31-erių atletas teigia, kad ne visiems prakaitą sporto klubuose liejantiems kyla noras dalyvauti varžybose. „Tačiau aš visada sakau paprastai: kiekvienas sportuojantis ir tobulinantis savo kūną turėtų pabandyti, - šyptelėjo interviu metu atletas. – Manau, kad žmogui, kuriam pasiseka varžybose, nereikėtų mesti šio kelio ir dalyvauti jose nuolat“.
Treneriu Vilniuje dirbantis sportininkas teigia, kad nemažai žmonių į sporto salę užsuka norėdami pabėgti nuo rūpesčių darbuose ar tiesiog neužsisėdėti namuose.
„Žmonės į sporto klubą renkasi nuo šeštos valandos ryto. Tai daug ką pasako. Vienas mano mėgstamiausių posakių yra „Jokių pasiteisinimų“. Šiame sporte išlieka tie, kurie sugeba pamiršti žodį „negaliu“, - teigė D. Dubinas.
Pasak jo, neretai sporto liga užsikrėtę žmonės išsikelia labai aukštus rezultatus, tačiau turi per mažai valios ir įdeda per mažai darbo. „Todėl mano darbas yra laiku ir vietoje juos padrąsinti, atlikti tą motyvuojantį spyrį, kad žmogus judėtų toliau, - sakė atletas. – Kuo šis sportas „kabina“ mane asmeniškai? Kova su pačiu savimi“.
D. Dubinas teigia, kad jam patinka idėja, kad šis sportas leidžia žmogui pasikeisti. „Čia gali save pakeisti... Netgi tada, kai kiti sako, kad to negali, - juokėsi sportininkas. – Sugebėjimas įrodyti sau, kitiems, kad gali tai padaryti, turi jėgų, valios tiesiog suteikia daug stiprybės“.
Paklaustas, kas buvo jo paties didžiausias gyvenimo ramstis sporte, atletas nė kiek nesuabejojo: „Visus pradmenis, visą žinių bagažą man suteikė amžiną jam atilsį tėvukas. Jis buvo labai aktyvus sporte, ypač graikų-romėnų imtynėse“.
„Būtent nuo jų pradėjau ir aš, - prisiminė D. Dubinas. – Pirmose varžybose sudalyvavau svorio kategorijoj 28-32 kilogramai – keturis kartus mažiau negu dabar. Net pačiam keista. Būtent tėtis suteikė man motyvacijos tobulėti, siekti savo tikslų ir kažkuo būti“.
