Likus maždaug 90 minučių iki ceremonijos pradžios, „Šveicarijos maestro“ pravardžiuojamas tenisininkas žengė raudonuoju kilimu, o saulei leidžiantis virš Niuporto žolės kortų, pasipuošęs šviesiai rudu kostiumu, lipo į sceną. Vos pabučiavęs ir apkabinęs jį pristačiusią žmoną Mirką, 20-ies Didžiojo kirčio turnyrų nugalėtojas iškart suprato, koks sunkus išbandymas jo laukia.
„Tiesą sakant, buvau šiek tiek įsitempęs, – atviravo R. Federeris, kuriam sunkiai sekėsi tramdyti ašaras. – Vieną akimirką maniau, kad man sekasi visai neblogai. Galvojau, jog šį kartą bus lengva.“
Tai buvo tas pats R. Federeris, kurį sporto pasaulis puikiai pažįsta – žmogus, verkęs per savo atsisveikinimą Londone 2022-aisiais ir po daugybės didžiausių pergalių, vėl palūžęs nuo akimirkos svorio.
Ceremonijos vedėjas Tomas Rinaldi buvusią 71-ąją pasaulio raketę Mirka Federer pristatė kaip „žmogų, kuris pažįsta čempioną ir konkurentą, tėvą ir vyrą, moterį, kuri dalijosi kiekvienu triumfu, kiekvienu iššūkiu ir kiekviena akimirka vienoje didžiausių karjerų teniso istorijoje“. Pora susipažino 2000-ųjų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, susituokė 2009-aisiais ir augina dvi poras dvynių: mergaites Charlene Rivą ir Mylą Rose bei berniukus Leo ir Lenny.
Paprastai dėmesio centre vengiančios atsidurti Mirkos kalba tapo vienu įsimintiniausių vakaro akcentų. Ji pasidalijo istorija apie akimirką, kai jiedu sužinojo, jog pirmą kartą laukiasi dvynių. Tuomet moteris įspėjo vyrą, kad jos kelionių dienos tikriausiai baigėsi.
„Nė akimirkos nedvejojęs jis atsakė, kad tuomet tiesiog nebežais, – prisiminė M. Federer. – Jis nedramatizavo, o sakė tai rimtai. Toks jau tas Rogeris – šeima jam visada pirmoje vietoje.“
Galiausiai sprendimas buvo rastas, ir dvi dvynių poros kartu su tėvais apkeliavo visą pasaulį. Salėje sėdint keturiems vaikams bei akivaizdžiai susijaudinusiems R. Federerio tėvams Robertui ir Lynette, Mirka savo kalbą užbaigė itin jautria gaida.
„Kai susipažinome, jis turėjo lygiai nulį ATP titulų. Nulį, – juokavo Mirka Federer. – Žvelgiant atgal, manau, kad buvau šalia visų 103, kurie sekė po to. Labiausiai didžiuojuosi ne tuo, ką Rogeris pasiekė stebint visam pasauliui, o tuo, koks jis yra, kai niekas nemato.“
Vos perėmęs mikrofoną, R. Federeris neslėpė nuostabos dėl tokio užtikrinto žmonos pasirodymo.
„Oho, ji puiki oratorė. Net nežinojau, – šypsojosi tenisininkas. – Turbūt paskutinį kartą girdėjau Mirką viešai kalbant po mūsų mišrių dvejetų mačo Hopmano taurėje gal prieš 24-erius metus. Tai buvo labai aukštas lygis ir sunki užduotis man kalbėti po jos. Nežinau, galbūt tu slapta treniravaisi, bet esu labai laimingas, kad tai padarei. Labai tau ačiū.“
Beveik pusvalandį trukusioje kalboje šveicaras prisiminė savo kelią į viršūnę, dėkojo vaikystės dievukui Stefanui Edbergui, liedamas laimės ašaras, bei atidavė duoklę ilgamečiam treneriui Severinui Luthi. Tačiau priėjus prie padėkos žmonai, emocijos vėl paėmė viršų.
„Man reikia servetėlių ir akinių nuo saulės, man reikia visko, kad dabar apsiginčiau, – sunkiai žodžius rinko R. Federeris. – O Dieve, dabar priėjome prie dalies apie Mirką.“
Kiek aprimęs, jis tęsė savo meilės prisipažinimą moteriai, lydėjusiai jį per visą karjerą.
„Martina Navratilova įkvėpė Mirką, o Mirka kasdien įkvepia mane, – kalbėjo čempionas. – Kaip žinote, Mirka yra mano žmona. Tai pats kukliausias apibūdinimas, kokį galiu pasakyti, nes ji taip pat buvo mano trenerė, treniruočių partnerė prieš mačus – atleisk, Andy Roddickai – ir mano realybės patikrinimas. Taip pat ir mano stilistė. Tuo metu man jos tikrai reikėjo. Galbūt reikia ir dabar, nežinau. Mirka yra tas žmogus, kuris man parodė, kaip labiau susitelkti į tenisą ir džiaugtis viskuo kitu. Nuostabi mūsų keturių vaikų, kurie mūsų gyvenimuose neįmanomus dalykus paverčia įmanomais, motina. Mes su ja susikimbame rankomis ir galime eiti kiaurai sienas. Ačiū tau. O Dieve. Ji yra visi šie dalykai, ir tai yra mano Šlovės muziejus.“
Savo kalboje R. Federeris taip pat grįžo prie savo ištakų, kai būdamas 13-os metų dirbo kamuoliukų padavėju Bazelyje vykusiame turnyre.
„Aš jus matau, aš jums dėkoju, aš buvau vienas iš jūsų“, – visiems kamuoliukų padavėjams, dirbusiems jo mačuose, dėkojo tenisininkas.
Jis taip pat pagerbė jį suformavusius trenerius – Peterį Carterį ir Peterį Lundgreną, apibūdindamas juos kaip „du vyrus, kurių, deja, su mumis jau nebėra“, bei fizinio pasirengimo mentorių Pierre'ą Paganini.
Galiausiai šveicaras nusprendė pasitelkti humorą ir pažvelgti į savo karjerą per kiek kitokią prizmę. Pamirškite Didžiojo kirčio titulus ar savaites pirmojoje reitingo vietoje – tikrąją istoriją, pasak jo, pasakoja kiti skaičiai: per 25-erius metus sunaudota daugiau nei 5 tūkst. galvos raiščių („daugiau nei B. Borgas ir J. McEnroe kartu sudėjus“), per 7 tūkst. porų kojinių („moviausi po dvi poras“), apie 10 tūkst. stygų rakečių ir 4 040 setų, sužaistų ant tų pačių kelių.
„Beje, vis dar juos turiu, – šyptelėjo R. Federeris. – Jei krisiu, prašau, pagaukite mane.“
Apibendrindamas savo karjerą, šveicaras pabrėžė, kad niekada nesijautė esąs tiesiog profesionalus atletas, o greičiau „tiesiog tenisininkas“, kuris buvo šio žaidimo gerbėjas dar prieš pradėdamas žaisti, ir toks išliko iki šiol.
„Ši vieta vadinama Šlovės muziejumi, tačiau šlovė niekada nebuvo mano tikslas, – tikino teniso legenda. – Mano tikslas buvo praleisti gyvenimą darant tai, ką myliu, su žmonėmis, kuriuos myliu. Esu sujaudintas, kad įveikiau šią kelionę. Nuostabu matyti save tokioje vietoje. Pasinerti į šio sporto istoriją man reiškia labai daug.“
Užbaigdamas savo kalbą, R. Federeris pasiuntė aiškią žinutę apie savo ateitį ir padėkojo visiems „už tai, kad dalinotės šia kelione, kuri mus suvedė“.
„Mano, kaip žaidėjo, laikas baigėsi, bet tenisas visada išliks visko, kas man labiausiai rūpi, sankirtoje, – pažadėjo jis. – Tad tai nėra atsisveikinimas.“
Kartu su R. Federeriu į Šlovės muziejų priimta 69-erių M. Carillo, kurios „atviras, įžvalgus ir šmaikštus balsas pakėlė teniso istorijų pasakojimo meną į naują lygį“. Ją pristačiusi teniso legenda Billie Jean King pabrėžė, kad M. Carillo „užsitarnavo savo vietą sporto žurnalistikoje ir užsitarnavo savo vietą Niuporte“.
„Žengti pro šiuos vartus tokioje draugijoje – tai pranoksta mano svajones“, – jautriai kalbėjo M. Carillo.
Prieš tris savaites 45-ąjį gimtadienį atšventęs R. Federeris yra vienas iš aštuonių vyrų, laimėjusių visus keturis Didžiojo kirčio turnyrus. Per savo karjerą jis iškovojo 6 „Australian Open“, 1 „Roland Garros“ (2009 m.), 8 Vimbldono ir 5 iš eilės (2004–2008 m.) „US Open“ titulus. Šveicaras taip pat pasiekė 10 iš eilės Didžiojo kirčio turnyrų finalų (iš kurių laimėjo 8) ir išlaikė ATP reitingo viršūnę rekordines 237 savaites iš eilės.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
