„Kibirkšties-VIČI“ legionierė Hollie Mershon vėliausiai prisidėjo prie ekipos ir kol kas jai trūksta komandos draugių supratimo. Tačiau buvusi NCAA krepšinio lygos žvaigždė sunkiai dirba ir tikisi, jog netrukus ji bus viena Vilniaus klubo lyderių, teigiama pranešime spaudai.
„Lietuvoje man sekasi gana gerai, - netuščiažodžiauja pakalbinta krepšininkė. - Buvo keista palikti savo šalį, tačiau viskas gerai, mėgaujuosi šiais gyvenimo pasikeitimais. Žinoma, aš pasiilgau Jungtinių Amerikos valstijų, tačiau čia esu labai užimta, gyvenu krepšiniu ir apie ilgesį neturiu laiko galvoti. Aš mėgaujuosi gyvenimu, mėgaujuosi krepšiniu ir judu į priekį“.
Prieš kiek daugiau nei mėnesį į Lietuvos sostinę, per savo gimtadienį, atvykusią H.Mershon atlydėjo jos tėvas. Dabar krepšininkė Vilniuje gyvena be savo šeimos, su kita „Kibirkšties-VIČI“ komandos legioniere Sofija Aleksandravicius. Prieš atvykdama į mūsų šalį H.Mershon ketverius metus vilkėjo „Drexel“ universiteto aprangą ir paskutiniais metais per 38 rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 19,5 taško, atkovojo 6,2 kamuolio ir atliko 5,2 rezultatyvaus perdavimo.
„Mano stiprioji pusė yra greitis su kamuoliu, greitas perėjimas iš gynybos į puolimą ir laisvų komandos draugių suradimas. Man patinka žaisti du prieš du ir sunkiai dirbti gynyboje, galiu spausti varžoves po visą aikštę”, - savo stipriąsias savybes vardino Vilniaus klubo krepšininkė.
23-ejų metų ir 181 cm ūgio amerikietė gali žaisti 3 pozicijose: įžaidėjos, atakuojančios gynėjos, lengvosios kraštės.
„Mano tikslas - padėti „Kibirkšties-VIČI“ komandai laimėti dar vieną Lietuvos čempionato titulą, - teigia H.Mershon. - Suprantu, kad merginos praėjusiame sezone pasiekė viršūnę, todėl tikslai šiemet negali būti mažesni. Žinoma, norime sėkmingai rungtyniauti ir Eurolygoje. Bandysime kautis su visomis komandomis ir kiekviena iš mūsų žengsime žingsnį į aukštesnį lygį“.
H.Mershon jau debiutavo ir Lietuvos moterų krepšinio lygoje. Tačiau per pirmas ketverias rungtynes jos žaidimas nebuvo toks, kokio iš savęs pati tikisi tiek žaidėja, tiek komandos treneriai. H.Mershon per 4 rungtynes vidutiniškai aikštėje praleidžia po 14 minučių, pelno po 3 taškus, atkovoja 3 kamuolius ir atlieka 2 rezultatyvius perdavimus.
„Komanda yra nuostabi, - šypsosi H.Mershon. - Visos merginos yra labai draugiškos. Jos man padeda ir aikštėje, ir už jos ribų. Jos man paaiškina ir tam tikras situacijas aikštėje, gynybos ir puolimo schemas, o aš jaučiu, kad kiekvieną dieną išmokstu vis kažko naujo. Mūsų komandos treneriai taip pat labai šaunūs. Jie man labai daug padeda. Kartu stengiamės suprasti kiekvieną žingsnį ir tikiu, kad jie man padės pasiruošti ateities rungtynėms. Nepasakyčiau, kad man sunku prisitaikyti prie Europos krepšinio, tačiau yra tam tikrų niuansų. Man pasisekė, turiu komandos drauges ir trenerius, kurie man padeda kiekvieną dieną”.
Jau lapkričio 6 dieną H.Mershon ir visos „Kibirkšties-VIČI“ komandos laukia dar vienas iššūkis. Vilniaus klubas debiutuos Eurolygos turnyre maču su Polkovicų CCC (Lenkija) komanda.
„Manau, mums gali pavykti sėkmingai rungtyniauti Eurolygoje, - svarsto legionierė iš JAV. - Mūsų didžiausia jėga šiame turnyre gali būti vienybė ir komandinis žaidimas. Jeigu mes demonstruosime protingą krepšinį ir sėkmingai žaisime gynyboje, tai esame pajėgios nustebinti visus”. Laisvalaikiu H.Mershon stengiasi pažinti Vilnių ir jo apylinkes. Pasak krepšininkės Lietuva per daug nesiskiria nuo Jungtinių valstijų.
„Kol kas pirmieji įspūdžiai tik patys geriausi. Žmonės čia labai malonūs, miestas gražus, - vardina H.Mershon. - Man labai patinka mano komandos draugės, o trenerių štabas itin profesionalus. Kiekvienas sutiktas žmogus man labai padeda, išverčia tai ko nesuprantu ir visi judame į priekį. Mano visą laiką Lietuvoje užima krepšinis. Mes treniruojamės po du kartus per dieną, žaidžiame rungtynes. Jeigu jau turiu laisvo laiko, tai stengiuosi tyrinėti jūsų šalį. Su komandos drauge S.Aleksandravicius vaikštome po miestą, apsilankėme Trijų kryžių kalne, buvome nuvykusios į Trakus. Lietuva labai nesiskiria nuo Amerikos. Viskas panašu. Miestai ir gatvės panašios, pastatai irgi yra panašūs. Aš esu iš Pensilvanijos, todėl ir oras man čia toks pats, kaip ir namuose”.
