žaisti ant sintetikos yra kiek neįprasta ir užtruks priprasti. Tai smulkmena – dirbtinė danga savaime rungtynių nelaimės.
Mano nuomone, futbole „X faktoriumi“ visada gali tapti standartinės padėtys. Baudos smūgiuose, kampiniuose meistriškumas eliminuojasi ir vyksta daugiau fizinė kova baudos aikštelėje. Turime aukštų žaidėjų, tikiu, kad ir treneriai paruošę tam tikrus derinius. Aš galvoju, kad tai gali būti faktorius, jei susimedžiosime standartinių situacijų – būna ir taip, kad negauni progų.
Prognozės
Ž. Grudzinskas: Mano spėjimas – penki taškai. Šis skaičiukas gali būti pasiekiamas. Pergalė ir dvi lygiosios. Penkių lygiųjų nesužaisime, bet pergalės savo aikštėje paieškoti galime.
Vėlgi, bulgarų ir šiaurės airių žaidimo stiliai labai skirtingi. Antrųjų mums palankesnis – jų futbolas paprastesnis ir pažįstamesnis.
Bulgarai nuo senų laikų žaidžia su kamuoliu, ant žemės, techniški žaidėjai. Prognozuočiau, kad su Šiaurės Airija įmanoma pakovoti, teoriškai ir su bulgarais.
Esame su Šveicarija sužaidę 1:2, tad nėra visiškai be šansų. Tačiau mano manymu tai yra visai kito kalibro komandos. Apie Italiją visiškai nėra ką kalbėt, o ir šveicarų rinktinė labai pajėgi. Gali priklausyti nuo fakto ir tai ar reikia lyderiams taškų, ar ne. Visgi pagal pajėgumą tokioms komandoms negalime prilygti.
R. Vyšniauskas: Prognozė nedėkingas dalykas, bet žiūriu nelabai optimistiškai. Jei turėtume bent vieną silpnesnę rinktinę – lengviau būtų planuoti optimistišką scenarijų, bet dabar aš matau du taškus. Nuoširdžiai, nelabai ko daugiau tikiuosi. Viena pergale per visą ciklą būčiau labai patenkintas.
Žiūriu į Šiaurės Airiją ir Bulgariją, kaip į komandas, už kurių galime kabintis. Deja, net ir jie yra pakankamai solidūs.
Čia yra atranka į pasaulio čempionatą ir visi supranta, kad reikia rinkti taškus nuo pat pradžių. Kai žaidėme Tautų lygoje, varžovų treneriai galėjo paeksperimentuoti, bet dabar bus rimtas požiūris.
Italai ir šveicarai yra gan pastovūs didžiųjų turnyrų dalyviai, pirmieji nepateko į 2018-ųjų čempionatą, tad nematau, kad jie galėtų dar kartą šitaip sudegti. Šveicarai vėlgi yra mums per stiprūs, o prieš Bulgariją ir Šiaurės Airiją gerą dieną, prie gerų sąlygų galima kovoti.
Net sakyčiau, kad Šiaurės Airija savo žaidimo stiliumi yra gan paranki Lietuvai. Neturi daug techniškų žaidėjų, daugiau žaidžia fiziškai, turi ūgio, kelia aukštus kamuolius. Tai mums parankiau. Bulgarai atstovauja labiau technišką futbolą. Įsivaizduočiau, kad prieš šiaurės airius įmanoma iškovoti tokią darbinę pergalę 1:0.
