29-erių klaipėdietis lapkričio 14 dieną „Bushido Hero‘s“ turnyre surems pirštines su britu Marcusu Powellu. „Žinau, kad tai – stiprus varžovas, teko analizuoti jo kovas. Ruošiausi kaip visada: griežta mityba, poilsio ir miego režimas, sunkios treniruotės. Važinėjau į kitus Lietuvos miestus treniruotis, - pasakojo T. Jonkus. – Kiekvienai kovai ruošiuosi atsakingai, dedu visas jėgas ir pastangas, nepaisant, koks priešininkas laukia. Niekada nenuvertintų varžovų“.
- Į didįjį ringą grįžti po sunkios traumos. Kiek reikėjo psichologinių jėgų, kad atsistotumei „ant kojų“?
- Pati trauma manęs per daug neisgasdino. Pats stebėjausi, bet reagavau į viską ramiai. Niekas gyvenime nevyksta be reikalo. Manau, čia buvo signalas, kad reikia šiek tiek sustoti ir pailsėti. Gydymosi laikotarpiu pailsėjau nuo kikbokso, bet ne nuo paties sporto. Ėjau į salę su gipsu ir trauma manęs nesustabdė.
- Kaip manai, Kas kovotoją ringe veikia labiau – protas, instinktai ar širdis?
- Manau, pas tikrą kovotoją veikia viskas kartu: protas, instinktai ir širdis. Instinktas kovoti, širdyje jausmas nepasiduoti, eiti tik į priekį, o galva perteikia informaciją kūnui, kaip reikia kovoti. Visi šie trys dalykai pas tikrą kovotoją yra neatsiejami.
- Kalbant apie širdį – ar tai nėra silpnoji kovotojo pusė – sugebėjimas pasiduoti emocijoms ir jausmams?
- Tikras kovotojas niekada nepasiduoda emocijoms ir jausmams. Jis turi tikslą ir jo siekia visomis jėgomis.
- Kaip manai, ar turi silpnybių? Kaip žmogus ir kovotojas?
- Kovotojo silpnybes, manau, geriau mato priešininkai. O kalbant apie asmeninį gyvenimą - sunku pasakyti. Niekada apie tai nepagalvojau, manau visi turime kažkokių silpnybių, kurias kartais sunku pripažinti.
- Ar tiesa, kad kovotojas ringe ir kovotojas už jo ribų yra dvi visiškai skirtingos būtybės?
- Kartais gyvenime būna tokių situacijų, kai reikia pabūti kovotoju ne tik ringe, bet ir kasdienybėje. Reikia nepasiduoti, eiti tolyn bei kovoti su gyvenimo mestais iššūkiais. Tačiau kalbant apie mane, kasdienybėje aš esu energingas, nestokojantis šypsenos bei juoko žmogus, visai kitoks negu ringe.
- Kokios mintys verda galvoje, kai išgirsti savo išėjimo į ringą dainą?
- Kai išgirstu savo dainą, galvoje jokių minčių tiesiog nebelieka, susikoncentruoju tik i savo priešininką, į savo būsimą kovą, susikoncentruoju tik pergalei. Neprisileidžiu jokių pašaliniu minčių. Taip matydamas prieš save savo tikslą tvirtai žengiu link jo.
- Iš kur kovotojas semiasi motyvacijos keltis ir tęsti kovą? Iš kur jis atranda jėgų, kai, atrodo, kad jų nėra?
- Visada gyvenime reikia bandyti peržengti galimybių ribas. Reikia ateiti į ringą nusiteikus nugalėti ir atrasti jėgų tęsti kovai. Dažnai žmones gali daugiau negu jie galvoja. Kai kūnas pavargsta ir, atrodo, nebegali, smegenys sako „stop“, bet iš tikro žmogus gali kur kas daugiau negu jis mano, ir kai smegenys sako „stop“, tiesiog niekada nereikia sustoti ir pasiduoti. Manau, čempionas yra tas, kuris pakyla tada, kai nebegali atsikelti.
- Ar pralaimėjimas Tadui Jonkui yra pats baisiausias dalykas? - Gyvenime aš esu optimistas. Pralaimėjimai tikrai man nėra pasaulio pabaiga. Gyvenime turi būti ir pralaimėjimų ir laimėjimų. Pralaimėjimai mane tik sustiprina, neleidžia atsipalaiduoti ir stumia pirmyn, kad įrodyčiau sau, jog po nesėkmių eina dar didesni laimėjimai.
- Kiekvienas kovotojas turi savo filosofiją. Kokia yra tavoji?
- Vienintelė galimybė atrasti galimybių ribas yra peržengti jas. Kovotojas auga ir tobulėja būdamas už savo komforto ribų.
- Pergalė ringe – tai euforija, „kaifas“ ar orgazmas?
- Manau visi apibūdinimai tinka šiam jausmui. Tai tiesiog dvasinė pilnatvė, kurią sunku išreikšti žodžiais, reikia pajausti.
- Ar kovotojai sapnuoja savo kovas – artėjančias arba jau buvusias?
- Taip, kartais tenka sapnuoti kovas, dažnai sapnuoju treniruotes, boksuoju rankomis per miegus (juokiasi).
- Kiek kovotojui yra svarbūs prisiminimai? Jei reikėtų dabar pildyti anketą ir būtinai turėtum įvardinti tris įsimintiniausius gyvenimo įvykius – kokius išvardintumei?
- Prisiminimai labai svarbus dalykas gyvenime. Jie kuria mūsų dabartį, mūsų ateitį. Dažniausiai esu linkęs prisiminti tik tai, kas yra gera, kas mane motyvuoja, ar tiesiog priverčia šypsotis . Įsimintiniausi gyvenimo įvykiai? Vakaras, kai sutikau savo sužadėtinę, kai tapau pasaulio čempionu ir kai pirmą kartą tapau Lietuvos čempionu.
