Antanui Juknevičiui ir Edvardui Duobai šis Dakaro ralis – tarsi užkeiktas. Tačiau „Žalvario“ komandos ekipažas iš paskutiniųjų kabinasi už galimybės pabaigti nepaprastai sunkų, užsispyrimo ir ištvermės pareikalavusį maratoną.
Nuo pat ralio pradžios streikuojantis lietuvių automobilis „Mebar“ šįsyk sustojo ten, kur nebuvo jokių kliūčių – nedidelėje smėlėtoje įkalnėje. Lūžo pagrindinis šarnyro varžtas, išsinėrė pusašis ir išvirto priekinis dešinysis ratas.
„Taip įvyko dėl žmogiškosios klaidos. Už pirštą storesnio varžto šiaip neįmanoma nulaužti, tačiau mechanikai, matyt, jo iki galo neprisuko ir „pavargęs“ metalas tiesiog lūžo“, – aiškino A.Juknevičius.
„Žalvario“ ekipažo „Mebar“ sustojo tiesiog dešimtojo greičio ruožo trasoje, likus vos 20 km iki finišo. Nebuvo įmanoma pajudėti nė per milimetrą. Pralėkdami varžovai apdaužė lietuvių automobilio galą, nes nebuvo kitos galimybės prasilenkti, kol A.Juknevičius nukreipė paskui automobilius startavusius sunkvežimius į šoną ir šie išvažinėjo aplinkkelį.
Pasikeisti varžtą nėra sudėtinga, tačiau jo su savimi A.Juknevičius ir E.Duoba neturėjo, todėl šaltyje kalnuose buvo priversti laukti 5 valandas, kol iš Andų papėdės serpantinais atskubėjo pagalba. Lietuvos ekipažo pagalbininkai privažiuoti galėjo vieninteliu keliu – nuo finišo prieš greičio ruožo srovę. Trasoje jau buvo likę nedaug lenktynininkų, todėl incidentų pavyko išvengti.
A.Juknevičius ir E.Duoba dešimtajame greičio ruože praleido beveik parą, nes startavo anksti ryte. Pagalbos jie laukė kalnuose beveik 3800 metrų aukštyje virš jūros lygio, todėl svaigo galva, trūko oro ir buvo labai šalta.
Iki Dakaro ralio finišo liko vos trys dienos ir A.Juknevičius bei E.Duoba pasiryžę jas išgyventi. Nors automobilis ir streikuoja, lietuviai juo juda pirmyn.
„Nekyla jokių klausimų, startuosime“, – kaip visada šypsojosi A.Juknevičius, su E.Duoba į stovyklą prie Saltos (Argentina) grįžęs tik trečią nakties, o po kelių valandų miego vėl sėdęs prie vairo ir pasiryžęs įveikti vienuoliktąjį šio Dakaro ralio iššūkį.
