„Valstybės finansavimas aukšto meistriškumo sportui 2021 m. ūgtelėjo daugiau nei 60 proc. – iš viso skirta 15,9 mln. eurų, šįmet numatoma skirti 22,7 mln. eurų, o 2023 metais – beveik 30 mln. eurų. Finansavimas sportui auga, bet reikia ir esminių pokyčių visai sistemai. Metai laukia darbingi, atidėlioti nieko nebegalima, todėl sporto bendruomenę raginu susitelkti ir kviečiu bendrauti“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Susitikime ministerijoje ir nuotoliniu būdu dalyvavo daugiau nei 30-ies šalies sporto federacijų ir organizacijų atstovai. Jiems pristatytas svarbiausi numatomi 2022 metų darbai.
Vienas jų – rengiami siūlymai naujam aukštojo meistriškumo sporto finansavimo modeliui. Taip pat šįmet turėtų pradėti veikti nauja sporto politiką įgyvendinanti sporto agentūra. Planuojama parengti ilgalaikį sporto infrastruktūros vystymo planą, Sporto įstatymo pataisas, reglamentuojančias sporto trenerių kvalifikacijas, pasiruošti sporto registro įsteigimui.
Siūlomi pakeitimai
Sporto įstatymo pakeitimo projektu yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Sporto rėmimo fondo. Fondas nebeturi specialaus pajamų šaltinio ir įstatymu apibrėžtų apimčių, jam tik vieneriems biudžetiniams metams skiriamų lėšų dydį kasmet nustato Vyriausybė ir Seimas, tvirtindamas valstybės biudžetą. Per metus jo nepanaudotos lėšos grąžinamos į biudžetą.
Pristatant pakeitimus, atkreiptas dėmesys, jog siekiant aukšto meistriškumo sporto finansavimo skaidrumo bei didesnės sportininkų teisių apsaugos, įstatymo projekte siūloma numatyti tris naujus kriterijus, kuriuos turės atitikti sporto šakų federacijos ir neįgaliųjų sporto organizacijos, pretenduojančios į valstybės finansavimą. Siūloma įvesti kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą, įstatuose nustatyti valdymo organų narių kadencijų skaičių, skelbti nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijus ir su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją, sudaryti sporto veiklos sutartis.
Dviem naujais kriterijais būtų papildomi finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai: jei organizacija ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų arba Sporto registrui neteikia duomenų.
Numatyta, jog įsteigtas Sporto registras pradėtų veikti 2023 m. Būtinybę sukurti kuo platesnės apimties šalies sporto organizacijų, aukšto meistriškumo ir fizinio aktyvumo sportininkų, trenerių, sporto bazių, teisėjų registrą nurodė ir rudenį ministrės suburta darbo grupė aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemai tobulinti. Joje dirbo sportininkų ir trenerių organizacijų, sporto federacijų, mokslo bei savivaldos institucijų atstovai.
Sporto įstatymo pataisų pasiūlymai dėl sportininkų stipendijų bus parengti artimiausiu metu, atsižvelgiant ir į minėtos darbo grupės diskusijas, bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir siekiant sistemiškai peržiūrėti stipendijų dydžius, įvertinti socialines garantijas, išplėsti gavėjų ratą.
Politiką įgyvendins nauja agentūra
Minėtoje darbo grupėje sutarta steigti naują sporto politiką įgyvendinančią instituciją – Nacionalinę sporto agentūrą. Ši agentūra būtų atsakinga už sporto politikos įgyvendinimą tiek aukšto meistriškumo sporto, tiek fizinio aktyvumo srityse. Agentūroje turėtų veikti Sporto federacijų kompetencijų centras, padėsiantis federacijoms diegti ir stiprinti jų vadybos, vadovavimo gebėjimus, prižiūrintis veiklos skaidrumą, veiklos kokybės principus.
Vienas iš darbo grupės siūlymų, kurį įgyvendinti planuojama šįmet, – parengti ilgalaikį sporto infrastruktūros vystymo planą, orientuojantis į aukšto meistriškumo sporto sistemos dalyvių poreikius, o sykiu reaguojant ir į regionų centrų su dideliu gyventojų skaičiumi poreikius.
Sporto federacijoms pristatyti ir kiti darbo grupės pasiūlymai: būtinybė paruošti medicinines paslaugas aukšto meistriškumo sportininkams ir jų pamainai teikiamų sveikatos paslaugų koncepciją, finansuoti daugiau sporto medicinos gydytojų rezidentūros vietų, pagerinti jaunų sportininkų ugdymo kokybę, suformuoti juos rengiančių sporto centrų akreditavimo sistemą, aktyviau remtis sporto klubais, į aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimą įtraukti ir aukštąsias mokyklas ir t.t.
Susitikimus su sporto šakų federacijomis ir sporto organizacijomis numatoma rengti reguliariai.
