S.Buterlevičius kaip Alytuje dar niekada nebuvo žaidęs taip naudingai (30 naud. bal.) ir dar nebuvo pataikęs Lietuvoje 5 tritaškių.
Beje, šį sezoną Simas iš toli atakuoja vid. 41,9 proc. tikslumu ir renka 10,1 taško. Su 10,6 naudingumo balų vidurkiu jis „Lietkabelyje“ nusileidžia tik Artūrui Valeikai ir Valdui Vasyliui.
Pastarąjį kartą taip taikliai tritaškius S.Buterlevičius metė dar žaisdamas „Lietuvos ryte“
„Ypatingų derinių komandoje neturiu, – šypsosi krepšininkas. – Gal tiesiog kitoks pasitikėjimas, atsipalaidavimas. Gal ir ta patirtis atėjo. Taip jau būna, kad kai sezono pradžioje gerai pataikai, tada vėliau būna lengviau. Manau, taip natūraliai ir išėjo“.
Svarbią savaitę „Lietkabelis“ pradėjo įkvepiančiai – iškovojo Baltijos krepšinio lygos bronzą. Bet dar svarbesnis mūšis panevėžiečių laukia šeštadienį. „Lietkabelio“ krepšininkai „Tete-a-Tete Casino-LKL“ čempionate susitiks su „Šiauliais“, su kuriais lenktyniauja dėl gyvybiškai svarbios šeštosios pozicijos turnyro lentelėje.
Matematika tokia, kad pralaimėję Šiauliuose panevėžiečiai gali likti tūnoti septintoje pozicijoje, o tai ketvirtfinalyje reikš akistatą su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Šeštoji vieta dabar suvestų su „Vytautu“, o tai, be abejo, labiau pažeidžiamas priešininkas.
Apie tai ir daugiau – LKL.lt interviu su savaitės MVP S.Buterlevičiumi.
– Simai, kai atvykote į „Lietkabelį“, komandoje buvo sunkus laikotarpis. Vėliau Kazys Maksvytis atvedė į pergalių kelią, bet pastaruoju metu „Lietkabelio“ forma vėl destabilizavosi. Kodėl sezonas toks banguotas?
– Buvo daug pasikeitimų. Tai keitėsi treneriai, tai įžaidėjai – pagrindinės komandos pozicijos krepšininkai. Po to iškrito pagrindinis „centras“ Valeika, vėl viskas kitaip. Taip ir išėjo. Gal neprisitaikėme, gal patys kalti.
– Savaitgalį laukia labai svarbi dvikova su „Šiauliais“. Ar galima sakyti, kad šio mačo svarba yra superdidelė – realiai, kitaip sezonas greičiausiai baigiasi ketvirtfinalyje.
– Visos mūsų mintys dabar rungtynėms Šiauliuose. Visos rungtynės yra svarbios ir jei būtume laimėję kažkuriuos kitus mačus sezono pradžioje, galbūt dabar situacija būtų kitokia. Tačiau yra kaip yra. Jei laimėsime, galima sakyti, aplenksime „Šiaulius“. Tik reikės laimėti dar bent vieną dvikovą, kad šiauliečiai mūsų nepasivytų. Bet šio mačo svarbą tikrai žinome.
– Tai bus žūtbūtinės rungtynės abiem komandoms. Kas tokiuose mūšiuose lemia pergales?
– Šį sezoną su šiauliečiais susitiksime jau ketvirtą kartą. Vieni kitus gerai pažįstame, nes tarpusavyje kovėmės ir BBL. Todėl viską lems paprasčiausi dalykai: nusiteikimas, jėgų pusiausvyra, šviežumas, kova, mikrodvikovos, kurios svarbiausios krepšinyje, pasiaukojimas. Abi komandos gerai pasiruošusios.
– Kai palikote „Lietuvos rytą“, žaidėte Kėdainiuose, Prienuose, Utenoje ir dabar Panevėžyje. Ar tas skirtumas tarp favoritų ir vidutiniokų labai didelis?
– Kai tik palikau „Lietuvos rytą“, skirtumas atrodė didelis. Tačiau ypač šį sezoną „Tete-a-Tete Casino-LKL“ komandų pajėgumas yra labai panašus. Gal tik „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ dabar labiau atsiplėšė. Bet viso sezono metu buvo sunku atspėti, kas laimės. Ta pati „Dzūkija“ vos nenugalėjo „Lietuvos ryto“.
Atstumas tarp didžiųjų klubų ir vidutiniokų traukiasi. O tai džiugina. Lyga darosi įdomesnė. Pažiūrėkite, iki paskutiniųjų turų neaišku, kas užims 3-8 vietas. Manau, kad lyga tikrai sustiprėjo. Tokie rezultatai turėtų džiuginti ir žaidėjus, ir žiūrovus.
– Žaidėte kaimynėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje. Kaip palygintumėte tenykštį krepšinio lygį su LKL?
– Kai žaidžiau Ventspilyje, klubo organizacija tikrai nustebino. Ten lygis buvo labai aukštas, žaidėjas – viskuo aprūpintas: nuo maisto papildų, iki sportbačių. Bet nors ir rėmėjų investicijos didelės, klubų profesionalumas – aukštas, pats krepšinio lygis man pasirodė žemas.
Taip, pirmos 2-3 komandos Latvijoje yra stiprios. Bet, pavyzdžiui, jei lyderiai žaidžia su 6-7 komanda, matome beveik 40 taškų skirtumą. Man net buvo nedidelis šokas.
Galėjau likti Ventspilyje, jei būčiau norėjęs, bet grįžau vien dėl to, kad čia kiekvienos rungtynės svarbios ir įtemptos. Lygis čia aukštesnis. Estijoje turėtų būti dar blogiau…
Kai buvau Lenkijoje, ten lygis pasirodė geras. Tik dabar teko girdėti iš ten žaidžiančių draugų, kad lyga kiek suprastėjo.
Kai kur LKL klubai galėtų pasimokyti iš užsieniečių organizacinių dalykų, bet pagal meistriškumą Lietuvą turbūt lyginčiau su geriausiomis Europos lygomis.
