Norint patekti į Eurolygos atkrintamąsias pirmiausiai Andrea Trinchieri auklėtiniams reikės užsitikrinti mažiausiai dešimtą vieną turnyrinėje lentelėje, o dėl vietos ketvirtfinalyje įkrintamosiose varžybose kovos 7-10 vietas užėmusios ekipos.
Pirma intriga: Ar „Žalgiris“ kovos dėl vietos įkrintamosiose?
Vienu pagrindiniu faktorių verčiančių tikėti kauniečių galimybėmis po metų pertraukos sugrįžti į svarbiausias turnyro kovas yra padidėjusi rotacija gynėjų grandyje.
Čia A. Trinchieri šiemet turės devynis lygiaverčius krepšininkus (Sylvainas Francisco, Lukas Lekavičius, Tyrone'as Wallace'as, Dovydas Giedraitis, Deividas Sirvydis, Ignas Brazdeikis, Arnas Butkevičius, Tomas Dimša, Matthew Mitchellas,), kai pernai įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijoje dažniausiai vertėsi šešiais (Keenanas Evansas, Edmondas Summneris, D. Giedraitis, L. Lekavičius, T. Dimša ir A. Butkevičius).
Draugiškų rungtynių metu pamatėme, kad kamuolį per aikštę A. Trinchieri naujai diegiamoje sistemoje gali ir nominaliai puolėju įrašytas Matthew Mitchellas, tad universalumu pasižyminčių žaidėjų gausa turėtų leisti Kauno ekipai viso sezono metu palaikyti aukštesnį tempą ir būti dar labiau pasiruošus kiekvienai Eurolygos dvikovai.
Ar būtent šis faktorius gali būti kertiniu siekiant bilieto įkrintamosiose ir leidžia tikėtis itin sėkmingos antrosios sezono pusės, kai daugelis komandų susiduria su traumomis ir nuovargio problemomis?
R. Š: Kuo ilgesnė sudėtis, tai aišku tuo geriau, kada yra lygiaverčių keitimų. Dėl to patekimo, tai šansų turi, bet aš kažkaip niekad neprognozuoju. Laukiame, tikimės, o kaip jau bus, parodys laikas. Galimybių aišku jie turi, kodėl gi ne, bet žiūrėsime sezono eigoje kaip ten kas.
Dėl pačio nuovargio, tai faktas, kad kai ateina tos svarbiausios varžybos reikia daugiau jėgų, nes sunku jei žaidžia tik 6-7 žaidėjai ir kuo ta sudėtis lygesnė, tuo geriau ir galima visą sezoną išlaikyti tą lygį ir palaikyti tas jėgas. Dabar tik sezono pradžia, matysime, kiek tame „Žalgirio“ žaidime bus kokybės. Žaidėjų galima prisipirkti visada, o kaip jie atrodys, kaip jie žais visai kas kita. Kad sudėtį papildė smagu, bet kiek tai duos naudos, parodys laikas.
D. Š: Manau, kad šiemet „Žalgiris“ yra realus įkrintamųjų pretendentas. Dėl ilgesnės rotacijos tai ji leis jiems būti mažiau pažeidžiamiems sezono metu. Bus daug dvigubų savaičių, dideli krūviai, ypač atsiradus traumuotiems žaidėjams. Kitos komandos pretendentės bent jau į play-in turi platesnes rotacijas irgi, nes matyt taip pat padarė išvadas po praeitų sezonų.
Antra intriga: kas iš „Panathinaikos“ pajėgus atimti čempionų karūną?
Tarpsezoniu Guerschoną Yabuselę praradęs ir niekuo rimtu nepasipildęs Madrido „Real“ klubas daugelio krepšinio ekspertų jau nebėra įvardijamas garantuotu Eurolygos finalo ketverto nariu, kaip buvo kelis pastaruosius sezonus.
Savo ruožtu Erginas Atamanas prie savo čempioniškos dėlionės gavo progą pridėti net tris solidžius vardus, kurie visi yra verti pakovoti dėl vietos startiniame „žaliųjų“ penkete – Lorenzo Browną bei iš NBA atvykusius Cedi Osmaną ir Omerą Yurtseveną.
Tad kurie gi klubai yra arčiausiai to, kad šiemet būtų pajėgūs konkuruoti su dar labiau sustiprėjusiais čempionais?
R. Š: Yra tų komandų ir mesti rimtą iššūkį gali daug kas. Tas pats „Real“ ir „Olympiacos“, nes išlaikyti čempionų titulą visada yra sunkiau nei jį laimėti, tai manau PAO nebus lengva ir tų konkurentų tikrai bus ir ne vienas. Ta pati Stambulo „Fenerbahce“, todėl kaip sakau, aš niekad neprognozuoju, nes labai sunku kažką pasakyti ypač dabar. Matysime, kaip kas žaidžia, bet stiprių komandų yra ir tas sezonas turėtų būti įdomus, tų kandidatų į titulą tikrai yra.
D. Š: Manau, kad šiemet Pirėjo „Olympiacos“ bus didžiausia jėga Eurolygoje, prilygstanti „Panathinaikos“. „Fenerbahce“ su „Real“ taip pat išlieka realiomis pretendentėmis į titulą.
Trečia intriga: ar Šarūno Jasikevičiaus ekipa pagerino savo šansus kovoje dėl trofėjaus?
Daugelis lietuvių Šaro vadovaujamų ekipų kelią Eurolygoje stebi su tokiu pat susidomėjimu kaip ir paties „Žalgirio“, o kiekvienas įrašas apie jo iškovojamas pergales socialiniuose tinkluose susilaukia daugybės tautiečių palaikymo.
Jei praeitame sezone Stambulo „Fenerbahče“ stokojo fiziškumo tam tikrose pozicijose, kas ypatingai jausdavosi gynyboje, tai dabar atrodo užkamšiusi visas spragas tokiais krepšininkais kaip Wade'as Baldwinas IV, Devonas Hallas, Bonzie Colsonas ir dviem galingais aukštaūgiais B. Marjanovičiumi bei Khemu Birchu.
Taip pat be galo įdomu, kaip į bendrą Eurolygos paveikslą įsilies 2014-15 m. sezono MVP Bobanas Marjanovičius ir kaip 224 cm bokštą pavyks išnaudoti strategui iš Lietuvos?
R. Š: Aš manau, kad „Fenerbahče“ tikrai sustiprėjo ir pasigerino savo šansus. Bobanas duos naudos, nes jis vis tiek toks žmogus neeilinis, gal ten sakykime gynyboje kažkur tikriausiai bus sunkiau ir reikės kamšyti vietas.
Turbūt stengsis kiti išnaudoti pikenrolo situacijas prieš jį, bet manau Šarūnas tą puikiai žino ir bandys kamšyti tas atsiveriančias skyles ten kur reikia, o jį išnaudoti kiek įmanoma labiau puolime, tiek gynyboje po krepšiu stovint. Tikrai nebus kad žais į minusą ir neduos jokios naudos, aš manau, kad jis gali jos duoti.
D. Š: „Fenerbahce“ tikrai yra finalinio ketverto komanda pagal sudėties potencialą. O kas dėl B. Marijanovičiaus, tai mane intriguoja koks jis bus po pertraukos Europoje ir mažesnės rolės NBA. Sezonas ilgas, tai visada yra traumų rizika ir kaip pavyks jam adaptuotis prie kitokių krūvių. Pliusas, kad Šaras žino kaip išnaudoti aukštus žmones ir padarys taip, kad jis duotų kuo didesnę naudą komandai.
Ketvirtoji intriga: ar Rokas Jokubaitis sužais proveržio sezoną?
Pastaraisiais metais daugelį Lietuvos krepšinio sirgalių neramino pagrindinio Lietuvos rinktinės įžaidėjo R. Jokubaičio sustojęs progresas „Barcelona“ klube.
Geriausias 23-ejų įžaidėjo asmeninis karjeros sezonas Eurolygoje vis dar tebėra paskutinysis Kauno „Žalgirio“ gretose, kai treniruojamas austro Martino Schillerio jis rinkdavo po 7 taškus, atkovodavo po 1,7 kamuolio bei atlikdavo po 2,5 rezultatyvaus perdavimo.
Vėliau trys sekantys metai „Barca“ gretose buvo pažymėti nuolatiniais mažeikiškio blykstelėjimais, tačiau solidžioje Ispanijos grandų rotacijoje jam taip ir nepavyko išsikovoti pagrindinio komandos įžaidėjo rolės.
Galbūt viskas pasikeis Tel Avivo „Maccabi“ gretose, kurios gynėjų linija atrodo gerokai silpnesnė už Kauno „Žalgirį“, o būtent iš šių dviejų klubų šią vasarą neslėpė rinkęsis pats krepšininkas.
Izraelio čempionų gretose dėl minučių aikštėje Rokeliui reikės konkuruoti su iš „Monaco“ atvykusia puolimo mašina Jordanu Loydu ir labiau antraplaniais Eurolygos žaidėjais, tokiais kaip Tamiras Blattas, Johnas Dibartolomeo ar turnyre debiutuosančiu Levi Randolphu.
Tad ar skurdoka Tel Avivo komandos gynėjų rotacija ir vis dar neabejotinas potencialas leis R. Jokubaičiui sužaisti proveržio sezoną su solidžia individualia statistika?
R. Š: Jis geras žaidėjas, bet sunku pasakyti kaip bus. Aišku jam tas toks šuolis iš „Žalgirio“ į „Barceloną“ išėjus pas Šarūną buvo nelengvas, tada tie praeiti metai buvo labai banguojantys ir gal sakykime jam tokie sunkiausi. Kad jis turi potencialo ir gali žaisti gerai visi puikiai žino, o toliau priklausys kaip treneris jį išnaudos, kaip jis pats savo šansą pasiims. Svarbu, kad būtų sveikas ir manau, kad gali kilti. Nežinau, ar tai bus didžiausias šuolis, kurį padarys iš visų, čia neaišku, bet kad jis gali tą šuolį į priekį padaryti tai tikrai.
D. Š: Rokas turi visas galimybes sužaisti proveržio sezoną. Kol kas jo pozicijos tvirtos, tačiau neaišku kaip keisis viskas, jeigu vadovų netenkins komandos rezultatai, ar nesikeis situacija komandos sudėtyje. Priklausys ir nuo to, kiek „Maccabi“ turės kantrybės. Pasiruošimo sezonui rungtynės rodo, kad jis turės rolę ir bus svarbus žaidėjas. Dvylika ar trylika naudingumo balų rodiklis sezone jau būtų geras rezultatas. Rokui bus iššūkis išvengti bangavimų ir išlaikyti stabilumą viso sezono metu.
Penkta aintriga: ar Saša Vezenkovas susigrąžins Eurolygos naudingiausio reguliariojo sezono žaidėjo apdovanojimą?
Jei pernai dėl Mike'o Jameso iškovoto Eurolygos naudingiausio žaidėjo apdovanojimo daugeliui kilo klausimų, ar tikrai jis buvo verčiausias šio prizo, tai prieš kiek daugiau nei metus Pirėjo „Olympiakos“ į Eurolygos finalą Kaune atvedęs bulgaras S. Vezenkovas buvo neginčyjamai geriausias pirmenybių žaidėjas, o tą paliudijo ir jo atstovaujamos komandos rezultatai.
Prieš pakeldamas sparnus už Atlanto Eurolygoje jis vidutiniškai pelnydavo po 17,6 taško, atkovodavo po 6,8 kamuolio, atlikdavo po 1,9 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo net po 21,5 naudingumo balo.
Domanto Sabonio komandos draugu NBA buvęs bulgaras liko pastarojo ir kitų komandos draugų šešėlyje, o grįžęs į Eurolygą čia sutinka daugelį tų pačių favoritų atsiimti sezono MVP statulėlę – M. Jamesą, Shane'ą Larkiną, Walterį Tavaresą, o Eurolygoje anksčiau dominavusį serbą Vasilije Micičių čia beveik lygiaverčiai pakeitė Atėnų „Panathinaikos“ gretose atsiskleidęs ir komandą į čempionų sostą atvedęs Kendrickas Nunnas.
Tad visgi kuris iš krepšininkų turi geriausius šansus būti nesustabdoma jėga šiame sezone?
R. Š: Ką mes galime dabar prispėlioti, sezonas tik prasideda ir labiau į antrą pusę persiritus jam bus galima daugmaž kažką įvardinti. Faktorių bus įvairių, koją gali pakišti traumos, tai manau, dar anksti spėlioti. Kandidatų yra ir visi tie, kuriuos paminėjote tikrai gali laimėti.
D. Š: Manau, kad S. Vezenkovas tikrai gali juo tapti, nes grįžo į sau gerai pažįstamą aplinką, tai turbūt bus labai motyvuotas. Be to, NBA žaidė tik metus, tai dar nebus išsibalansavęs nuo europietiško krepšinio. Aišku, daug kas priklausys ir nuo „Olympiakos“ rezultatų, bet jo gebėjimas rinkti taškus ir naudingumo balus yra unikalus. Taip pat jam labai tinka pats OLY žaidimo stilius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
