Lietuvė Gintarė Petronytė trečiadienį Kaune per 13 minučių padarė viską, kad buvusiai savo komandai, "Viči-Aistėms", pakenktų kuo labiau. Aukštaūgė pelnė 8 taškus ir atkovojo 7 kamuolius. Vis dėlto to neužteko, kad "Galatasaray" parklupdytų daugkartines Lietuvos čempiones ir mūsų šalį turkės paliko tuščiomis.
"Sveikinimai "Viči-Aistėms". Tai buvo tikrai pelnyta pergalė. Kaunietės žaidė gražiai. Jos puikiai pataiko iš toli, ypač namuose, o įmesti gali praktiškai visos. Išanalizavome varžoves, puikiai jas pažinojome, bet nepavyko jų sustabdyti. Labai prastai žaidžiame išvykose, todėl belieka džiaugtis namuose pasiekta pergale prieš "Spartak" komandą. Galvojome, kad ši pergalė mus užves, bet iš išvykų dar neparsivežėme nė vienos pergalės. Viskas būtų gerai, jei komanda rodytų gerus rezultatus. Sudėtį turime tikrai gerą, bet žaidimas nesiklijuoja. Nors jau arti Naujieji, esame turnyrinės lentelės uodegoje. Džiaugiuosi, kad žaidžiu tokioje stiprioje komandoje. Tikiuosi, kad pakilsime iš duobės ir pateksime į kitą etapą", - po rungtynių kalbėjo G.Petronytė.
- Kaip vertinate savo žaidimą?
- Tikrai nesu patenkinta savo rezultatais. Galima žaisti kur kas geriau. Tačiau kažkas yra mums visoms. Išvykose rungtyniaujame labai prastai, tarsi neatpažįstamai.
- Ar Turkijoje požiūris į moterų krepšinį skiriasi nuo Lietuvos?
- Kadangi Turkija yra kelis kartus didesnė už Lietuvą, sirgalių susirenka žymiai daugiau. Turime labai didelę fanų grupę. Visgi nors Lietuvoje susirenka mažiau žiūrovų, jie tikrai palaiko komandą ir jai padeda. Kadangi "Viči-Aistės" demonstruoja gerą žaidimą, aistruolių turėtų tik daugėti.
- Koks jausmas žaisti prieš buvusią komandą?
- Jau Turkijoje buvo keista, o čia, Lietuvoje, buvo dar keisčiau. Sava salė, sava komanda. Kartais jaučiuosi kaip treniruotėje. Bet atstovauju "Galatasaray", todėl aikštėje turiu pamiršti drauges ir padėti laimėti Turkijos klubui, nes tai yra mano darbas.
Romanas Buršteinas
