Lietuvos imtynininkai olimpinėse žaidynėse: nuo medalių iki vienintelio atstovo

Nors Lietuvos olimpinė rinktinė Japonijoje nėra gausi, bet jos sudėtyje vėl išvysime imtynių sporto šakos atstovą. Tiesa, antras žaidynes iš eilės, šalies rinktinei atstovaus tik vienas imtynininkas. Juo šįkart bus 26-erių Mantas Knystautas.

Graikų-romėnų imtynėse (svorio kategorija iki 130 kg) besivaržančiam klaipėdiečiui tai bus pirmosios olimpinės žaidynės jo karjeroje.

Atletas bilietą į Tokijų iškovojo dar kovo mėnesį Vengrijos sostinėje Budapešte vykusiame atrankos turnyre.

Lietuvos imtynininkai turi gilią tradiciją. Nuo 1992-ųjų šios sporto šakos atstovai nėra praleidę nė vienerių olimpinių žaidynių. 

Medalių kraityje irgi yra apdovanojimų. 2008 m. Pekine ir 2012 m. Londone buvo iškovoti bronzos medaliai. Nepaisant visko, mūsų šalies imtyninkų Tokijo žaidynėse bus tik vienas.

Lygiai tiek pat kiek buvo prieš penkerius metus Rio de Žaneire. 

Ankstesniuose olimpiadoje turėdavome bent po keletą šios sporto šakos atstovų, o 2008 m. Pekine ir keturis.

„Problemos yra kelios. Sakyčiau, kad jas galima skelti į dvi dalis“, – apie mažėjantį Lietuvos imtynininkų skaičių olimpiadose sakė šalies imtynių federacijos prezidentas Giedrius Dambrauskas.

„Žinoma, apskritai konkurencija šiuo metu pasaulyje yra labai didelė. Tačiau aišku, kad ir mums patiems treneriams reikia pasitempti. Labai svarbu kiek įmanoma labiau sudominti jaunimą, kad imtynės nėra kažkur 20 m. atgal atsilikusi sporto šaka, o gali eiti koja kojon su inovatyviais sprendimais“, – pridūrė G. Dambrauskas.

Pasikeitusi kvotų sistema

Olimpinių žaidynių komitetas nuo šių žaidynių pakeitė kvotų sistemą. Anksčiau kiekvienoje imtynių svorio kategorijoje būdavo 20 sportininkų, o nuo Tokijo žaidynių jų bus 16. Vadinasi, konkurencija dar labiau padidėjo ir patekti į žaidynes vis sunkiau. 

Kaip tikino Lietuvos imtynių federacijos prezidentas G. Dambrauskas, būtent tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios mūsų šalies rinktinė turi tik vieną atstovą.

„Kvotos sumažėjo. Tikrai skiriasi, kai yra 20 dalyvių ir kai 16. Keturios vietos yra daug. Aš tikrai manau, kad pridėjus tas keturias vietas mes į žaidynes būtume išsiuntę dar bent du sportininkus. Manau, turėtume dar vieną atstovą vyrų imtynėse ir vieną imtynininkę“, – sakė G. Dambrauskas.

Jam pritarė ir pats buvęs olimpietis Mindaugas Ežerskis. M. Knystauto treneriu dirbantis buvęs sportininkas tikino, kad Lietuvos imtynininkų, jei ne pasikeitusi kvotų sistema, tikrai būtų buvę daugiau.

„Žinoma, išaugo ir konkurencija. Tikrai yra daug puikių sportininkų, su kuriais sunku varžytis. Tačiau pasikeitus kvotų sistema yra didesnė priežastis. Manau, kad tikrai galėjome turėti dar du ar tris papildomus sportininkus olimpiadoje. Bet turime mes tų sportininkų, kurie, manau, ateityje tikrai bus rinktinės lyderiai, atsiras ir didesnė patirtis“, – sakė 2000 ir 2004 m. olimpiadose dalyvavęs M. Ežerskis.

REKLAMA

Tačiau net ir tokiomis sąlygomis Lietuva buvo labai arti, kad šalies rinktinė imtynininkų komanda būtų didesnė.

Kaip tikino pašnekovai, vieniems sutrukdė nelaiku užklupusi liga, kitiems gi pritrūko vos vienos laimėtos kovos.

Ypač apmaudu dėl Kristupo Šleivos, kuris praėjusiais metais Europos čempionate iškovojo bronzoss medalį, o dėl bilieto į Tokiją nekovojo dėl užklupusių sveikatos problemų.

„Bendra konkurencija labai išaugusi. Jei žiūrėtume tris ar keturis metus atgal, ji dar buvo kiek mažesnė. Dabar, norint iškovoti kelialapį, reikia laimėti prieš ekstra klasės varžovus. Bet ne vienas mūsų sportininkas buvo labai arti žaidynių. Pauliui Galkinui pritrūko vienos laimėtos kovos atrankos turnyre. K. Šleiva neišvyko į atranką, nes sunegalavo. Jam pakilo temperatūra, blogai jautėsi, tad tame visame koronaviruso kontekste komanda nerizikavo.

Nežinia, ar oro uoste jį būtų praleidę. Sveikatos protokolas buvo griežtas. Vilius Laurinaitis irgi turėjo šiokių tokių psichologinių bėdų. Danutė Domikaitytė irgi turėjo sveikatos problemų. Bet, žinoma, šitie faktoriai nutinka visiems, tai nėra pasiteisinimas. Svarbiausia, kad dirbtų bendra sistema, būtų metodinis pasiruošimas, o tų lyderių visada atsiras“, – tikino Lietuvos imtynių federacijos prezidentas G. Dambrauskas.

„Žinoma, gaila, kad K. Šleiva susirgo, M. Laurinaitis irgi turėjo tam tikrų bėdų. Tačiau jie tikrai stiprūs, talentingi vyrai. Manau, ateityje dar tikrai parodys, ką sugeba. Daug kas ateina su patirtimi“, – sakė treneriu šiuo metu dirbantis buvęs imtynininkas M. Ežerskis.

Šansai Tokijuje 

Kaip jau minėta, imtynės Lietuvoje tikrai turi gilias tradicijas. Nors olimpiadoje dalyvaujančių Lietuvos imtyninkų skaičius antras žaidynes iš eilės yra minimalus, bet, pasak šalies federacijos vadovo G. Dambrausko, šios sporto šakos šaknys pas mus vis dar gana gilios.

„Ateinančių žmonių srautai gana stabilūs. Imtynėse yra trys stiliai – laisvasis, graikų-romėnų ir moterų. Dar norima prijungti paplūdimio imtynes. Jis galbūt atsirastų po Paryžiaus žaidynių 2024 m. Tačiau specifika tai mažai kuo skirsis. Ar ant smėlio, ar ant kilimėlio, viskas gana panašu.

REKLAMA

Apskritai, tai daug federacijų eina kitu keliu nei mes. Matome vis daugiau natūralizuotų sportininkų. Pavyzdžiui, nemažai sportininkų iš Dagestano, Irano, Sakartvelo ar kitų šalių. Tai konkurencija aukščiausioje klasėje yra labai didelė. Bet mes šio kelio atsisakėme, nes patys sau jau esame įrodę, kad galime turėti puikių savų imtyninkų, kurie dar ir laimės medalius“, – pokalbio su tv3.lt metu tikino G. Dambrauskas.

„Visada atsiranda (norinčių sportuoti imtynes,– aut. past.). Aišku su krepšiniu nepakonkuruosime, bet tas ateinančių jaunuolių srautas pas mus yra gana stabilus. Darbas vyksta, atsiranda talentų, ratas sukasi. Mums telieka įdėti dar daugiau darbo ir pastangų“, – pasakojo treneriu dirbantis M. Ežerskis.

Ar M. Knystautas turi šansų iš Tokijo grįžti su medaliu?

„Jo potencialas yra labai didelis,– tikino Lietuvos imtynių federacijos prezidentas G. Dambrauskas. – Sakyčiau, kad jis tikrai yra iš pirmo šešeto, o po keletos metų gal pirmojo trejeto-ketverto. Bet toks jau sportas. Kaip ir Aleksandras Kazakevičius, kai laimėjo bronzą, galėjo ir trečias būti, bet ir dvyliktas. Labai sunku prognozuoti“.

„Mantas turėjo gana sunkią traumą per pastaruosius metus, tad reikėjo laiko atsistatyti. Galbūt net to laiko būtų gerai turėti ir dar kažkiek daugiau. Tačiau jei tinkamai pasiruoš psichologiškai, nusiteiks, tada viskas gali būti labai gerai.  Jis toks žmogus, kur dirba gana metodiškai, priaugo ir reikiamos fizinės masės. Bet imtynėse kaip ir visur sporte, nutinka visko. Kiti ant kilimo išeina neišsimiegoję ar sapne jau per daug kovoję, kiti su savom problemom, treti dar“, – pasakojo G. Dambrauskas.

Tuo tarpu olimpiečio M. Knystauto treneris M. Ežerskis pats dalyvavęs dvejuose žaidynėse tikina, kad prognozės nėra dėkingas dalykas.

„Sunku planuoti. Pats esu dalyvavęs ir sakydavau, kad planuoji geriausią, bet turi ruoštis blogiausiam. Važiuoji kovoti, stiprūs priešininkai susirenka iš viso pasaulio. Kam kieno diena gali pasitaikyti. Nežinia, kaip tavo kūnas sureaguos. Gali būti pasiruošęs puikiai, bet tokiose varžybose visko nutinka. Tikimės gerų kovų, be traumų. O paskui jau „kilimas parodys“, – pasakojo M. Ežerskis.

Tokijo olimpinėse žaidynėse M. Knystautas kovas pradės rugpjūčio 1-ąją dieną.

Visus lietuvių olimpiečių startus stebėkite per TV3, TV6 ir naujienų portale tv3.lt, o karščiausios naujienos, rezultatai ir transliacijos – specialiame tv3.lt polapyje – https://www.tv3.lt/tokyo2020 .


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų