Lietuviams viltis pakliūti į 2010 metais Pietų Afrikoje vyksiantį Pasaulio futbolo čempionatą greičiausia teks atidėti geresniems laikams. Marijampolėje šeštadienį rumunams 0:1 pralaimėję lietuviai išsaugojo tik teorines galimybes atrankos grupėje užimti antrąją vietą, kuri dar leistų pakovoti dėl kelialapio į finalinį turnyrą.
Optimizmu netrykšta
Po puikaus starto 2010 metų Pasaulio futbolo čempionato Europos zonos šešių ekipų septintosios atrankos grupės turnyre, Lietuvos vyrų futbolo rinktinei pastaruoju metu niekaip nepavyksta išsikapstyti iš apmaudžių nesėkmių ruožo – pralaimėjimas namuose Rumunijos ekipai buvo jau trečiasis iš eilės.
Tačiau Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius neturi didelių priekaištų nei treneriams, nei žaidėjams – tokia yra futbolo realybė šiandien Lietuvoje. Nors lietuviai gali gerai sužaisti su bet kuria rinktine ir iškovoti įspūdingų pergalių, nacionalinėje komandoje trūksta konkurencijos, nes nėra daug aukštos klasės žaidėjų.
Priminsime, kad pirmoje grupės vietoje su 15 taškų įsitvirtino serbai, antri žengia prancūzai (10 tšk.), treti – lietuviai (9 tšk.). Po 7 taškus surinko austrai ir rumunai. Farerų salų komanda su 1 tašku yra ryški grupės autsaiderė.
Nežiūrint į padėtį turnyrinėje lentelėje, L.Varanavičiaus teigimu, nacionalinė mūsų šalies komanda meistriškumu akivaizdžiai nusileidžia grupės favoritams – serbams, prancūzams ir rumunams. Pajėgumu esame panašūs į Austrijos rinktinę.
Nors ir tiki, kad yra šansų laimėti likusias trejas atrankos į 2010 metų Pasaulio čempionatą rungtynes, LFF prezidentas žvelgdamas į ateitį netrykšta optimizmu. Situacija visame Lietuvos sporte prasta, nes mažėja sportuojančių sveikų vaikų. Jei futbolo akademijų plėtra vyks sėkmingai, L.Varanavičius prognozuoja, kad Lietuvos rinktinė gali žaisti 2016 metų Europos čempionate.
Trūksta gerų žaidėjų
– Nors išvykoje rumunus nugalėjome net 3:0, antrą kartą įveikti varžovų nepavyko. Kas lėmė rumunų pergalę? – paklausėme L.Varanavičiaus.
– Pagrindinė pralaimėjimo priežastis – aukštesnis Rumunijos rinktinės lygis. Mūsų komanda kol kas neprilygsta nei rumunams, nei prancūzams. Taip yra todėl, kad mūsų žaidėjų suolelis labai trumpas, neturime pakankamo futbolininkų pasirinkimo. Kai kurie žaidėjai mače su rumunais nebuvo geriausios sportinės formos, tačiau neturėjome kuo jų pakeisti. Labai sunku kovoti su priešininku, kuris prieš mačą gali iš karto pakeisti vienuolika rinktinės žaidėjų ir taip pagerinti savo žaidimą.
– Ar padėtis turnyrinėje lentelėje atspindi realų komandų pajėgumą?
– Jau prieš atrankos turnyrą mes planavome kovoti dėl ketvirtos-penktos vietų su austrais, nes mūsų komandos yra panašaus pajėgumo. Turbūt niekas neabejojo ir neabejoja, kad grupės favoritai yra serbai, prancūzai ir rumunai. Jei kai kurios rungtynės būtų susiklosčiusios kitaip, galėtume patekti į Pasaulio čempionatą, tačiau realiai nesame stipresni už šias komandas.
– Pralaimėjimas rumunams buvo jau trečias iš eilės atrankos į Pasaulio čempionatą turnyre. Galbūt dėl šio nesėkmių ruožo turite priekaištų rinktinės vyriausiajam treneriui Jose Couceiro?
– Visų pirma sprendžia ne vienas treneris, o trenerių kolektyvas. Treneriui galbūt būtų galima papriekaištauti dėl kelių žaidėjų pasirinkimo, tačiau tai nieko nekeičia. Turime matyti visą Lietuvos futbolo situaciją. Ją reikia keisti iš esmės.
– Nors teorinių galimybių patekti į Pasaulio futbolo čempionatą dar turime, turbūt nedaug yra tikinčių, kad lietuviams pavyks šią svajonę paversti realybe. Širdyje vis dar tikite stebuklu?
– Visada reikia siekti aukščiausių tikslų. Anksčiau mūsų pagrindinis prioritetas buvo dabartinė rinktinė, nes ji turi šansą. Tačiau dabar, vardydami pagrindinius prioritetus, nemanome, kad viską reikia atiduoti jai. Biudžetai yra sumažėję, todėl viską skirti rinktinei, atėmus iš kitų, nenorime.
Kol kas rinktinei nieko netaupėme, tačiau dabar reikės pagalvoti, kaip taupyti. Yra kitų prioritetų, kuriems reikėtų skirti daugiau dėmesio, visų pirma – futbolo akademijų plėtra. Ji yra labai svarbi, nes futbole nėra gana nuo 1985 iki 1990 metų gimusių vaikų. Ši „skylė“ gana didelė. Trūksta žaidėjų, todėl nėra konkurencijos. Tai ir yra didžiausia lietuviško futbolo problema šiuo metu. Dėl jos negalime pasiekti aukštų rezultatų.
Jei viskas susiklostys palankiai ir žaidėjai negaus traumų, tuomet galime išlošti visas likusias rungtynes. Tai būtų geras atrankos turnyro užbaigimo akordas.
Šanso teks palaukti
– Ar daug matote perspektyvaus jaunimo, pajėgaus ateityje kilstelėti Lietuvos futbolą į naujas aukštumas?
– Yra perspektyvių 15, 16, 17 metų futbolininkų, neblogų aštuoniolikmečių. Svarbiausia – užtikrinti nenutrūkstamą futbolo treniruotes lankančių vaikų srautą. Lietuvoje mažėja sveikų sportuojančių vaikų. Tai ne tik futbolo, bet ir kitų sporto šakų problema. Jei valstybė nepakeis savo požiūrio į sportą, mes vieni nieko nepadarysime.
– Kada realiai galime tikėtis patekti į išsvajotąjį Europos ar Pasaulio futbolo čempionatą?
– Manome, kad realiausias šansas yra pakliūti į 2016 metais vyksiantį Europos čempionatą. Jame dalyvaus 24 komandos.
Šarūnas Bulota
