llgai lauktas renginys kėlė nemenką ažiotažą. Ketvirtfinaliuose po ilgesnės pertraukos apsieita be staigmenų, tad dėl medalių kovėsi šalies flagmanai – Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Rytas“, Panevėžio „Lietkabelis“ ir Klaipėdos „Neptūnas“.
Anksčiau į finalo ketvertą prasibraudavo nustebinę Alytaus, Utenos ar Jonavos klubai, 2021 ir 2025 metais teko verstis be netikėtai klupusio „Ryto“.
Visų lyderių susirinkimas Šiauliuose leido tikėtis intrigos, tačiau pasireiškė atvirkščias efektas – visi keturi mačai baigėsi sutriuškinimais.
Pusfinaliuose varžovų negailėjo nei „Žalgiris“ (119:81), nei „Rytas“ (106:89). „Lietkabelis“ bronzą pasiėmė mažajame finale laimėjęs 94:73, o finale žalgiriečiai triumfavo 101:85.
Šešiolikos taškų skirtumu pasibaigęs finalas tapo įtempčiausiu savaitgalio susitikimu, o visi keturi mačai baigėsi vidutiniu 23 taškų skirtumu.
| Metai | Čempionas | Vicečempionas | Bronza | Didysis finalas | Mažasis finalas | Pusfinaliai | Vidutinis skirtumas |
| 2016 | „Rytas“ | „Žalgiris“ | „Neptūnas“ | 67:57 | 88:51 | 90:67 ir 97:79 | 22 |
| 2017 | „Žalgiris“ | „Lietkabelis“ | „Juventus“ | 84:63 | 70:61 | 76:55 ir 75:70 | 14 |
| 2018 | „Žalgiris“ | „Rytas“ | „Lietkabelis“ | 81:62 | 81:78 | 81:61 ir 88:74 | 14 |
| 2019 | „Rytas“ | „Žalgiris“ | „Lietkabelis“ | 70:67 | 94:67 | 89:58 ir 86:72 | 18,75 |
| 2020 | „Žalgiris“ | „Rytas“ | „Lietkabelis“ | 80:60 | 84:73 | 82:72 ir 96:71 | 16,5 |
| 2021 | „Žalgiris“ | „Lietkabelis“ | „Juventus“ | 76:69 | 86:69 | 84:73 ir 84:72 | 11,75 |
| 2022 | „Žalgiris“ | „Lietkabelis“ | „Rytas“ | 91:66 | 76:71 | 80:68 ir 82:80 | 11 |
| 2023 | „Žalgiris“ | „Jonava“ | „Lietkabelis“ | 81:77 | 91:88 | 92:86 ir 77:67 | 5,75 |
| 2024 | „Žalgiris“ | „Lietkabelis“ | „Rytas“ | 86:70 | 94:89 | 94:86 ir 87:77 | 9,75 |
| 2025 | „Žalgiris“ | „Neptūnas“ | „Lietkabelis“ | 91:89 | 100:91 | 87:83 ir 79:56 | 9,5 |
| 2026 | „Žalgiris“ | „Rytas“ | „Lietkabelis“ | 101:85 | 94:73 | 119:81 ir 106:89 | 23 |
Pusfinalyje 38 taškais triumfavęs „Žalgiris“ pagerino didžiausios pergalės KMT finalo ketvertuose rekordą. Iki šiol geriausias pasiekimas priklausė „Neptūnui“, debiutiniame 2016-ųjų turnyre bronzą iškovojus „Prienų“ pažeminimu – 88:51.
Būtent 2016-ųjų turnyras iki šiol buvo nykiausias intrigos prasme – keturi mačai tuomet baigėsi vidutiniu 22 taškų skirtumu, pusfinaliuose taip pat dominavus „Žalgiriui“ (90:67) ir „Rytui“ (97:79).
Antano Kavaliausko vedamas „Rytas“ finale nerezultatyvų mūšį laimėjo 67:57. Gynybinis karas tuomet vyko antrajame ketvirtyje, kurį vilniečiai laimėjo 9:6, bet ketvirtajame kėlinyje vis tiek atsiplėšė 63:45.
Visi vėlesni finalo ketvertai turėjo bent vieną mačą, kuris baigėsi 10 ar mažesniu taškų skirtumu.
Pagal idealų scenarijų klostėsi 2023-ųjų medalių dalybos, taip pat vykusios Šiauliuose, kai vidutinis skirtumas siekė vos 5,75 taško.
„Jonava“ pusfinalyje tuomet nustebino eliminuodama „Rytą“ (92:86), o ir finale sugebėjo mesti iššūkį „Žalgiriui“ (77:81). Tuo tarpu pusfinalyje prieš kauniečius kritęs „Lietkabelis“ (67:77) atsitiesė ir išplėšė bronzą ir vilniečių (91:88).
Pernykščiame turnyre sumaišties įnešė su autsaiderių statusu atvykęs „Neptūnas“, pusfinalyje įveikęs Vilniaus „Wolves“ (87:83), o finale vos neparklupdęs „Žalgirio“ (89:91).
Deividas Gailius tritaškiu su sirena tuomet galėjo išplėšti titulą, tačiau šovė pro šalį.
Tai buvo pirmasis finalas, kuriame viską lėmė vienas metimas, pranokstant 2019-ųjų „Ryto“ triumfą (70:67). Vis dėlto tuometinę „Žalgirio“ nesėkmę vainikavo baudų metimų vakarėlis, kuriame Leo Westermannas nepasinaudojo galimybe išplėšti pratęsimą, o pergalę įtvirtino Chrisas Krameris.
Ar galima iš to daryti kažkokias išvadas? Vargu, bet ne visos gyvenimo patirtys virsta pamokomis. Teoriškai šių metų finalo ketvertas buvo pasitiktas gerai, surinkus keturias tarptautiniuose turnyruose besivaržančias ekipas, tačiau „Žalgiris“ dominuoja jau septintus metus paeiliui, o prasta kitų komandų forma šioje sezono stadijoje taip pat yra sunkiai kontroliuojamas veiksnys.
Šis finalo ketvertas patikti galėjo tik puolimo gerbėjams, nes buvo ženkliai rezultatyviausias – komandos vidutiniškai vertė 93,5 taško ir gerokai pagerino 2024-aisiais fikuotą rekordą (85,4 taško). Šimto taškų ribą klubai per dešimt metų buvo pasiekę vos kartą, o šiemet tai įgyvendino iškart tris sykius.
Tuo tarpu bronzinė „Lietkabelio“ pergalė ir Justo Furmanavičiaus emocijos įrodė mažųjų finalų svarbą. Mačų dėl trečiosios vietos reikalingumas taurėje dažnai yra kvestionuojamas, bet net šeši iš vienuolikos mažųjų KMT finalų baigėsi vienženkliais skirtumais, o panevėžiečių šventimas taip pat priminė apie grandams nepriskiriamų klubų medalių troškimą.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
