Šį sakinį turbūt bent kartą yra pasakęs kiekvienas. Vaikystėje trys vasaros mėnesiai atrodydavo lyg atskiras gyvenimo etapas – pilnas nuotykių, naujų draugų ir ilgų dienų lauke. Suaugus neretai atrodo priešingai: vos spėji suplanuoti atostogas, o parduotuvėse jau pasirodo mokyklinės prekės.
Ar laikas iš tiesų pradeda bėgti greičiau?
Trumpas atsakymas – ne. Tačiau psichologai ir neuromokslininkai sutinka, kad su amžiumi keičiasi ne pats laikas, o tai, kaip mūsų smegenys jį prisimena.
Mūsų smegenys neprisimena dienų – jos prisimena įvykius
Naujausios atminties tyrimų apžvalgos rodo, kad žmogus savo gyvenimo neprisimena kaip vientisos laiko juostos. Smegenys nuolatinį patirčių srautą natūraliai suskaido į atskirus įvykius – pokalbius, keliones, susitikimus, šventes ar kitus reikšmingus momentus. Būtent šie įvykiai tampa autobiografinės atminties pagrindu ir vėliau lemia, kaip prisimename praėjusį laiką.
Todėl po metų dažniausiai neprisimename antro liepos pirmadienio ar trečios rugpjūčio savaitės. Prisimename savaitgalį prie jūros, koncertą, pirmą didesnį žygį ar dieną, kai įveikėme asmeninį iššūkį.
Kodėl vaikystė atrodo ilgesnė?
Viena iš dažniausiai minimų priežasčių – naujumas.
Vaikystėje beveik kiekviena savaitė atnešdavo naujų patirčių: mokėmės naujų įgūdžių, susipažindavome su žmonėmis, pirmą kartą patirdavome situacijas, kurios vėliau tapdavo ryškiais prisiminimais.
Suaugus gyvenimas tampa labiau nuspėjamas. Važiuojame tuo pačiu maršrutu į darbą, atliekame panašias užduotis, savaitės įgauna ritmą. Rutina nėra blogis – ji leidžia smegenims veikti efektyviau. Tačiau kai daugelis dienų tampa panašios viena į kitą, atsigręžus atgal jos lengviau susilieja į vieną visumą.
Būtent todėl gali susidaryti įspūdis, kad metai tiesiog „ištirpo“.
Atmintis gali pakeisti laiko pojūtį
Šią idėją patvirtina ir konkretūs eksperimentai.
2023 m. žurnale Psychological Science paskelbtame tyrime 147 sveikų suaugusiųjų atliko užduotis, o jų smegenų veikla buvo stebima funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) tyrimu. Mokslininkai nustatė, kad žmonių subjektyvus laiko vertinimas priklausė ne tik nuo realios trukmės, bet ir nuo to, kaip smegenys apdorojo įvykius. Kai tarp įvykių atsirasdavo aiškios ribos, ta pati laiko atkarpa buvo vertinama kitaip. Be to, didesni aktyvumo pokyčiai hipokampe – smegenų srityje, kuri atlieka svarbų vaidmenį formuojant epizodinę atmintį – buvo susiję su ilgesniu tos pačios trukmės įvertinimu. Kitaip tariant, mūsų laiko pojūtį padeda konstruoti ne tik laikrodis, bet ir atmintis.
Ši išvada dera su naujausiomis teorijomis, teigiančiomis, kad retrospektyviai laiką vertiname pagal tai, kiek reikšmingų įvykių išliko mūsų atmintyje. Kuo daugiau aiškių „orientyrų“ palieka tam tikras laikotarpis, tuo turtingesnis ir ilgesnis jis atrodo prisiminimuose.
Ar įmanoma „pratęsti“ vasarą?
Ne kalendoriuje, tačiau savo prisiminimuose – tikėtina, taip.
Mokslininkai pabrėžia, kad naujos, emociškai reikšmingos patirtys padeda formuoti ryškesnius autobiografinės atminties epizodus. Tai nereiškia, kad laikas objektyviai sulėtėja. Tačiau atsigręžus atgal toks laikotarpis dažnai atrodo turiningesnis ir ilgesnis nei tas, kuriame dominavo rutina.
Tam nebūtina išvykti į kitą pasaulio kraštą. Kartais pakanka padaryti tai, ko vis atidėliojome – pirmą kartą įveikti ilgesnį maršrutą dviračiu, sudalyvauti renginyje, kuriam ilgai nesiryžome, ar tiesiog vieną savaitgalį praleisti kitaip nei įprasta.
Prisiminimai, kurie lieka ilgiau nei rezultatai
Po dešimties metų tikriausiai neprisiminsime, ką veikėme eilinį liepos antradienį. Tačiau yra nemaža tikimybė, kad prisiminsime dieną, kai pirmą kartą dalyvavome renginyje, kuris ištraukė iš kasdienės rutinos.
Galbūt būtent todėl tūkstančiai žmonių kasmet renkasi Velomaratoną. Vieniems tai sportinis tikslas, kitiems – pirmasis tokio masto renginys, dar kitiems – proga su šeima ar draugais patirti miestą visiškai kitaip.
Mokslas nesako, kad vienas renginys gali sulėtinti laiką. Tačiau jis leidžia manyti, kad prasmingos, naujos patirtys palieka ryškesnius prisiminimus. O būtent iš tokių prisiminimų vėliau ir susideda mūsų vasara.
Jeigu šią vasarą dar ieškote vienos dienos, kuri po metų nepasimestų tarp dešimčių panašių darbo savaičių, priešpaskutinį vasaros savaitgalį Vilnius švęs judėjimą: rugpjūčio 23 dieną vyksiantis Velomaratonas gali tapti vienu iš tų prisiminimų, dėl kurių ši vasara atrodys ne trumpesnė, o turtingesnė. O iki Liepos 31 d. – registracija nemokama! Šis projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
