Po rungtynių komandos kapitonė Gintarė Petronytė pasidalijo emocijomis ir nusiteikimu prieš lemiamą kovą sekmadienį.
„Sveikinimai Prancūzijos rinktinei pasiekus ne tokią lengvą pergalę. Labai gaila, nes prieš rungtynes tikrai tikėjome, kad galime laimėti. Matėme, kiek žmonių tikėjo, atėjo palaikyti mūsų. Yra šioks toks nusivylimas, kad negalėjome pasiekti pergalės, kai ji buvo tikrai pasiekiama.
Bandau galvoti realiai, kad žaidėme turbūt prieš vieną stipriausių pasaulio rinktinių. O jeigu galime lygiai kautis su jomis, reiškia, jog galime žaisti su bet kuo. Puikiai suprantame, kad net laimėjus šiandien, mūsų pagrindinis varžovas laukia sekmadienį.
Reikia pamiršti, kas buvo šiandien, ir kauptis maksimaliai sekmadieniui, nes bus žūtbūtinis mūšis. Turėsime žaisti kaip paskutines gyvenimo rungtynes“, – kalbėjo Lietuvos moterų krepšinio rinktinės kapitonė.
– Kaip šios rungtynės prieš vieną stipriausių pasaulio komandų gali tapti įkvėpimu sekmadieniui?
– Tikrai sunku. Pralaimėjimas vis tiek kerta per galvą. Dabar su panelėmis kalbėjome rūbinėje, kad prisiminkime, kaip prieš metus žaidėme su jomis Prancūzijoje. Buvome visiškai kita komanda, padarėme 30 taškų, pralaimėjome 30 taškų. Dabar esame tikrai keliais laipteliais aukščiau ir iš tikrųjų reikia džiaugtis tuo. Šiai dienai turime suprasti ir įvertinti, kad šis varžovas ne mums yra šiandien. Mums reikia laimėti sekmadienį.
Tiesiog turime kiekviena asmeniškai, kiekvienas komandos narys pergalvoti ir susikaupti maksimaliai. Reikia dirbti psichologiškai. Turime išeiti visiškai šviežia galva ir maksimaliai koncentruotis į sekmadienį.
– Kai buvo spurtas 11:0 atrodo galėjote užsikabinti. Kas nepasisekė?
– Nežinau... Gal nuovargis ir prancūzės pagavo kažkokią bangą, neapsigynėme. Iš tikrųjų pasirodė jų meistriškumas, kodėl jos yra tokio aukšto lygio komanda, kodėl jos visur laimi medalius. Kaip ir dažniausiai tokio lygio komanda susima tada kada labiausiai to reikia, tai yra ketvirtajame kėlinyje. Taip parodo visą savo patirtį ir meistriškumą. Tai ir buvo kertinis taškas.
– Rotacija nebuvo didelė, ar užteks laiko atsigauti iki lemiamų rungtynių?
– Čia nėra net ką galvoti. Čia reikia. Mūsų laukia žūtbūtinis mačas ir ten reikia atidujoti visas jėgas. Suprantam kiek yra reikalinga pergalė sekmadienį, vien tai turi būti kuras viduje ir turi atsirasti energijos, kadangi beprotiškai norime tos pergalės.
– Su antrame kėlinyje pataikyta bauda jūs tapote rezultatyviausia Lietuvos visų laikų krepšininke. Ar kirbėjo galvoj tas momentas ir ką jums tai reiškia?
– Tikrai nebuvau apie tai susimąsčiusi. Kalbėjome prieš kelias dienas. Žinojau, kad yra toks momentas. Dar buvome pajuokavę su Sandra, kad mūsų draugystei bus galas. Bet koncentracija buvo visai kitur ir visiškai negalvoju apie tokius dalykus, dabar visos mintys yra apie sekmadienį ir rungtynes su Ukraina.
– Kaip nepasiduoti spaudimui prieš tokias svarbias rungtynes, kokios laukia sekmadienį?
– Manau lygiai tas pats ir varžovui. Jos lygiai taip pat norės laimėti. Čia bus ir psichologinis mūšis. Tikrai nebus lengva, jos norės revanšo, nes čia pralošė ir pralošė ant daug. Todėl jos norės įrodyti, kad nėra tarp komandų tokio didelio lygio skirtumo. Bet mes irgi esame alkanos ir jau aštuoneri metai kaip nežaidėme Europos čempionate. Labai norime tai padaryti. Manau, kad tikrai bus labai gera kova. Gal akiai ir nebus labai gražios rungtynės, bet eisime kaip į karą.
– Kas būtų lengviau, pralaimėti ar vėliau gauti nepalankias varžoves?
– Mes turime daryti tai kas nuo mūsų priklauso. Mes einame ir mūsų tikslas yra pergalė. Tikrai negalvosime apie jokius taškus, o vėliau jau bus kaip bus. Tai ne nuo mūsų priklauso. Nieko negalėsime padaryti, bet dabar reikia padaryti tai, kad žinotume, kad padarėme viską ką galėjome.
Po šio skaudaus pralaimėjimo, sekmadienį, lietuvių laukia lemiama kova. Moterys stos į kova su Ukrainos krepšininkėmis dėl patekimo į Europos čempionatą, kuriame lietuvės nedalyvavo jau aštuonerius metus.
