Sportininkė prisipažino, jog visą gyvenimą mėgo aktyviai leisti laiką. „Visą gyvenimą buvau sportiška, vaikystėje lankiau krepšinį, paauglystėje - aerobiką, tada buvo pertrauka, o kai suaugau - nuėjau į „kačialką“, - juokėsi Vaida.
- Kodėl pasirinkai būtent bikinio kategoriją? Kodėl ne kūno fitnesą? - paklausiau sportininkės.
- Dėl keleto priežasčių. Visų pirma todėl, kad rinkdamasi kategoriją žiūrėjau ne į Lietuvos standartus, o plačiau.. Žvelgiant plačiau iki fitneso man dar tolokai, o dalyvauti vien Lietuvoje - nelabai įdomu, norisi daugiau kur pakeliauti, be to, netgi iki geriausių ir garsiausių kūno fitneso atstovių lietuvaičių man dar toli... Kita priežastis, kodėl bikinis – mano akimis tai šiek tiek moteriškesnė kategorija, gražesni bikiniai, gražesnis pozavimas. Ir dar viena, svarbi priežastis, kad ruošiantis bikinio kategorijai, padaroma mažesnė žala sveikatai.
- Iki šiol nėra labai aišku, ką teisėjai vertina bikinio kategorijoje. Esi dalyvavusi ir tarptautinėse varžybose, ir vietinėse. Kokį susidarei įspūdį?
- Neturiu labai didelės dalyvavimo varžybose patirties, bet iš tiek, kiek mačiau galiu teigti, kad tarptautinėse varžybose yra vertinamas merginos kūnas, raumenų išdirbis, pozavimas.. Na, o Lietuvoje... Lietuvoje, visų pirma, turi turėti vardą, būti žinoma ir turėti garsų trenerį, o visi kiti dalykai vertinami po to. Negaliu teigti, kad geriau už teisėjus galiu spręsti, tačiau pažiūrėjus iš šalies ne vienas pasakytų, kad finalai buvo sudaromi tikrai ne vien iš geriausių, bet ir iš garsiausių.
- Ar merginos greitai pripranta prie to, kad yra vertinamos, lyginamos? Užverda emocijos?
- Aš asmeniškai nesu labai emocionali, todėl visai ramiai jaučiuosi ant scenos, kažkaip nejaučiu ten jokio didesnio streso, kad mane lygina ar vertina.
- Kas yra moteriška konkurencija?
- Esu girdėjus apie šį reikalą, bet pati nesusidūriau, kažkaip mane supa tik geros ir draugiškos merginos, bendrauju tik su tomis, su kuriomis randu bendrą kalbą, o kitos tegu konkuruoja, jeigu joms nuo to geriau. O šiaip nematau, kodėl iš vis turėtų būti konkurencija tokiose vietose, juk kiekviena eina su savo kūnu, kurį ruošė ilgą laiką, išspaudė iš savęs, ką gali geriausia, o tai, kad žiūrėsi ir konkuruosi su kitomis, nelabai ką gali pakeisti.
- Tavo pilvo preso galėtų pavydėti daugelis vaikinų. Koks yra jo receptas?
- Vaikinai man jo ne tik galėtų pavydėti, bet ir pavydi (juokiasi). Receptas paprastas – 2 kartai per savaitę po 2-3 pratimus, o 1 kart per savaitę susirietimai staklėse su maksimaliu svoriu, pati darau su 70 kilogramų.
- Sakoma, kad fitnesas – tai valios išbandymas. Iš kur pati semiesi užsispyrimo, jėgų?
- Rimtai taip sakoma? Tikrai nežinojau. Žmogaus kūnas, užsiimant šiuo sportu, man yra gražiausias, būtent todėl ir užsiimu šiuo sportu, kad pasiekčiau tai, ką turiu ir dar daugiau. Tiesą sakant, užsispyrimo ir jėgų papildomai kažkur ieškoti nereikia, kai pripranti eiti į salę, tai tampa tokiu pat svarbiu dalyku kaip pavalgyti, o nuolat gražėjantis kūnas tik motyvuoja ir neleidžia aptingti.
- Ką reiškia psichologinis pasiruošimas tavo sporto šakoje?
- Jei sportuoti dėl savęs, tai jokio psichologinio pasiruošimo tikrai nereikia, tai tiesiog turi patikti ir turi kasdien pasistengti padaryti šiek tiek geriau, nei padarei vakar.
- Ar dažnai sutinki žmonių, kurie sako, kad bikinis nėra sportas. Daugelis tai lygina su grožio konkursu. Ką galėtumei pasakyti tokiems žmonėms?
- Man asmeniškai niekas nėra pasakęs, kad bikinis – ne sportas, nes kas mane žino ir pažįsta, mato, kiek ir kaip sportuoju ir kiek skiriu tam laiko. Tačiau dažnai būna, kai mergina ateina į salę, neturi jokio raumenyno ir pareiškia, kad nori ruoštis bikinio varžyboms, tokioms pasakau, kad visų pirma tegu bent porą metų pasportuoja ir pasižiūri ar apskritai tas sportas patiks, bet, dažniausiai, jos po poros mėnesių kažkur pradingsta. Na, o tiems, kurie tiesiog sako, kad bikinis ne sportas, o grožio konkursas, galiu pasiūlyti pabandyti bent mėnesį pasilaikyti dietos, pavaikščioti į salę sąžiningai po šešis kartus į savaitę, vietoj to, kad gulėti ant sofos, valgyti čipsus ir garsiai reikšti savo nepasitenkinimą viskuo, kas nepanašu į juos pačius ir tada pasakyti, tai yra grožio konkursas, ar visgi sportas.
- Kiek sulauki dėmesio iš vaikinų? Kaip manai, vyrams yra patrauklus sportiškas kūnas?
- Tiesą sakant, vyrų dėmesiu niekada nesiskundžiau, bet po varžybų jis išaugo, turbūt, šimteriopai, todėl tikrai galiu teigti, kad netgi nesportuojantiems vyrams patinka sportiškos merginos.
- Ar merginai svarbu būti patrauklia?
- Merginai būti patraukliai yra būtina ir netgi, sakyčiau, privaloma. Patrauklus žmogus daug labiau pasitiki savimi, lengviau siekia gyvenimo tikslų, lengviau bendrauja su aplinkiniais, jo akys spindi ir šypsena nedingta nuo veido. Mano nuomone, už žodžio „patrauklumas“ slypi ne tik fizinės žmogaus savybės, bet ir ankščiau mano išvardinti dalykai. Juk kai jautiesi gražus, tai viskas atrodo daug paprasčiau.
- Ar dažnai žiūri į veidrodį? Ką ten matai?
- Aš mergina, tai į veidrodį tenka žiūrėti nuolat, pradedant ryte, kai ruošiuosi į darbą, ir baigiant vakare, prieš einant miegoti, na, ir begalę kartų per dieną, dėl įvairiausių priežasčių. Ką matau veidrodyje? Veidrodyje matau save, su visais fiziniais privalumais ir trūkumais. Į jį žiūriu dėl skirtingų priežasčių ir priklausomai nuo to, dėl ko žiūriu, tą ir matau, pavyzdžiui, jei galvoju, ką apsirengti, tai matau kaip vieni ar kiti rūbų deriniai tinka ir žiūrisi, arba jei dažausi, tai, kad gražiai pasidažyčiau, jei žiūriu, kaip sportinė forma – matau daug prie ko prikibti...
- Priešvaržybinis periodas – sunkiausias: neplauti indai namie, maistas, treniruotės. Tai nesujaukia įprastos žmogiškosios darbotvarkės?
- Kai nusprendi ruoštis varžyboms, tai nusprendi ir daug ką pakeisti ne tik dienotvarkėje, bet ir gyvenime, gal iš pradžių atrodo, kad labai niekas nepasikeis, atrodo, vis tiek valgai, vis tiek kasdien sportuoji, bet viso periodo metu natūraliai daug kas pasikeičia. Mano gyvenime pasikeitė tai, kad reikėjo ankščiau keltis ir susiruošti maistą visai dienai, likdavo neplauti indai ir betvarkė virtuvėje, ir planai, kad grįžus po darbo ir sporto susitvarkysi. O grįžus dar sunkiau būdavo prisiversti kažką daryti. Bet tai buitiniai dalykai, gal sunkiau, kad daug mažiau pradedi bendrauti su draugais, artimaisiais, nes nebelieka jėgų, nesinori niekur eiti, nuolat reikia poilsio.
- Kaip į tave žiūri bendradarbiai? Supranta?
- Mano bendradarbiai pripratę, kad aš kasdien po darbo važiuoju tiesiai į salę, o kai nutariau ruoštis varžyboms, pradžioje turbūt netikėjo, kad aš rimtai, bet kai suprato, kad rimtai, tai tikrai visą laiką palaikė, suprato, nepyko dėl mano nuotaikų kaitos, dar ir dabar vis sako komplimentus, netgi paklausia vieno kito patarimo, seka varžybas. Aišku yra ir tokių, kuriems negražu ir nesupranta, bet jie man nieko nesako, o tie, su kuriais nuolat bendrauju, tikrai nerodo jokio priešiškumo, nebent tai, kad jau laukia, kada baigsis šis sezonas ir iškepsiu jiems tortą, kurį tikrai jaučiuosi skolinga už jų kantrybę.
Kvizas:
Mėgstamiausia daina: nuolat keičiasi, vienos mėgstamiausios neturiu.
Mėgstamiausias valgis: višta su ryžiais (juokiasi). Juokauju, bet šiuo metu, po varžybų, tikrai neatsakysiu, nes viskas atrodo be proto skanu ir viskas mėgstamiausia.
Nekenčiamiausias pratimas sporto salėje: pratimai blauzdoms.
Laisvalaikis: kelionės, filmai, knygos.
Moters idealas: vieno konkretaus neturiu.
Be ko negalėtumei išgyventi negyvenamoje saloje: be interneto.
Dantų šepetėlio spalva: oranžinė ir guli neišpakuotas rožinis.
„Cola“ ar „Pepsi“: nemėgstu nei vieno, nei kito ir nejaučiu jokio skirtumo tarp šių dviejų.
Filmas, kurio nekenti: neturiu tokio, nes jei nepatinka iškart išjungiu.
Dalykas, kuris geriausiai sekėsi mokykloje: informatika.
Posakis, kurį dažniausiai vartoji: „daryk šiandien tai, ko kiti nenori, ryt gyvensi taip, kaip kiti negali“, nors šiaip būtent dabar dažniausiai vartojama frazė „bliamba, kaip tingiu“.
Žiema ar vasara: be abejonės – vasara.
