„Sportavome ne vienerius metus ir tai darėme įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, todėl esame matę ir pozityvių, ir liūdnų su tvarumu susijusių vaizdų. Be to, savo gimtinėje turime unikalią irklavimo lokaciją – Trakų trasa yra viena gražiausių pasaulyje, ją labai mylime ir saugome. Norime sumažinti gamtai daromą poveikį tiek Lietuvoje, tiek savo pavyzdžiu prisidėti ir prie kitų valstybių tobulėjimo“, – apie iniciatyvą kalbėjo LIF generalinis sekretorius ir 2016-ųjų olimpinis vicečempionas Saulius Ritter.
Liepos mėnesį virtualiai buvo vykdomas tarptautinis seminaras irklavimo renginių organizatoriams, nacionalinių federacijų ir irklavimo klubų atstovams, treneriams, sportininkams, savanoriams. Jo metu KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros docentė dr. Inga Stasiulaitienė dalyviams skaitė edukacinę paskaitą apie irklavimo įtaką gamtai, tvarių renginių svarbą, tarptautines tvarumo tendencijas ir praktikas.
„Tarptautiniuose renginiuose didelę poveikio dalį sudaro sportininkų, žiūrovų ir įrangos transportas, energijos naudojimas, maitinimas, atliekos, infrastruktūra ir sporto įrangos gamyba. Irklavimo renginiai papildomai vyksta jautriose vandens ekosistemose. Visiškai panaikinti poveikį visose srityse nėra įmanoma, todėl pirmiausia siekiama jį išmatuoti ir kuo labiau sumažinti“, – pasakojo I. Stasiulaitienė, pabrėžianti, kad sporte daugelis apie tvarumą galvoja per daug siaurai.
„Irklavime aplinkos faktorius ypač svarbus, nes pati gamtinė aplinka yra sporto erdvė. Be tinkamos vandens kokybės ir švaraus vandens ekosistemų šios sporto šakos sąlygos sportininkams blogėja“, – pabrėžė ji.
„World Rowing“ (WR, Tarptautinė irklavimo federacija) tvarumo strategijoje išskiriamos tokios prioritetinės sritys: švarūs vandenys, biologinė įvairovė, tvarus išteklių naudojimas, klimato veiksniai, socialinis teisingumas, bendradarbiavimas ir švietimas.
„Mes norime užtikrinti, kad gamtą po renginių paliekame geresnės būklės nei radome atvykę“, – apie pagrindinius tvarumo tikslus kalbėjo buvusi olimpietė, o dabar „World Rowing“ plėtros ir tvarumo koordinatore dirbanti Maike Betts.
„World Rowing“ yra įsipareigojusi iki 2030 m. perpus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o iki 2040 m. pasiekti nulinį išmetimą. Anot docentės, teigiamą poveikį gamtai pasiekti galima atkuriant buveines, gerinant vandens telkinių būklę ar didinant biologinę įvairovę renginio teritorijoje.
„Tvarumas dar nėra vienodai privaloma sąlyga absoliučiai kiekvienam sporto renginiui, tačiau aukšto lygio tarptautiniame sporte jis vis dažniau tampa ne pasirinkimu, o renginio planavimo ir vertinimo dalimi. Tarptautinės federacijos vertina transportą, energiją, atliekas, vandens naudojimą, pirkimus, poveikį gamtai ir palikimą vietos bendruomenei. World Rowing tvarumo kontrolinį sąrašą renginių organizatoriams pateikia jau paraiškos ir planavimo etape. Tvarumas po truputį tampa vienu iš gero renginio valdymo kriterijų“, – vertino I. Stasiulaitienė.
Ji šiam LIF inicijuotam projektui vadovauja jau turėdama patirties – tiek savo tyrimais, tiek dalyvavimu kitame panašiame tvarumo projekte.
„Iniciatyvos duoda realią naudą tada, kai jos nėra vienkartinės ir jų rezultatus galima įvertinti. Geras pavyzdys yra 2025 m. pasaulio jaunių irklavimo čempionatas Trakuose, kur buvo išbandytas biologinės įvairovės vertinimo modelis. Poveikis buvo vertinamas pagal rodiklius, apimančius buveines, ekosistemų būklę, žmonių įtraukimą ir gamtos išteklių valdymą. Projekte dalyvavo World Rowing, BloomUp, vietos organizatoriai ir KTU.
Šis darbas neliko vienkartine iniciatyva. 2026 m. pasaulio irklavimo čempionate Amsterdame pradėtas antrasis projekto etapas, kuriame Trakuose išbandyta metodika toliau plėtojama ir siekiama ją pritaikyti būsimiems World Rowing renginiams. Tai rodo perėjimą nuo pavienių aplinkosauginių akcijų prie sistemingo poveikio matavimo, mažinimo ir gamtinės aplinkos atkūrimo“, – pasakojo lietuvė.
Būtent po šio projekto kilo praktinis poreikis rasti veiksmingą sprendimą irklavimo renginių organizatoriams, o LIF vizija patikėjusi Europos komisija iš „Erasmus+“ programos skyrė finansavimą. Viso to rezultatas – kuriamas SREM įrankis.
„Norime akcentuoti tvarumo supaprastinimą. Neretai renginių organizatoriai, susidūrę su tvarumo reikalavimais ar užklausomis, pasimeta – tai atrodo kaip komplikuotas ir daug laiko bei specifinių žinių reikalaujantis procesas. Su SREM įrankiu norime šią naštą palengvinti.
Įrankis leidžia renginių organizatoriams sklandžiai ir be streso deklaruoti savo renginių tvarumą, kadangi jie randa aiškius ir tikslingai nukreipiančius klausimus, praktines nuorodas bei pagalbinę medžiagą. Taip pat įdiegėme etapinį pasiruošimą, leidžiantį organizatoriams žinoti, kada ir kaip reikia rinkti informaciją. Bet svarbiausia, kad proceso pabaigoje gaunamas aiškus ir pagrįstas galutinis rezultatas, kuriuo renginio rengėjai gali pagrįstai didžiuotis“, – naujo „kūrinio“ privalumus vardijo KTU Aplinkosaugos inžinerijos magistro studijų absolventė Jurgita Čestauskaitė.
„Mes labai didžiuojamės ir palaikome šį projektą, nes tai labai stiprus žingsnis į priekį globalaus tvarumo link, – pabrėžė WR atstovė M. Betts. – Įrankis padės tarptautinei federacijai palaikyti kitus renginių organizatorius – jį bus galima ir praktiškai panaudoti, ir pasitelkti edukuojant kitus.“
WR tvarumo koordinatorės teigimu, planuojama šį įrankį testuoti didžiausiuose tarptautiniuose renginiuose, o po 2028 metų Los Andželo olimpinių žaidynių ir įtraukti į renginių organizavimo paraiškų procesą, įpareigojant juos matuoti renginio paliktą pėdsaką gamtai.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
