Per 20 metų, praėjusių nuo legendinio Ayrtono Sennos žūties, saugumo standartai „Formulėje-1“ tapo kur kas aukštesni. Visų pirma tai buvo padaryta dėl kryptingų FIA veiksmų. Tuomet federacijos prezidentu buvo Maxas Mosley, kuris ne iš nuogirdų žino, koks automobilių sportas yra pavojingas, kadangi pats yra 1968 metais dalyvavęs „Formulė-2“ lenktynėse, kuriose tada žuvo legendinis škotas Jimas Clark‘as.
Po tragiškų 1994 metų M. Mosley kartu su profesoriumi Sidu Watkins‘u ir kitais FIA bendradarbiais kruopščiai dirbo, kurdami naujas „Formulės-1“ saugumo taisykles.
„Tos lenktynės Imoloje buvo tarsi savotišku didelių saugumo pakeitimų katalizatoriumi, ne tik lenktynėse, bet ir visuose pasaulio keliuose, nauji saugumo sprendimai leido išsaugoti tūkstančius žūčių automobilių avarijose, – „Reuters“ pasakojo buvęs FIA prezidentas. – Tai iš tiesų taip. Jei to būtų neįvykę, federacija nebūtų kreipusi į Europos Sąjungą dėl naujų automobilių saugumo standartų, be šio incidento nebūtų sukurti EuroNCAP saugumo standartai ir naujų modelių saugumo bandymai. Mūsų nebūtų parėmusi Europos Komisija, kuri sugriežtino mašinų saugumo reikalavimus. Visa tai prasidėjo po tragiško savaitgalio su Ayrtonu. Būtent tai aš prisiminsiu iki paskutinių savo gyvenimo dienų“.
„Kuomet septintojo dešimtmečio pradžioje mes kreipdavomės į autosporto komandų vadovus, sakydami, kad šis sportas yra labai pavojingas, jie atsakydavo: „jei nenorite, nesėskite į sportinę mašiną, niekas jūsų neverčia. Tai savanoriškas reikalas“.
„Suprantama, kad sporte visuomet reikia rizikuoti, bet rizika neturi būti pramuštgalviška. O tais metais dalyvauti lenktynėse buvo tas pats, kas kovoti karo fronte priešakinėse linijose“, – dėstė M. Mosley.
Iki 1994 metų susidarė klaidingas įspūdis, kad automobilių sportas tapo mažiau pavojingas. Beveik 12 metų „Formulėje-1“ nebuvo įvykių su tragiškomis pasekmėmis, visi kalbėjo, kad saugumas yra pakankamas.
„Manau, kad žmonės pradėjo galvoti, kad pilotai per varžybas jau nežus, – tęsė buvęs FIA vadovas. – Bet rizika buvo labai didelė, visi tai matė. Suprantama, daugelis rėmėsi statistika, bet lenktynės visuomet bus pavojingos. Kaip ir aviacijoje: saugumo standartai nuolat tobulėja, tačiau 100 proc. niekas negali garantuoti, kad aviakatastrofų nebus“.
Po katastrofos Imolos trasoje FIA subūrė specialią ekspertų grupę, kurie moksliškai nagrinėjo situaciją ir pasiūlė kaip galima F-1 lenktynes padaryti saugesnes. „Crash“ testai tapo griežtesni, greičiai buvo sumažinti. Buvo peržiūrėti standartai, pagal kuriuos pradėti gaminti kitokie pilotų šalmai, pagerinti trasų aptvarai, saugos zonos, pakeista trasų statybos koncepcija, pasikeitė reikalavimai bolidų važiuoklei.
„Manau, kad tokių griežtų veiksmų buvo imtasi dėl to, kad A. Senna buvo laikomas lenktynininku „numeris vienas“ tiek žiūrovų, tiek ir kitų pilotų, – pasakojo M. Mosley. – Jis buvo labai įdomi asmenybė, jį labai mylėjo žiūrovai. Vienareikšmiškai F-1 pasaulis po 1994 m. pasikeitė. Po A. Sennos žūties kai kurie politikai net pradėjo kalbėti, kad reikia visai uždrausti „Formulę-1“. Visa sporto visuomenė tada tiesiog virė. Buvo neaišku, kuo visa tai baigsis“.
„Jei savęs paklausime, ką apskritai „Formulė-1“ davė pasauliui, reikia pripažinti, kad po tragedijos su A. Senna, F-1 pradėjo kovą už sportinių, o kartu ir paprastų automobilių saugumą, o tai leido smarkiai pagerinti eismo saugumą pasaulio keliuose ir gatvėse. Tai ypač svarbu“.
