Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2020.05.26 12:41

Lietuvoje karantino sąlygom švelnėjant, darbuotojai grįžta į darbo vietas, duris vėl atveria vaikų darželiai, mokyklos, kitos įstaigos. Tačiau krizė – prastovos, darbo praradimas, veiklos sustabdymas ir sumažėjusios pajamos skaudžiai kirto per daugelio įmonių ir savarankiškai dirbančių biudžetus, o daug žmonių apskritai liko be darbo, tad atsigauti po COVID–19 tiek gyventojams, tiek verslui prireiks nemažai laiko. 

Pagalba (nuotr. Shutterstock.com)

Pagalba (nuotr. Shutterstock.com)

Naujienų portalas TV3.lt primena, kokios pagalbos, numatytos pokarantininiame specialiųjų pagalbos priemonių pakete, gali tikėtis verslininkai ir gyventojai ir kur kreiptis jos prireikus. 

REKLAMA

Visaapimanti pagalba – pirmą kartą šalies istorijoje 

Siekdama, kad gyvenimas šalyje kaip įmanoma greičiau grįžtų į normalias vėžes, o piliečiai ir verslas sparčiau atsigautų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė specialių pagalbos ir paramos priemonių paketą, skirtą padėti darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams išeiti iš karantino gniaužtų. Jo tikslas – padėti dirbantiesiems išsilaikyti darbo rinkoje, o verslui – atsitiesti ir išlaikyti darbuotojus. Papildoma parama taip pat numatyta vaikus auginančioms šeimoms, senjorams, neįgaliesiems bei nepasiturintiems žmonėms – visiems, kurių pajamos dėl karantino staiga sumažėjo. Dalis paramos priemonių galios laikinai – kol šalis atsigaus po koronaviruso pandemijos sukelto sukrėtimo, o kitos, pavyzdžiui, didesnės socialinės pašalpos ar kompensacijos už išlaidas šilumai išliks padidintos ir vėliau. Skaičiuojama, kad šios priemonės šalies biudžetui kainuos apie 1 mlrd. eurų, o teigimą jų poveikį pajus apie 1,4 mln. Lietuvos gyventojų. 

Primindama pagalbos priemones verslui ir dirbantiesiems, kurios ėmė rastis nuo pat karantino pradžios, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė teigia, kad tai precedento neturintis atvejis per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. „Iš pradžių buvo skirtos lėšos išlaikyti žmones darbo rinkoje karantino metu ir kompensuoti jų prarastas pajamas, todėl kai dalis žmonių buvo išleisti į prastovas, jų darbo užmokestį iš dalies kompensavo valstybė. Be to, dalis darbuotojų pasinaudojo galimybe gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką iš „Sodros“ mažiems vaikams, asmenims su negalia ar senjorams prižiūrėti, o dirbantiems savarankiškai asmenims, kurių veikla dėl karantino buvo sustabdyta, mokamos fiksuoto dydžio išmokos“, – primena ministro patarėja. 

REKLAMA

Anot E. Samoškaitės, dėl to situacija šalyje išliko stabili – nebuvo masinių atleidimų bangos, verslas noriai naudojosi galimybe atidėti mokesčius ir įmokas, apie 24 tūkst. įmonių paprašė subsidijų darbuotojams. O šiuo metu, nors karantinas dar nesibaigė, didžiausias dėmesys skiriamas situacijai po karantino pagerinti – siekiama, kad ekonomika ir darbo rinka bei žmonės atsigautų kuo greičiau. „Pagrindinės paramos kryptys – pagalba verslui, kuriančiam darbo vietas ir tolesnis dirbančiųjų išsaugojimas darbo rinkoje pasitelkus subsidijas, pajamas praradusių, nepasiturinčių asmenų ir šeimų rėmimas, pagalba persikvalifikuojant, mokantis naujos profesijos, parama savarankiškai dirbantiems, senjorams ir neįgaliesiems“, – vardija ji. 

Valstybės pagalba darbdaviams 

Kalbėdama apie pagalbą verslui, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radiškauskienė džiaugiasi, kad tikslinė parama jau pasiekė daugumą įmonių, kurios dėl karantino metu taikomų apribojimų negali vykdyti veiklos ir kurių darbuotojai yra prastovose. Tačiau sunkumai, pastaruoju metu užklupę verslą, pasibaigus karantinui savaime neišnyks, todėl specialiųjų priemonių pakete numatyta toliau teikti pagalbą dėl pandemijos bei karantino nukentėjusiems darbdaviams. 

Kreiptis dėl subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiui gali įmonės, kurios pateko į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, ir tos, kurios per karantiną neatleido darbuotojų, bet išleido juos į prastovas ir prašė subsidijų, o dabar, švelnėjant karantino ribojimams vėl pradeda vykdyti veiklą. Parama galės pasinaudoti ir darbdaviai, įdarbinantys žmones, kuriuos siunčia Užimtumo tarnyba. Be to, darbdaviai skatinami ne tik kurti naujas darbo vietas, bet ir kelti atlyginimus. 

REKLAMA

„Įprastos subsidijos po karantino sieks 100-30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali mėnesinė alga (MMA, 607 eurai prieš mokesčius). Pavyzdžiui, jei darbdavys sukurs naujas darbo vietas, jis galės pasinaudoti šešis mėnesius mokama subsidija. Minimalią algą mokantis darbdavys pirmus du mėnesius gaus 100 proc. paramą darbo užmokesčiui, trečiąjį ir ketvirtąjį mėnesius darbo užmokesčio subsidija mažės 50 proc. – iki pusės MMA. Bet jei darbdavys darbuotojui kels atlyginimą ir jis taps didesnis nei minimali alga, jis ir toliau gaus 100 proc. MMA dydžio subsidiją darbo užmokesčiui“, – sako viceministrė. 

Penktąjį ir šeštąjį subsidijos teikimo mėnesį jos suma gali siekti iki 30 proc. MMA, tačiau jei darbdavys savo iniciatyva didins darbuotojui mokamą atlyginimą, subsidija ir šiuo laikotarpiu gali siekti 100 proc. MMA, pabrėžia E.Radišauskienė. 

Kita vertus, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija, kurios ji gali tikėtis, taip pat bus mažesnė. 

Didesne valstybės subsidija (pirmus du mėnesius iki 1214 eurų arba iki 70 proc. atlyginimo) galės pasinaudoti įmonės, kurios pateks į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą veiklų, orientuotų į socialinį dialogą, pažangių technologijų gamybą, žinioms imlių paslaugų kūrimą, siekia žaliojo kurso tikslų, sąrašą. 

Viceministrė atkreipia dėmesį, kad karantino metu itin dažnai darbo vietas praranda nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės, todėl planuojama skirti daugiau lėšų profesiniam mokymui, ypač pameistrystei – parama bus skiriama įmonėms, kurios įdarbins žmones pagal pameistrystės darbo sutartį: „Pagal šią sutartį darbuotoją pasamdęs ir jį darbo vietoje mokantis darbdavys iš Užimtumo tarnybos galės gauti 70 proc. (bet ne daugiau nei 910,5 eurų su mokesčiais) jam mokamo darbo užmokesčio kompensaciją. Subsidijuojama būtų ir dalis pameistrį mokančio meistro darbo užmokesčio“, – sako E. Radišauskienė ir priduria, kad tai turėtų paskatinti įmones aktyviau rengti joms reikalingus specialistus, o gyventojus – įgyti paklausias profesijas. 

REKLAMA

.

.

Savarankiškai dirbantiems – solidi paskata 

Seimas taip pat pritarė siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie karantino metu turi teisę gauti laikiną 257 eurų per mėnesį išmoką. Ši išmoka bus mokama dar du mėnesius pasibaigus karantinui. 

O tie savarankiškai dirbantys žmonės, kurie nuspręs keisti savo veiklą, iš Užimtumo tarnybos galės gauti vienkartinę subsidiją. „Jei verslus savarankiškai dirbantis žmogus, kuris dėl karantino metu įvestų apribojimų negali tęsti ankstesnės veiklos, ryšis imtis kokios nors kitos, jis gali gauti paramą, kurie sieks iki 7 tūkst. eurų”, – sako E. Radišauskienė. Pasinaudoję tokia parama gyventojai turės įsipareigoti išlaikyti savo susikurtą naują darbo vietą dvylika mėnesių. 

Nuo šiol daugiau žmonių gali gauti ir gerokai didesnę vienkartinę paramą savo darbo vietai labai mažoje įmonėje sukurti – ši parama gali siekti daugiau kaip 18 tūkst. eurų, o jos nuo šiol gali tikėtis ne tik bedarbiai, turinys sunkią ar vidutinę negalią, bei bedarbiai, jaunesni nei 29 metų ir vyresni nei 45 metų, bet ir bedarbiai, kuriems nustatyta lengva negalia (45-55 proc. darbingumas). 

Be to, specialios paramos gali tikėtis bedarbiai, kurie steigs naujas darbo vietas didesnio nedarbo regionuose ir kt. 

Naujovė – darbo paieškos išmoka 

Samdomi darbuotojai, kurie dėl karantino neteko darbo, kaip ir kiti darbą praradę žmonės iš karto turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą ir registruotis bedarbiais. Tačiau statistika rodo, kad tik apie trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių per pastaruosius 30 mėnesių yra sukaupę ne trumpesnį nei 12 mėnesių stažą ir turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri mokama tol, kol žmogus įsidarbins, bet ne ilgiau kaip 9 mėnesius. Be to, dėl pandemijos ir karantino dalis žmonių darbo neteko pastaruoju metu, kai susirasti naują darbą dėl tų pačių priežasčių nelengva. Kad tie, kuriems taip ir nepavyks įsidarbinti, neliktų be lėšų pragyvenimui, specialiųjų pokarantininių pagalbos priemonių pakete sukurta nauja pagalbos priemonė, skirta būtent darbo netekusiems ir jo nerandantiems asmenims – laikinoji darbo paieškos išmoka. 

REKLAMA

„Labai svarbu, kad netekę darbo žmonės jaustų valstybės paramą ir darbo paieškų laikotarpiu turėtų pajamų, garantuojančių pragyvenimą. Manome, kad šia laikina parama galėtų pasinaudoti apie 195 tūkst. bedarbių“, – sako E. Radišauskienė. Naujoji laikina išmoka būtų mokama ne ilgiau nei 6 mėnesius ir ne ilgiau nei iki 2020 m. gruodžio 31 dienos. Bedarbiams, kurie negauna nedarbo socialinio draudimo išmokos, ji siektų 200 eurų, o bedarbiams, gaunantiems nedarbo socialinio draudimo išmoką – 42 eurus. 

TV3.lt primena, kad netekusieji darbo ir dirbantys savarankiškai dėl paramos gali kreiptis į Užimtumo tarnybą, o dėl socialinės paramos bei pašalpų ir kitų išmokų – į savo savivaldybę ar seniūniją. Visą informaciją apie pokarantininį specialiųjų pagalbos priemonių paketą rasite čia

Apie pokarantininį socialinės paramos bei pašalpų ir kitų išmokų paketą nepasiturintiems asmenims, šeimoms, auginančioms vaikus ir paramą pensininkams išsamiai pasakojame antroje šio straipsnio dalyje.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Šeima (nuotr. Shutterstock.com)
Karantinas baigėsi, tačiau paliko savo pėdas daugelio mūsų gyvenimuose. Kas neteko darbo, kam sumažėjo atlyginimas ir tuo pačiu padaugėjo rūpesčių. Kaip išgyventi visiems, o ...
Šeima ir vaikai
Nors karantinas jau baigėsi, tačiau jo pasekmes dar jusime ilgai. Idant jos nebūtų tokios skaudžios, valstybė šeimoms ateina į pagalbą. Na, o pastaruoju  metu informacijos ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų