Nuo 2022 metų, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, FIFA Futbolo tribunolas išnagrinėjo bent 13 bylų, kuriose klubai teigė negalintys vykdyti mokėjimų dėl ES ir Jungtinės Karalystės sankcijų ar bankų blokavimo. Visuose šiuose atvejuose klubams buvo liepta per 45 dienas sumokėti skolas, kitaip grėsė trijų perėjimo langų registracijos draudimas.
Ryškiausias precedentas – Londono „West Ham“. Klubas dar buvo skolingas dalį 26 mln. eurų sumos už Nikolos Vlašičiaus persikėlimą iš Maskvos CSKA, tačiau nurodė, jog CSKA, jo savininkai ir bankai yra sankcijų sąrašuose, todėl bet koks mokėjimas pažeistų JK įstatymus. FIFA vis tiek nurodė sumokėti, argumentuodama, kad sankcijų egzistavimas nedaro įtakos skolos egzistavimui ir jos termino pabaigai. Tik CAS teismas 2025 m. gegužę panaikino šį sprendimą ir pripažino, jog objektyviai neįmanoma atlikti mokėjimo.
Kituose atvejuose, pavyzdžiui, kai PSV ar „Norwich City“ negalėjo sumokėti „Spartak“ ar „Rostov“ dėl bankų blokavimo – FIFA taip pat laikėsi linijos, kad sutartys turi būti vykdomos. Tik „Djurgardens IF“ pavyko įtikinti, jog pagal ES ir Švedijos teisę mokėjimai į „Zenit“ sąskaitas neįmanomi, todėl jie išvengė sankcijų. Dauguma kitų klubų, kaip teigiama, vis dėlto rado būdų apmokėti sąskaitas, bijodami sportinių pasekmių. Šie sprendimai prieštarauja globaliam sankcijų režimui ir kelia riziką, kad klubai bus įsprausti tarp FIFA reikalavimų ir nacionalinės ar tarptautinės teisės. Paradoksalu, kad FIFA 2022 m. suspendavo Rusijos rinktinę ir klubus iš savo turnyrų, tačiau tribunolo praktika faktiškai spaudė europiečius tęsti finansinius ryšius su rusų klubais. Tai dar viena grandis kritikos lavinoje prieš Gianni Infantino vadovaujamą instituciją, kuri jau buvo kaltinama dėl žemėlapių skandalų ir lengvatų Rusijos jaunimo rinktinėms.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
