Antanas Juknevičius ir Edvardas Duobą naują Dakaro ralio stovyklą pasiekė plačiai šypsodamiesi. Dėl to, kad finišo liniją kirto dar šviečiant saulei ir dėl to, kad penktajame greičio ruože neturėjo didelių problemų.
„Na, tik užsidegė padanga“, – nusikvatojo šturmanas Edvardas Duoba.
Dakaro ralyje svylančios ir net degančios padangos – dažnas reiškinys. Ratai pleška net maratono lyderiams. Tačiau tai – ir labai pavojinga, nes, pavyzdžiui, pernai Dakare dėl užsidegusios padangos per kelias minutes supleškėjo ir visas kazachstaniečių automobilis.
Bet A.Juknevičius ir E.Duoba padangą vakar užgesino – vienas liejo vandenį, kitas suko varžtus, kad ratą greičiau nuimtų.
Lietuvos ekipažo prototipas „Mebar“ prieš finišą vėl ožiavosi, tačiau finišo liniją A.Juknevičius ir E.Duoba kirto dideliu greičiu.
Penktajame etape lietuviai įšoko į 60-tuką.
Lietuvių mechanikų kurtas prototipas „Mebar“ - didžiausias A.Juknevičiaus ir E.Duobos galvos skausmas Dakare.
Išvaizdus, aptakių formų automobilis turi daug silpnų vietų, nes į jį sudėtos standartinės dalys. Brangesniam automobiliui paprasčiausiai nebuvo pinigų.
Ralio lyderiai, tarp jų ir Benediktas Vanagas bei Andrejus Rudnickis, pastaraisiais metais renkasi gerokai brangesnius ir Dakaro maratonui visiškai pritaikytus automobilius: „Mini“ arba „Toyota Overdrive“. Tokių sulaužyti praktiškai neįmanoma.
„Nors mūsų „Mebar“ niekada realiai nebuvo išbandytas, labai tikėjome, kad Dakarą jis atlaikys. Bet žinojau, kad tikrai bus problemų, tik jos čia lenda per dažnai. Net gamyklinių komandų automobiliai turi bėdų, o mūsiškį gamino geriausi Lietuvos mechanikai: Jonas ir Petras, Aloyzas ir Martynas, Tadas, Marius, Andriucha elektrą sutvarkė. Gal ir per silpna šita mašina Dakarui, bet sukurta ji lietuvių“, – rėžė A.Juknevičius.
Tačiau kol „Mebar“ šiame Dakare dar važiuoja, lietuviai neketina nuleisti rankų. Legendiniame maratone jau pergalė – pasiekti galutinį finišą.
