Iškovojęs antrą pasaulio čempiono titulą, Lewisas Hamiltonas atsistojo į vieną eilę su tokiais pilotais kaip Alberto Ascari, Jimu Clarku, Grahamu Hillu, Emersonu Fittipaldi ir Mika Hakkinenu. Tačiau britas visuomet stengėsi būti panašus į Ayrtoną Senną, todėl kitais metais labai nori išsaugoti pasaulio čempiono titulą, rašo F-1.lt.
- Jūs iškovojote jau antrą pasaulio čempiono titulą praėjus šešeriems metams po pirmojo. Ar sezono eigoje jūs kada nors netikėjote, kad šis titulas gali nuo jūsų nusisukti?
- Jei esi lenktynininkas, visuomet privalai tikėti, jog turi nugalėti. Reikia tikėti savimi ir kiekvieną dieną pradėti nuo to, jog viskas pasaulyje yra įmanoma. Reikia koncentruotis ties pozityviais dalykais. Aš įtemptai dirbau visą šį sezoną. Aš turiu tiesiog stebėtiną komandą, neįsivaizduoju, kad tokį titulą galėčiau iškovoti su kita komanda. Nors man dar sunku tuo patikėti.
- Kaip ir Grahamas Hillas, jūs tapote du kartus pasaulio čempionu. Ar skiriasi jausmai lyginant su pirmu titulu?
- Atvirai pasakius, nežinau, ar čia turėjo kokios nors įtakos pirmas titulas 2008 m., bet susidaro įspūdis, kad ši pergalė yra milijoną kartų geresnė. Kur kas geresnė. Man labai gera širdyje. 2008 m. aš laimėjau, o metai prieš – pralaimėjau. Viskas tada įvyko labai greitai... Per tą laiką aš turėjau galimybę gerai priprasti prie „Formulės-1“ kaip reiškinio, aš viską nuodugniai ištyrinėjau, išaugau kaip asmenybė ir dabar save laikau kur kas labiau tikslo siekiančiu žmogumi, todėl ir jausmai kur kas brandesni.
- Daug kas mano, kad jūs jau seniai turėjote tapti dukart pasaulio čempionu. Košmarišku šių metų scenarijumi galėjo būti toks: jūs iškovojote daugiau pergalių, bet pralaimėjote titulą dėl dvigubų taškų. Dabar viskas jau praeityje...
- Ačiū Dievui, kad taip. Aš kalbėjau apie tai spaudos konferencijoje. Šeštadienį daugelis man patarė gerai išsimiegoti, o aš atsakiau, kad visuomet gerai miegu. Bet, atvirai, aš negalėjau šeštadienį ilgai užmigti, negalėjau atjungti minčių nuo pačių įvairiausių scenarijų, kurie galėjo įvykti lenktynėse. Mintys ir nuojauta buvo ta, kad viskas gali atsitikti, kad galiu pralaimėti, aš to tikrai bijojau. Sekmadienį aš anksti pabudau ir nuvykau į pajūrį pabėgioti, nors to niekada nedarau sekmadienį rytais. Aš pasivaikščiojau po pakrantę, nuvažiavau į trasą ir kažkodėl viduje pasijaučiau labai ramus. Aš nežinojau, ar gerai tai, ar blogai. Kai pradėjau lenktynes, viskas klostėsi labai gerai. Jaučiau, kad važiuoju tarsi ant bėgių ir puikiai kontroliavau bolidą. Puikus jausmas.
- Kaip jums pavyksta „atsijungti“, kai lenktynės yra tokios labai svarbios?
- Šiais metais aš savo šeimai sakydavau: „Aš išvykstu į savo darbą“. Jūs gi niekada neimate savo šeimos į darbą, nes aš visada norėjau susikoncentruoti, reguliariai finišuoti ir suprasti, kad manės niekas netrukdo. Tokie savaitgaliai kaip šis – ypatingi, bet galiausiai aš iškovojau titulą. Prieš lenktynes visa mano šeima atvyko į Abu Dabį, aš norėjau, kad jie visi atvažiuotų. Aš norėjau pasidalinti su jais šiuo momentu. Mano mama, sesuo, visi. Žinoma, kad visi negalėjo būti čia. Gerai, kad aš galėjau susikaupti. Sekmadienio rytą atvažiavo visa šeima, bet aš jau tiek buvau pasinėręs į darbą, kad man tai nesutrukdė. Man labai nesinorėjo pralaimėti. Aš noriu padėkoti mamai, kuri mane visuomet palaikydavo labiau už kitus. Be to, ačiū mano sesei, pusbroliui, šunims – aš pasiilgau savo augintinių, savo brolių ir seserų – visos mano šeimos. Aš pasirengęs su jais visai pasidalinti savo pergale – dabar Hamiltonų pavardė ilgam išliks Anglijos istorijoje ir labai džiaugiuosi, kad esu jos dalimi.
- Visi atsimena, kad jūs už ausies turite tatuiruotę „44“. Ar šis skaičius jums dabar vis dar svarbesnis?
- Aš nuo pat karjeros pradžios turiu 44 numerį, dar nuo kartingo laikų. Aš pasistengsiu įkalbėti komandą palikti man šitą numerį kitais metais. Čempiono vienetukas – labai gražu, aš visada žinosiu, jog esu pilotas „numeris vienas“, bet 44 numeris yra pats mano mėgstamiausias ir aš jį noriu pasilikti.
- Vadinasi jūs nenorite sėsti prie bolido, pažymėto pirmu numeriu?
- Tai neturi reikšmės. Aš visuomet liksiu numeriu „44“.
- Esate ne kartą sakęs, kad norite laimėti tris titulus kai A. Senna. Dabar trūksta tik vieno. Turint labai pajėgios komandos palaikymą, jūsų šansai kitais metais taip pat yra labai dideli?
- Su tokia komanda viskas yra įmanoma. Pasirašydamas kontraktą su „Mercedes“, aš žinojau, kad būtent čia yra mano vieta, nors tada visi mane laikė bepročiu. Bet aš mačiau puikios komandos požymius, supratau, kad man reikia būtent to. Žinoma, kad netikėjau, jog čempiono titulą mes sugebėsime iškovoti jau per antrą sezoną, bet aš žinojau, kad tai būtinai atsitiks. Mes intensyviai dirbsime, kad kitais metais būtumėm dar geresni. Mano tikslas yra geriau važiuoti per kvalifikacijas ir išsaugoti aukštą lenktyninį tempą.
Daugiau naujienų skaitykite F-1.lt.
