Mes, žmonės, esame didingi iš prigimties. Gebame įveikti kliūtis, pasiekti reikšmingų laimėjimų, gerbiame svarbiausias vertybes, patiriame laimę ir dalijamės savo ypatingomis, nepakartojamomis dovanomis su kitais. Trumpai tariant, galime atsakingai kurti visavertį gyvenimą.
Deja, užgriuvus gyvenimo negandoms, visa tai pamirštame. Eidami per gyvenimą susiduriame su nesuskaičiuojama galybe situacijų, galinčių sustiprinti mūsų savivertę arba ją sunaikinti. Vertės pajautimas pradeda nykti ir pastebėjus, jog nepritampame.
Manome, kad esame kitokie ir kaui kuriais atžvilgiais netobuli. Nusprendžiame, kad mums čia ne vieta. Nuo šios akimirkos mūsų gyvenimas prisitaiko prie lūkesčių. O šie netiesiogiai susiję su tuo, kokį save matome. Arba esame verti visų gėrybių, kurias gali suteikti gyvenimas, arba nusipelnėme skausmo ir kančios, nes stokojame savo vertės pajautimo.
Užburtas ratas
Teisdami save pernelyg griežtai, smarkiai sumažiname gebėjimą džiaugtis meile, sulaukti sėkmės ir pertekliaus, kuriuos gyvenimas siūlo vertingiausiems.
Kai mūsų veiksmai remiasi įsitikinimu, jog dėl kažkokių priežasčių nenusipelnėme turiningų santykių, materialinės gerovės ir laimės, išjudiname savo didžiausias baimes: kadangi savigarba ir toliau klastingai nyksta, pajuntame nebegalintys našiai kurti gyvenimo ir sulaukti sėkmės.
Tarsi angis įslenka mūsų sielą žudantis susitaikymas. Nepagarba sau pašėlusiu greičiu įsuka užburtą ratą, atitinkantį neigiamus lūkesčius ir sustiprinantį nusivylimą savimi. Savigarbai ir toliau mąžtant, mažiau tikėtina, kad imsimės veiksmų, kurie ją sustiprintų.
Abejonių savimi grandinę pertrauksite sukūrę jėgų suteikiančius paaiškinimus apie kitų kalbas ar veiksmus, užuot pasidavę žudančiam ir nevisavertiškumo kompleksą žadinančiam negatyvumui. Įguskite skirti faktus nuo jų interpretacijos.
Faktai ir interpretacijos
Dažnai pasakytus žodžius ar veiksmus supainiojame su potekste, savo pačių priskirta šiems žodžiams ar veiksmams. Žmonės, kamuojami nevisavertiškumo jausmo, dažniau visus gyvenimo įvykius tapo tamsiais atspalviais. Situacijoms suteikta svarba nudažoma neigiamais asmeniniais potyriais, nors iš tiesų piktų ketinimų gal net nebūta.
Tokios žemiau juostos kertančios interpretacijos akimirksniu pažadina pyktį, liūdesį ar baimę. Šios emocijos netrukus tampa gerai pažįstamos ir teikia apgaulingą saugumo jausmą.
Nors nemėgstame jaustus pikti, liūdni ar išsigandę, sukuriame paaiškinimus įvykiams, neva išprovokavusiems šias emocijas. Faktus neigiame interpretacijomis. Emocijoms stiprėjant, situacijas neadekvačiai vertiname vis tvirčiau. Kuo dažniau taip elgiamės, tuo sparčiau nyksta savigarba.
Gera žinia yra ta, kad visi gali išmokti priskirti teigiamą ar neutralią reikšmę žodžiams ar veiksmams, pakeisdami tipiškas neigiamas potekstes.
Pirmiausia reikia atskirti faktus nuo jų interpretacijų. Tai ypač pravartu išgyvenant stresą ar sielojantis, kai apima pyktis, liūdesys ar baimė. Šios emocijos tarsi raudona vėliava įspėja, kad faktus painiojame su interpretacijomis, vis tvirčiau kalame savo prie kryžiaus ir naikiname savivertę.
Žlugdantis vidinis balsas
Patyrinėkime šį žlugdantį vidinį balsą smulkiau. Įsivaizduokite jį kaip ant jūsų pečių pakibusį cinišką personažą, kurį pavadinsime Čipu. Labai svarbu atskirti menkinantį Čipo balsą ir jus kaip visumą. Čipas gali būti vyriškos ar moteriškos giminės, įsikūnijęs į abejojančius tėvus ar ankstesnius naikintojus.
Svarbu atskirti pesimistinį Čipo patarimą nuo intuicijos ar pasąmonės kuždamos išminties. Pirmasis yra skeptiškas ir pagrįstas baime, antroji – spinduliuoja vidine įžvalga. Jūsų intuicija niekada neklysta. Tai visažinė vidinė šviesa, vedanti jus per audringas gyvenimo jūras.
O štai Čipas, priešingai, gali būti kryptingas, tačiau nenoriai ginti jūsų pranašumus ir nepadedantis jums gerai jaustis. Jo darbas – priversti jus jaustis nesvarbų, apsaugoti nuo rizikos, amžinai įkalinti rutinoje ir išugdyti nevisavertiškumo kompleksą. Jis stengiasi iš visų jėgų, šnabždėdamas jums į ausį nesmagiai pasijusti priverčiančias nesąmones.
Baigtis paprastai yra dvejopa. Pirmuoju atveju numojate ranka į visus poreikius ir svajones, vengiate nepažįstamų situacijų ir iš didingo žmogaus tampate mažu žmogeliuku. Antruoju atveju mėginate įrodyti Čipui, kad jus menkindamas jis klysta. Galbūt skirtingais gyvenimo atvejais esate išgyvenę ir vieną, ir kitą scenarijų.
