Toks boikotas būtų bandymas pademonstruoti tvirtą poziciją dėl teisių pažeidimų Kinijoje nepaveikiant JAV sportininkų. Pekino olimpiada vyks kitų metų vasarį.
„Tokį dalyką svarstome“, – reporteriams sakė J. Bidenas per susitikimą su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau Baltuosiuose rūmuose.
J. Bideno komentaras pasirodė po pirmadienį įvykusio ilgai laukto JAV prezidento susitikimo vaizdo ryšiu su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Per tą susitikimą abu lyderiai sakė norintys užtikrinti stabilumą ir užkirsti kelią atsitiktiniams konfliktams.
J. Bidenas savo šalyje spaudžiamas garsiai kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, ypač Sindziango regione, kur, pasak JAV vyriausybės, represijos prieš uigūrų etninę grupę prilygsta genocidui.
Aktyvistai tvirtina, kad mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų laikomi perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Jie kaltina Kinijos valdžią varžant šių asmenų teisę išpažinti savo tikėjimą ir jų laisves. Be to, Kinija kaltinama prievartiniu moterų sterilizavimu, prievartinio darbo taikymu.
Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį atmetė šiuos kaltinimus kaip „neatitinkančius tikrovės ir visiškai nepagrįstus“. Vašingtono teiginiai, kaip pareiškė ministerija, „kinų vertinimu, yra pokštas“.
„Sporto politizavimas prieštarauja olimpinei dvasiai ir kenkia visų šalių sportininkų interesams“, – penktadienį per eilinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
Antradienį JAV laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad J. Bideno administracija netrukus paskelbs diplomatinį boikotą, reiškiantį, kad sportininkai olimpiadoje dalyvaus, bet vyriausybės atstovų tribūnose nebus.
Baltųjų rūmų pareigūnai sakė, kad šis klausimas nebuvo iškeltas per virtualų J. Bideno ir Xi Jinpingo susitikimą.
Diplomatinis žongliravimas
JAV ir Kinijos santykiai labai pablogėjo valdant J. Bideno pirmtakui Donaldui Trumpui – jiems smarkiai pakenkė didelis prekybos karas ir pikti debatai dėl to, kaip pandemiją sukėlęs koronavirusas atsirado Kinijos Uhano mieste.
J. Bidenas stengiasi vėl bendrauti su Pekinu, bet tuo pačiu metu didžiausią dėmesį skiria tradicinių JAV aljansų stiprinimui, norėdamas atsverti vis didėjančią Kinijos ekonominę įtaką ir karines pozicijas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Jis du kartus telefonu ilgai kalbėjosi su Xi Jinpingu ir labai norėjo susitikti „gyvai“, tačiau nuo pandemijos pradžios Kinijos lyderis niekur nevyksta už savo šalies ribų, todėl virtualus šios savaitės viršūnių susitikimas buvo vienintelis įmanomas žingsnis.
J. Bidenui užsiminus apie galimą olimpiados boikotą, spaudos sekretorė Jen Psaki sakė neturinti atnaujintos informacijos dėl amerikiečių dalyvavimo.
„Noriu palikti nacionalinio saugumo komandai ir prezidentui erdvės priimti sprendimą“, – sakė ji.
J. Bidenui šis sprendimas bus sudėtingo diplomatinio žongliravimo dalis.
Jo administracija paliko D. Trumpo įvestus prekybos tarifus Kinijai ir toliau liepia karinio jūrų laivyno patruliams plaukioti tarptautiniais vandens keliais, kuriuos, kaip teigiama, nori užvaldyti Kinija.
Tačiau kritikai dešiniųjų stovykloje sako, kad J. Bidenas, taip pat akcentuojantis dialogo būtinybę, elgiasi per švelniai.
Tokiu būdu būsimos olimpinės žaidynės tampa politikos „karštuoju tašku“.
„Jungtinės Valstijos privalo taikyti visišką Pekino žiemos olimpiados boikotą. Dėl grėsmės mūsų sportininkams ir dėl Kinijos nusikaltimų žmoniškumui neturime kito pasirinkimo“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė respublikonų senatorius Tomas Cottonas.
Anot J. Psaki, Baltieji rūmai į JAV ir Kinijos santykius žiūri „per konkurencijos, o ne konflikto prizmę“.
Tačiau ji pridūrė, kad yra kilęs „rimtas susirūpinimas“ dėl žmogaus teisių.
