Anot psichologo Felikso Laugalio, siekiant įveikti stresą, pirmiausia svarbu surasti ir įvertinti jo priežastis: „Emocinis stresas žmones kamuoti gali dėl pačių įvairiausių priežasčių, tiek išorinių, tiek vidinių. Bendrais atvejais tai gali būti problemos šeimoje, darbo aplinkoje, nerimas dėl sveikatos, artimųjų, finansinės padėties, laiku neatliktų darbų ir taip toliau.
Nors kiekvienas atvejis yra individualus, tikėtina, kad, jei didesnį, nei įprasta, stresą arba emocinį susijaudinimą vairuotojas patiria išimtinai tik vairuodamas, už to gali slypėti labai konkrečios priežastys. Tarp išorinių priežasčių galėtų būti, tarkime, sudėtingos oro sąlygos, prasta automobilio techninė būklė, užstrigimas spūstyje, netikėtos iškilusios situacijos ir panašiai. O vidinės priežastys, pavyzdžiui, vairavimo patirties stoka ar abejonės savo įgūdžiais. Kiekvienu atveju, siekiant pradėti kovoti su šia būsena, labai svarbu suprasti jos šaltinį.“
Padėti gali papildoma praktika ir žinių atgaivinimas
Vairavimo instruktorius Gintaras Sinevičius antrino psichologo prielaidoms, teigdamas, kad jo patirtis liudija, jog dažniausiai baimė, nerimas ir stresas kamuoja neseniai teises įgijusius vairuotojus arba tuos, kurie ilgą laiką nevairavo:
„Dažnai pasitaiko tokių situacijų, kad jaunuolis įgyja teisę vairuoti, o tuomet ilgą laiką nevairuoja, nes, pavyzdžiui, neturi nuosavo automobilio. Po ilgesnio nevairavimo periodo dingsta didelė dalis vairuotojo įgūdžių, jis gali pamiršti net pagrindinius įgūdžius, tokius kaip pajudėjimas iš vietos ar sustojimas.
Tokiais atvejais patarimai būtų gan paprasti – patirtį praradę vairuotojai pirmiausiai turėtų prisiminti kelių eismo taisykles, nepasikuklinti, nepatingėti ir esant galimybei paprašyti pagalbos šeimos nario ar paimti papildomų pamokų vairavimo mokykloje. Neigiamas emocijas ne tik kelyje, bet ir gyvenime dažnai įveikti padeda žinojimas, ką darai“, – teigė specialistas.
Į pagalbą – ir streso valdymo metodai
Tiesa, juk dažnai stresas kyla ne tik nepatyrusiems ar žinias primiršusiems vairuotojams. Ne mūsų valioje esančios ir nemalonios stresą keliančios situacijos kelyje nutikti gali visiems. Tokiais atvejais padės elgesys, padedantis mažinti streso lygius bei jo valdymo metodai.
Psichologas Feliksas Laugalys atkreipia dėmesį, kad vertėtų nepamiršti, jog nors dažnai negalime kontroliuoti situacijų, į kurias pakliūname, didele dalimi tai, kaip jaučiamės vairuodami, priklauso nuo mūsų pačių:
„Dažnai stresas juntamas, kai bijant pavėluoti tenka kažkur skubėti. Tai taip pat itin pavojinga eismo saugumui, nes vairuotojai tokiose situacijose nevengia viršyti greičio, vairuoti mažiau atsargiai. Todėl prieš kiekvieną kelionę geriau išvažiuoti šiek tiek anksčiau, nei atrodo būtina. Toks elgesys gali padėti išvengti nenumatytų aplinkybių (pvz. spūsčių, avarijų) keliamo streso, nelieka būtinybės skubėti ir nervintis.
Padėti nurimti gali ir negarsiai klausoma atpalaiduojanti, raminanti muzika. O jaučiant spaudimą iš kitų vairuotojų važiuoti greičiau, kai visi aplinkui lekia, skuba, vertėtų suprasti bei įsisavinti, kad saugų greitį jūs pasirenkate individualiai ir darote tai vardan visų saugumo. Planavimas į priekį, jauki aplinka bei savo elgesio motyvų supratimas gerokai sumažina streso krūvį“, – patarimais dalinosi psichologas.
Anot jo, nemaloniose situacijose galima imtis ir klasikinių metodų – mintyse suskaičiuoti iki 10, giliai pakvėpuoti, pamėginti „sugaudyti“ savo mintis ir jas įvertinti žiūrint iš šalies.
